Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-24-159/2013

2013 m. sausio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų G. M. ir UAB „Mantista“ atstovo advokato Vyto Ramanausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2645-613/2012 pagal ieškovų S. I., R. S. ir V. S. patikslintą ieškinį atsakovams G. M., uždarajai akcinei bendrovei „Mantista“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio, sandorio pripažinimo sudarytu teisėtai ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiojo asmens S. B. teisių perėmėja L. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas R. S. 2010-08-11 padavė teismui ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo (t. 1, b. l. 3–5). 2010-10-22 ieškovas R. S. teismui padavė patikslintą ieškinį dėl UAB „Mantista“ akcininkų sąrašo pripažinimo negaliojančiu ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo (t. 1, b. l. 103–107).

2011-02-03 ieškovų S. I., R. S. ir V. S. atstovas advokato padėjėjas G. Degimas padavė patikslintą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio, sandorio pripažinimo sudarytu teisėtai bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Prašė teismo pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento: 1) 2009-03-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. A-1/2009-03-23, sudarytą tarp S. B. ir S. I.; 2) 2009-05-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. A-2/2009-05-15, sudarytą tarp S. B. ir G. M.; 3) 2009-06-11 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. A-3/2009-06-11 ir akcijų perdavimo–priėmimo aktą (priedą prie sutarties Nr. A-3/2009-06-11), sudarytą tarp S. B. ir G. M.; 4) pripažinti negaliojančiu 2010-04-03 UAB „Mantista“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 4; 5) pripažinti 2010-05-07 akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp R. S. ir V. S., teisėta, neprieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms; 6) įpareigoti G. M., veikiantį UAB „Mantista“ vardu, įregistruoti akcijų perleidimo faktą bendrovės vertybinių popierių apskaitoje (sąskaitoje) ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui; 7) įpareigoti G. M., veikiantį UAB „Mantista“ vardu, įregistruoti bendrovės akcijų pasiskirstymo faktą tarp esančių akcininkų, bendrovės vertybinių popierių apskaitoje (sąskaitoje); 8) nurodyti, kad R. S. priklauso 100, G. M. – 400, V. S. – 250 ir S. I. – 250 – paprastųjų vardinių akcijų, ir įpareigoti pateikti šiuos duomenis VĮ Registrų centrui; 9) įpareigoti G. M., veikiantį UAB „Mantista“ vardu, po teismo sprendimo įsiteisėjimo ne vėliau kaip per 7 dienas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

Pripažino negaliojančiu CK 2.82 str. 4 d. pagrindais 2010-04-30 UAB „Mantista“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 4. Pripažino 2010-05-07 akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp R. S. ir V. S., neprieštaraujančia įstatymo normoms ir įpareigojo G. M., veikiantį UAB „Mantista“ vardu, įregistruoti akcijų perleidimo faktą bendrovės vertybinių popierių apskaitoje ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui.

Įpareigojo G. M., veikiantį UAB „Mantista“ vardu, įregistruoti bendrovės akcijų paskirstymo faktą tarp esančių akcininkų, bendrovės vertybinių popierių apskaitoje (sąskaitoje), nurodant, kad R. S. priklauso 100 paprastųjų vardinių akcijų; G. M. priklauso 400 paprastųjų vardinių akcijų; V. S. priklauso 250 paprastųjų vardinių akcijų, S. I. priklauso 250 paprastųjų vardinių akcijų ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui. Įpareigojo G. M., veikiantį UAB „Mantista“ vardu, po teismo sprendimo įsiteisėjimo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

Priteisė iš atsakovų G. M. ir UAB „Mantista“ po 476,50 Lt žyminio mokesčio, po 650 Lt specialisto išlaidų, po 400 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų ieškovams S. I., R. S. ir V. S..

Pranešė Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui apie dokumentų klastojimą.

