Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Pareiškėjos brolis R. P. vienas rūpinosi, likusiu Turtu po motinos B. P. mirties. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos brolis ėmė rūpintis ir valdyti Turtą, kaip savo iš karto po motinos B. P. mirties. Todėl laikytina, jog palikimą pareiškėjos brolis R. P. priėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo nuosavybę (Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str.), nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iškart po motinos mirties. Pareiškėjos brolis R. P. vaikų neturėjo, santuokos sudaręs nebuvo.

Pareiškėjos brolis R. P. T., esančiame (duomenys neskelbtini) (buvęs ardesas (duomenys neskelbtini)) po motinos mirties gyveno vienas, visu likusiu Turtu rūpinosi vienas, mokėjo mokesčius už komunalines bei būsto administravimo paslaugas, t. y. motinos palikimą pareiškėjos brolis R. P. priėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo nuosavybę (Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str.). Pareiškėjos brolio R. P. žinioje buvo visa Turto dokumentacija. Pareiškėjos brolis R. P. nėra išsaugojęs mokėjimo kvitų, bent Pareiškėja jų nerado, tačiau Turtu rūpinosi, jame gyveno ir prižiūrėjo jį tik jis. Šias aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtins suinteresuotu asmeniu į bylą traukiama pareiškėjos sesuo V. G..

Pažymėtina, kad iki šios dienos niekas pareiškėjos broliui R. P. nėra pareiškęs pretenzijų dėl po motinos B. P. mirties likusio Turto, kuriuo rūpinosi, naudojosi ir valdė tik pareiškėjos brolis R. P.. Pareiškėjos brolis R. P. pats į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes mirus motinai pareiškėjos brolis galvojo, kad dar turi laiko pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau prasidėjus pandemijai šalyje 2020-02-26 nenuvyko pas notarą, vėliau po trijų mėnesių, jau negalėjo to padaryti, nes terminas palikimui priimti buvo ženkliai praleistas.

Remiantis VĮ „Registrų centras“ testamentų registro duomenimis, kaip jau minėta po B. P. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, bei nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų.

Į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja kreipiasi todėl, kad teismo sprendimo pagrindu notaras jai galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir tuo būdu pareiškėja galėtų pilnai realizuoti savo teises į turtą, likusį po brolio mirties.

Pažymėtina, kad tik teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o sutvarkyti paveldėjimo dokumentų kitu būdu, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, pareiškėja negali, nes brolis R. P. ženkliai praleidęs įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą.

Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po pareiškėjos motinos B. P. mirties (duomenys neskelbtini), atsirado palikimas, nes jos vardu buvo dalis nekilnojamojo turto nurodyto pareiškime. Kita šio turto dalis priklausė nuosavybės teise pareiškėjos broliui R. P., mirusiam (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo. B. P. turėjo tris vaikus, tai yra pareiškėją, R. P. ir V. G.. Po R. P. mirties, paduodama pareiškimą notarui, priėmė palikimą pareiškėja. Ji gali gauti paveldėjimo teisės liudijimą į tą turto dalį kuri registruota R. P. vardu.

Pareiškėja siekia paveldėti visą turtą, nes jis visas priklausė tėvams, kadangi dalį registruotą R. P. vardu, jis buvo įgijęs paveldėjimo būdu po tėvo mirties.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Palikimo priėmimas pradėjus turtą faktiškai valdyti yra lygiavertis palikimo priėmimo būdas ir sukelia tas pačias pasekmes kaip ir pareiškimo padavimas notarui.

Palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjos mirties).

Suinteresuoti asmenys neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškimo pripažinimas sukelia tam tikras teisines pasekmes (CPK 443 str. 1 d., 140 str. 2 d.).

Teismas vertina jog pareiškėja įrodė, kad palikimą po motinos B. P. mirties jos sūnus ir pareiškėjos brolis, R. P. priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, kadangi jis gyveno name, valdė ir naudojo kitą turtą kaip savo, mokėjo reikalingus mokesčius ir turtą prižiūrėjo.

Per visą laikotarpį ginčo dėl palikimo priėmimo nekilo ir niekas nereiškia pretenzijų į turtą.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į mirusio brolio turtą realizuoti, nes ji po brolio R. P. mirties priėmė palikimą, paduodama pareiškimą notarui ir prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes.

Suinteresuoti asmenys ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.

Teismas nagrinėja tik pareikštus reikalavimus (CPK 5 str.).

Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėjas negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes – pareiškėjai, tai yra ji galės realizuoti paveldėjimo teisę į mirusio brolio turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

Pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, patvirtina kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai, kurių detaliai teismas neįvardina sprendime, nes viena jie išvardinti pareiškime, antra suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškime išvardintomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas turtą ir turtines teises faktiškai valdyti, sūnus R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.