Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. (A. P.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. P. priteista 159,49 Lt. Nukentėjusiųjų P. B. ir K. B. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš A. P. priteista 700 Lt neturtinės žalos atlyginimui P. B. naudai ir 1000 Lt neturinės žalos bei 45,75 Lt turtinės žalos atlyginimui K. B. naudai, 1000 Lt P. B. ir K. B. advokato paslaugoms atlyginti, 773 Lt P. B. ir K. B. kelionės išlaidoms atlyginti. Reikalavimo dalis dėl likusios kelionių išlaidų dalies atlyginimo palikta nenagrinėta. Iš A. P. valstybės naudai priteistos 181,09 Lt proceso išlaidos, apmokėtos iš valstybės sąskaitos liudytojui V. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 00.40 val., skersgatvyje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie V. Z., pastarajam be priežasties kumščiu sudavė į akių tarpą, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to P. B. (P. B.), priėjusiam ir bandžiusiam raminti konflikto dalyvius, kumščiu trenkė į galvos dešiniąją pusę, taip padarydamas muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje viršugalvio srityje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei priėjus K. B. (Š.) ir jai pasakius, kad kvies policiją, pastarajai sudavė kumščiu į kairiąją kaktos pusę, padarydamas muštinę žaizdą kaktoje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip A. P. rodydamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d., nes yra nustatyti visi minėto nusikaltimo sudėties privalomieji požymiai. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, nuteistojo įžūlus elgesys pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius V. Z., P. B., K. B. (Š.), V. Z. buvo sukeltas fizinis skausmas, o P. B., K. B. (Š.) padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 13-14). Šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, aplinkiniams parodyta nepagarba. Iš bylos faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti, tai yra atlieka veiksmus, numatytus BK 284 str. 1 d. dispozicijoje.

Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. P. parodė, kad P. B. atėmė iš S. J. rankinę. P. B. su K. B. (Š.) trenkė S. J., todėl jis tik gynė merginą. Jis stiprių smūgių nukentėjusiesiems nesudavė, tik nuo savęs juos traukė. Jis kartą delnu sudavė P. B. į veidą. P. B. pradėjo jį mušti, užlaužė jam ranką, tada P. B. į pagalbą atbėgo dar kažkokie žmonės ir visi jį ėmė mušti (2 t., b. l. 37-39). Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad jis su žmona užsuko į skersgatvį, kur prie jų priėjo jaunuolis ir pasakė, jog negalima eiti. Jo žmona pasakė, kad nereikia šaukti. Tada tas jaunuolis, sudavė jam smūgį (2 t., b. l. 39-40). Nukentėjusysis P. B. patvirtino nukentėjusiojo V. Z. nurodytas aplinkybes, jis matė, kaip nuteistasis mušė V. Z.. Matė, jog V. Z. bėgo kraujas. Kai pribėgo, jam jaunuolis sudavė kumščiu per galvą, atsisukęs pamatė, kad ir žmona kraujuoja (2 t., b. l. 40-41). Nukentėjusioji K. B. (Š.) teigė, jog prasidėjus grumtynėms, ji pribėgo, matė, jog vyras kruvinas. Tada pati pajuto smarkų smūgį į galvą (2 t., b. l. 41-42). Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį sulaikė nukentėjusysis P. B. ir nurodė, kad įvykio vietoje juos pasitiko moteris, kuriai kraujavo galva (2 t., b. l. 83-84). Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina specialistų išvados. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. Š. padaryta muštinė žaizda kaktoje. Viena trauminio kontakto žymė gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1t., b. l. 13). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad P. B. padaryta muštinė žazda galvos plaukuotoje dalyje viršugalvio srityje. Viena trauminio kontakto žymė gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 14). Liudytoja L. Z. parodė, kad eidami su vyru ir vaiku iš Jūros šventės užsuko į skergatvį ieškodami tualeto. A. P. ėmė šaukti, kad negalima, puolė ant jos, o vyras ją užstojo, tada A. P. trenkė jos vyrui. Tai pamatęs P. B. puolė gelbėti jos vyrą (2 t., b. l. 50). Liudytojas J. Z. patvirtino, kad su tėvais ėjo iš Jūros šventės ir matė, kaip A. P. neleido tėvams eiti į skersgatvį ir mušė tėtį (2 t., b. l. 51). Tuo tarpu liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą ji buvo bare su A. P. einant link stotelės, ji buvo užpulta. Ant peties turėjo pasikabinusi rankinę ir kai ėjo, pajuto, kaip kažkas rankinę nutempė. Kai atsisuko, jos rankinė buvo P. rankose. Matė, kaip jie stengėsi konfliktuoti. Ji pasakė P. B., kad grąžintų jai rankinę, ir tuomet gavo smūgį iš K. B.. Tada ji trenkė K. B., o P. B. jai spyrė į veidą ir pataikė į akį. