- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-151-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-18117-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- V. N.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šilutės r. sav., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. 2015-11-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-11-27 apie 08.40 val. Polocko g. 42A, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį IVECO valst. nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba SCHMITZ valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, pravažiuodamas pro stovintį automobilį VOLVO valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono tarp jo ir šalia stovėjusio automobilio, jį kliudė, apgadino ir iš įvykio vietos išvažiavo nepranešęs policijos pareigūnams. Tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. kaltę, dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų pripažino visiškai ir paaiškino, kad dėl jų nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad važiavo Vilniaus senamiesčiu į statybvietę ir vežė statybines plokštes. Senamiesčio teritorijoje pilna mašinų ir jis nepajuto, kaip kliudė kitą stovėjusį automobilį, tik nuvažiavęs į statybvietę pastebėjo, kad dešinėje pusėje įlenkta skarda. Kadangi kiekvieną rytą prieš pradedant darbą automobilis yra apžiūrimas, pastebėjęs įlenkimą suprato, kad kažką kliudė Pamatęs, kad jo automobilis apgadintas, suprato, kad kliudė kažkokį automobilį, jis norėjo eiti į Polocko gatvę pažiūrėti kokį automobilį kliudė, bet nespėjo, nes į statybvietę atėjo vyriškis ir paklausė ten buvusių vairuotojų ar kas kliudė stovėjusį automobilį. Į policiją pats irgi nespėjo kreiptis, nes policija pati atvyko. Pažeidimą jis pripažino iš karto ir parašė pasiaiškinimą policijos pareigūnams. Senamiesčio gatvelėje du automobiliai neprasilenkia, todėl praleidęs iš priekio atvažiuojančius automobilius ir kelindamas apvažiuoti stovėjusį automobilį, posūkio manevro metu ir kliudė automobilį. Automobilio ilgis yra 17 metrų, įvykio metu buvo pakrautas, nes vežė statybines plokštes, kurios sveria apie 24 tonas. Skambino automobilio savininkei, jos atsiprašė. Jei būtų pajutęs stūgį, tikrai būtų sustojęs, tačiau nejuto nieko, neįsijungė automobilio, kurį kliudė signalizacija, tuo momentu nebuvo ir žmonių galėjusių matyti įvykį ir jį perspėti. Daug metų vairuoja automobilį, už analogiškus pažeidimus nėra baustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.
Iš 2015-11-27 V. N. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog 2015-11-27 Polocko g. 42A, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SCHMITZ, valst. Nr(duomenys neskelbtini), kliudė dešinėje pusėje stovintį lengvąjį automobilį. Kadangi buvo pakrautas nepajuto, kaip pasukęs į kairę pusę užkliudė lengvąjį automobilį, todėl ir nuvažiavo (b.l. 17).
Iš 2015-11-27 N. R. paaiškinimo matyti, kad 2015-11-27 apie 07.55 val savo automobilį VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie parduotuvės „Expres Market“, esančios Polocko g. 42, Vilniuje ir nuėjo į darbą. Apie 08.30 val pastebėjo, kad jos automobilis apgadintas. Pačio autoįvykio nematė. Po valandos atvažiavo tėvas ir nuėjo ieškoti kaltininko į statybvietę. Rado sunkvežimį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai apgadimo jos automobilį (b.l. 18).
Analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio A. B. 2015-11-27 tarnybiniame pranešime (b.l. 11).
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N., vairuodamas krovininį automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie autoįvykį V. N. policijos pareigūnams nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. neneigė sukėlęs eismo įvykį. Jis paaiškino, kad nesuprato ir nepajuto, jog apgadino stovėjusį lengvąjį automobilį, teigė, kad kuomet pastebėjo, įlenkimus ant savo automobilio ir suprato, jog apgadino ir kitą automobilį, ruošėsi eiti ir pažiūrėti, tačiau nespėjo nueiti iki apgadinto automobilio, nes jau buvo atvykusi policija. Analizuojant V. N. pateiktą versiją, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Iš bylos medžiagoje esančio V. N. paaiškinimo matyti, kad savo kaltę jis pripažino nuo pradžių, apgadinto automobilio savininkė pretenzijų jam neturi, teismo posėdžio metu V. N. nurodė, kalbėjęs telefonu su savininke ir jos dėl įvykio atsiprašęs. Nesuvokdamas, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. policijai apie eismo įvykį pats nepranešė.
Motyvuojamoji dalis
V. N. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, paties prisipažinimu teisme, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais bei kita bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
V. N. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V. N. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymūs. V. N. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. V. N. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė N. R.. V. N. davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad V. N. už tokio pobūdžio KET pažeidimus baudžiamas pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažymoje iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad vairuotojas V. N. savo srityje turi didelę patirtį. V. N. savo darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aplinkybės nepašalina V. N. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas švelninti atsakomybę.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. N. būtų yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Manytina, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskyrus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, ilgam laikui būtų pažeisti V. N. socialiniai santykiai. V. N. skirtinos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Tokios nuobaudos, teismo nuomone, nebus per švelnios, ir bus pakankamos įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, tai yra nubaudžiant V. N. už padarytus pažeidimus bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
V. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
V. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. N. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 15053502777 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.