- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- e1-3298-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41727-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- N. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
N. Ž. (N. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), 6 kartus teistas, iš kurių paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus atitinkamus įpareigojimus (bausmę atliko 2023 m. rugpjūčio 8 d.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:
jis, 2023 m. spalio 29 d. apie 22.01 val. Vilniuje, Vismaliukų sodų 1-oji g., ties pastatu Nr. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais N. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 29 d. R. V., su kuriuo gyvena pastaruoju metu, buvo palikęs jam automobilį „BMW X3“ ir paprašęs, kad jį nuplautų ir sutvarkytų. Jis sutvarkė minėtą automobilį, pas jį liko jo rakteliai. Tądien buvo (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jie, būdami keturiese, išgėrė 1 l degtinės, 0,7 l brendžio ir 0,7 l trauktinės. Apie 22.00 val. sugalvojo, kad nori pasivažinėti automobiliu, tačiau savo asmeninio automobilio ir teisės vairuoti neturi. Kadangi turėjo R. V. automobilio raktelius, nusprendė pasivažinėti juo pastarojo neatsiklausęs. R. V. nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Jis, būdamas neblaivus, važiavo Vismaliukų soduose ir atsimena, kad šonu atsitrenkė į medį, o po to atvyko policijos pareigūnai. Jis niekur nesišalino, sulaukė policijos pareigūnų. Šie alkoholio matuokliu jam nustatė neblaivumą. Jis pamena, kad antru bandymu įpūtė maždaug 2,5 prom. Po to policijos pareigūnai iškvietė R. V., kad šis pasiimtų automobilį, o jam įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Jis puikiai žinojo, kad negalima vairuoti būnant neblaiviam, ir labai gailisi, kad taip pasielgė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Be N. Ž. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų A. L. ir R. V. parodymais, 2023 m. spalio 29 d. neblaivumo nustatymo aktu, 2023 m. spalio 29 d. 22.40 val. ir 23.04 val. alkoholio matuoklio rodmenimis, 2023 m. spalio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad N. Ž. 2023 m. spalio 29 d. apie 22.01 val. Vilniuje, Vismaliukų sodų 1-oji g., ties pastatu Nr. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus N. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę N. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę N. Ž., atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį N. Ž. – teistas (yra atlikęs, be kita ko, ir arešto bausmę), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį, nustatytą už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad N. Ž. veiką padarė būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, vairuodamas sukėlė kelių eismo įvykį, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam nustatytinas 3 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, skaičiuotinas nuo 2023 m. spalio 31 d.
Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo N. Ž., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. N. Ž. vairavo trečiajam asmeniui – K. V. priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog N. Ž. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar kad ji būtų leidusi tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis, 2004 m. gamybos automobilio „BMW X3“ kaina su PVM yra 4 650 Eur. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. N. Ž. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo N. Ž. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 4 650 Eur.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti N. Ž. (N. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. Ž. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. Ž. atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti N. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 31 d., apie tai informuojant valstybės įmonę „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 4 650 (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.
N. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;
4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo;
5) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4 650 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.