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Kai atsitokėjo, pamatė A. P. ant žemės, K. ir P. sužalotas galvas. Keturi vyrai mušė A. P.. Supratusi, kad negali nieko padaryti, nubėgo kviesti policiją (2 t, b. l. 51-52). Tačiau liudytojos S. J. parodymai prieštarauja ištirtiems įrodymams. Nukentėjusiųjų, liudytojų L. Z., J. Z., A. M. parodymai yra nuoseklūs, logiški ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino ir anksčiau paminėti liudytojai. Apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis nukentėjusįjį V. Z. pirmą kartą matė teisme, yra atmestinas, nes tai prieštarauja byloje esanties įrodymams.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs, vandališki veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-652/2007 ir kt.). Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šioje byloje abejonių, kad A. P. prieš V. Z., P. B., K. B. smurtą panaudojo viešoje vietoje, nėra. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tai buvo padaryta pašalinių asmenų, kurie buvo Jūros šventėje, akivaizdoje. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš asmenį, neteisėtas asmens laisvės ribojimas ir kt. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012). Jei fizinis smurtas prieš asmenį kilo viešoje vietoje, jei dėl tokio smurto sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažeidžiama viešoji tvarka, tokie veiksmai atskirai nekvalifikuojami, juos apima BK 284 straipsnio 1 dalis. Įžūlūs ir chuliganiški nuteistojo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nepažįstamam nukentėjusiajam V. Z., kuris bandė užstoti savo žmoną, tyčia sudavė smūgį į veidą, po to P. B., priėjusiam ir bandžiusiam raminti konflikto dalyvius, kumščiu trenkė į galvą, K. B., pasakiusiai, kad kvies policiją, sudavė kumščiu į veidą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog prieš A. P. nukentėjusysis V. Z. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, to nenurodo net pats A. P.. Taigi tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam į veidą paskatos buvo chuliganiškos, taip pat buvo pažeista viešoji tvarka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. P. ne tik sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bet ir suduodamas V. Z., sukėlė jam fizinį skausmą, kumščiu trenkęs P. B. į galvą, sudavęs kumščiu K. B. (Š.) į kaktos kairiąją pusę, sukėlė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Fizinis smurtas prieš žmogų viešoje vietoje yra vertinamas, kaip įžūlus elgesys. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nepadarė, nes jo veiksmuose buvo būtinoji gintis (BK 28 str.). Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju nustatyta, jog smurtas nukentėjusiųjų V. Z., P. B. ir K. B. (Š.) atžvilgiu panaudotas be jokios dingsties. Nors nuteistasis A. P. teigė, jog tik gynė S. J., tačiau nukentėjusiųjų ir liudytojų L. Z., J. Z., A. M. parodymai paneigia šią nuteistojo versiją. Be to, iš specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. (Š.) ir P. B. padarytas nežymų sveikatos sutrikdymas (1t., b. l. 13-14). Nenustatyta, jog nuteistajam A. P. padaryti kokie sužalojimai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji prieš A. P. būtų atlikęs kokius nors jo gyvybei, sveikatai ar nuosavybei pavojingus veiksmus, todėl nuteistajam nebuvo pagrindo manyti, kad jam ar jo nuosavybei iškilo realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio reikia gintis. Todėl A. P. apeliacinio skundo argumentas, jog jis turėjo gintis nuo nukentėjusiųjų yra nepagrįstas.

Apeliantas teigia, jog nebuvo įvertinta konflikto priežastis, t. y. konfliktas prasidėjo dėl S. J. rankinės su vertingais daiktais, pinigais, kuri buvo nutraukta. Liudytojas A. M. parodė, kad pradžioje apie rankinės vagystę jiems niekas nesakė, tik po to mergina pradėjo kaltinti vyriškį, kurio galva buvo prakirsta. Mergina buvo girta ir nenuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 50). Nukentėjusysis V. Z. teigė, jog niekas daiktų neėmė. Mergina sakė pareigūnams, jog jos rankinė pavogta, bet neįvardino kokie asmenys tai padarė. Nukentėjusieji P. B. ir K. B. (Š.) nematė jokios rankinės. Mergina neparodė, jog jie pavogė jos daiktus. S. J. aiškino, jog pajuto, kaip rankinę kažkas nutempė jai nuo peties. Atsisukusi pamatė ją P. rankose. Tačiau nukentėjusieji parodė, jog tik išgirdus šūksnius P. B. nubėgo į skersgatvį, taigi jis negalėjo nutraukti S. J. rankinės. S. J. rankinės nerado, nors jos ieškojo kartu su policijos pareigūnais. Byloje nėra nustatyta, kas galėjo paimti S. J. rankinę. Nors nuteistasis tvirtina, kad konfliktas kilo dėl dingusios rankinės, tačiau veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 ar 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis. Pažymėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kilusius padarinius.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įstatymo nustatyta tvarka gautus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, motyvuotai kvalifikavo nusikalstamą veiką, nuosprendyje nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. P. kaltės, padarius nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d., todėl apelianto prašymas baudžiamąją bylą nutraukti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.