Teismas remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos 2011-12-13 rašysenos ekspertizės išvada, kad 2009-03-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. A-1/2009-03-23 apatinėje dalyje S. I. vardu pasirašė ne S. I., kad 2009-03-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. A-1/2009-03-23 apatinėje dalyje D. I. vardu pasirašė ne D. I., 2009-03-23 akcijų perdavimo–priėmimo akto apatinėje dalyje S. I. vardu pasirašė ne S. I., teismas taip pat remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos 2011-11-28 rašysenos ekspertizės išvada, kad 2009-06-11 akcijų perdavimo–priėmimo akte pasirašė pats S. B., kad tirti pateiktų dokumentų originaluose: 2009-06-11 akcijų perdavimo–priėmimo akte (priedas prie sutarties A-3/2009-06-11), 2009-05-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. A-2/2009-05-15, 2009-05-15 akcijų perdavimo–priėmimo akte (priedas) prie sutarties Nr. A-2/2009-05-15), 2009-06-11 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. A-3/2009-06-11, 2009-04-24 pranešime dėl paprastųjų vardinių akcijų pardavimo pasirašė ne S. B., bet kitas asmuo, teismas taip pat įvertinęs ieškovo S. I. ir trečiojo asmens D. I. procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad jie 2009-03-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. A-1/2009-03-23 nepasirašė, teismas sprendime padarė išvadą, kad šis sandoris kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nes nebuvo šalių valios sudaryti 2009-03-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, toje sutartyje S. I. ir D. I. parašai suklastoti. Teismas taikė restituciją ir S. I. grąžino jo turėtas 250 UAB „Mantista“ akcijas. Taip pat dėl S. B. parašo suklastojimo teismas pripažino negaliojančiomis 2009-05-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. A-2/2009-05-15, sudarytą tarp S. B. ir G. M., 2009-06-11 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. A-3/2009-06-11 ir akcijų perdavimo–priėmimo aktą (priedas prie sutarties Nr. A-3/2009-06-11), sudarytą tarp S. B. ir G. M.. Atsižvelgęs į tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais, teismas pripažino negaliojančiu 2010-04-30 akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 4. Teismas konstatavo, jog 2010-05-07 dovanojimo sutartis, kuria R. S. padovanojo V. S. 250 paprastųjų vardinių akcijų, yra teisėta, neprieštarauja įstatymams bei bendrovės įstatams. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovai, kaip įmonės akcininkai, turintys ne mažiau nei 1/20 visų balsų, turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, dėl to šį jų reikalavimą patenkino ir įpareigojo G. M., kaip įmonės vadovą, sušaukti įmonės visuotinį akcininkų susirinkimą (t. 3, b. l. 71–80).

Atsakovų G. M. ir UAB „Mantista“ atstovas advokatas V. Ramanauskas 2012-07-02 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimą. Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, pripažindamas 2009-03-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. A-1/2009-03-23 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nenurodė jokių imperatyvių normų, kurias šis sandoris pažeidė. Teismas išimtinai nepagrįstai vertino tik ieškovo S. I. ir jo sutuoktinės D. I. paaiškinimus bei 2011-11-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-2091 (11) padarytas išvadas dėl parašų suklastojimo, tačiau teismas nemotyvavo, kodėl apelianto pateikti įrodymai, pvz., liudytojų parodymai, nebuvo vertinami ir kodėl į juos nebuvo atsižvelgta priimant sprendimą. CPK 218 str. yra nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas 2009-05-15, 2009-06-11 akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių ir 2009-06-11 ir akcijų perdavimo–priėmimo akto negaliojančiais nuo jų sudarymo pradžios pagrindą nurodė 2011-11-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-2091 (11) padarytas išvadas, kad tose sutartyse ir akte S. B. nepasirašė. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pripažindamas visas sutartis ir perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiais, nes rėmėsi tik eksperto išvada. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė restituciją, nes iš apelianto G. M. atimtos jo sąžiningai įgytos UAB „Mantista“ akcijos. Teismas nenustatė asmens, kuris suklastojo ginčijamas sutartis, dėl to apeliantas laikytinas sąžiningu 250 akcijų iš S. B. įgijėju. Teismas nepagrįstai pripažino 2009-06-11 S. B. ir ieškovo R. S. sudarytą 100 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei 2009-06-11 S. B. ir atsakovo G. M. sudarytą 150 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį teisėta, o 2009-06-11 S. B. ir G. M. sudarytą 250 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantai teigia, jog teismas nepagrįstai 2010-05-07 sudarytą akcijų dovanojimo sutartį tarp V. S. ir R. S. pripažino teisėta, nes R. S. šias akcijas privalėjo ne padovanoti, bet parduoti su UAB „Mantista“ nesusijusiems asmenimis už ne mažesnę nei 140 Lt už 1 akciją kainą (t. 3, b. l. 84–89).

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tik formaliais pagrindais. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateikus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantai nenurodė nei procesinės, nei materialinės teisės normų pažeidimo ar kad jos buvo netinkamai taikytos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2009-03-23 S. I. ir S. B. bei 2009-06-11 G. M. ir S. B. sudarytas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, nenurodė jokių konkrečių imperatyvių normų, kurioms šios sutartys prieštarauja. Toks apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime nurodė, kad sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies nurodytu pagrindu. CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu siekiamų ir teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Vienas pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad sutartys sudaromos laisva šalių valia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamos sutartys buvo suklastotos, nes jose esantys S. I. bei S. B. parašai yra suklastoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad nebuvo šalių valios sudaryti ginčo sandorius ir kad tie ginčo sandoriai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pagrįstai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nes įprastai sandorį (sutartį) pasirašo jį laisva valia sudaranti sandorio (sutarties) šalis ir kitiems asmenims be išduoto įgaliojimo nesuteikta teisė už ją pasirašyti (CK 2. 132 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pripažindamas sutartis ir perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiais, išimtinai nepagrįstai vertino tik ieškovo S. I. ir jo sutuoktinės D. I. paaiškinimus bei 2011-11-28 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-2091 (11) padarytas išvadas dėl parašų suklastojimo, kad nemotyvavo, kodėl apelianto pateikti įrodymai, pvz., liudytojų parodymai, nebuvo vertinami ir nenurodė, dėl kokių priežasčių atmetė atsakovų liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo teiginiais. Apeliantai teisingai nurodo, jog pagal CPK 218 straipsnio nuostatas eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtiną atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizės 2011-11-28 ir 2011-12-13 aktuose Nr. 11-2091 (11) ir Nr. 11-2092 (11) padarytos išvados, kad tirti pateiktų dokumentų originaluose: 2009-06-11 akcijų perdavimo–priėmimo akte (priedas prie sutarties A-3/2009-06-11), 2009-05-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. A-2/2009-05-15, 2009-05-15 akcijų perdavimo–priėmimo akte (priedas prie sutarties Nr. A-2/2009-05-15), 2009-06-11 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. A-3/2009-06-11, 2009-04-24 pranešime dėl paprastųjų vardinių akcijų pardavimo pasirašė ne S. B., bet kitas asmuo (t. 2, b. l. 163–167); taip pat padarytos išvados, kad 2009-03-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. A-1/2009-03-23 apatinėje dalyje S. I. vardu pasirašė ne S. I.; 2009-03-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. A-1/2009-03-23 apatinėje dalyje D. I. vardu pasirašė ne D. I. ir 2009-03-23 akcijų perdavimo–priėmimo akto apatinėje dalyje S. I. vardu pasirašė ne S. I. (t. 2, b. l. 171–173); – yra kategoriškos, nes aiškiai ir suprantamai parašyta, kad minėtų asmenų parašai buvo suklastoti. Pirmosios instancijos teismas apklausė S. I. ir D. I.. Jie nuosekliai tvirtino, jog ginčijamų sandorių nepasirašė ir kad jų parašai yra suklastoti. Teismas sąsajumo aspektu šiuos parodymus vertino kartu su rašysenos ekspertizių išvadomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pagrindo abejoti ar nesiremti rašysenos ekspertizių išvadomis, kaip patikimais įrodymais.

Apeliantai teigia, kad teismas sprendime nenurodė motyvų, remiantis, kuriais atmetė atsakovų liudytojų parodymus. Nustatyta, kad atsakovų liudytojų parodymai, susiję su ginčijamų sandorių sudarymu bei asmenimis, tariamai pasirašiusius tuos sandorius, neatitiko tikrovės, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė (CPK 185 straipsnis).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė restituciją, nes nenustačius asmenų, klastojusių ginčijamus sandorius, buvo pažeistos atsakovo G. M., kaip sąžiningo akcijų iš S. B. įgijėjo, teisės. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pripažinus S. B. ir S. I. 2009-03-23 sudarytą sandorį dėl 250 akcijų pirkimo–pardavimo negaliojančiu, o po to šio sandorio pagrindu 2009-05-15 S. B. neva perleidus įsigytas akcijas G. M., šios pagrįstai buvo grąžintos S. I. (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Be to, nustačius, kad 2009-06-11 sandoryje tarp S. B. ir G. M. buvo suklastotas S. B. parašas, G. M. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju CK 4.96 straipsnio prasme.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai 2010-05-07 V. S. ir R. S. sudarytą akcijų dovanojimo sutartį pripažino teisėta, nes R. S. šias akcijas galėjo tik parduoti, bet ne kitu būdu perleisti kitiems, su bendrove nesusijusiems asmenims. LR akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta kitokia, nei šio straipsnio 1–8 dalyse nustatyta, akcijų pardavimo tvarka. UAB „Mantista“ įstatų 44 punkte nustatyta, kad bendrovės akcijos gali būti perleidžiamos ir kitu įstatymo nustatytu (ne pardavimo) būdu, o tokiais atvejais netaikomi įstatų 39–43 punktai (t. 1, b. l. 14). Taigi UAB „Mantista“ akcininkams nepareiškus noro įsigyti bendrovės akcijų, R. S. turėjo teisę, nepažeisdamas nei įstatymų, nei bendrovės įstatų, šias akcijas padovanoti V. S..

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, bylos nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovui R. S. iš atsakovų UAB „Mantista“ ir G. M. priteistina po 175 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis, t. 3, b. l. 103–105).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų UAB „Mantista“, įmonės kodas 301106899, ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 175 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.