- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- e2YT-802-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05717-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- L. V., E. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir E. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai L. V. ir E. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. V. ir E. D. priėmė palikėjos V. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama V. D. Po V. D. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, jos palikimo tokiu būdu pareiškėjai nepriėmė. Po V. D. mirties yra likęs jai priklausantis nekilnojamasis turtas – namas ir žemės sklypai. Pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti savo mamos paliktą tiek kilnojamąjį tiek ir nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiškėjas E. D. po mamos mirties gyvena jos name, adresu (duomenys neskelbtini), juos prižiūri, valdo kaip savo, moka mokesčius; pareiškėja L. V. po mamos mirties prižiūri dalį mamai priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose – šalina krūmus, tvarko; pareiškėja L. V. pasiėmė mamos daiktus (rūbus, papuošalus ir kt.) ir iki šiol naudoja juos kaip savo. Į notarą dėl mamos palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo, kad tą reikia padaryti per 3 mėn., o ne per 6 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai abu priėmė mamos palikimą faktiškai pradėdami valdyti jos paliktą turtą, ginčų tarp pareiškėjų dėl to nėra, todėl prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Paveldėjimo teisės byla po V. D. mirties nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje nustatyta, kad V. D. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) V. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Pareiškėjai L. V. ir E. D. yra vieninteliai V. D. vaikai.
5. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
6. Byloje nustatyta, kad palikėjos V. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų nėra, be to, nėra duomenų apie galimą palikėjos V. D. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nurodė, kad jie po savo mamos mirties iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti, t. y. pareiškėja L. V. pasiėmė iš namų mamos daiktus (rūbus, papuošalus ir kt.), kuriuos naudoja kaip savo, taip pat prižiūri dalį mamai priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, o pareiškėjas E. D. po mamos mirties gyvena jos name, adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, valdo kaip savo, moka mokesčius ir pan. Kaip nurodo pareiškėjai, į notarą laiku nesikreipė nes galvojo, kad reikia kreiptis per 6 mėn., kaip buvo prieš daugelį metų, o ne per 3 mėn. V. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą ir kokiomis dalimis pareiškėjai paveldėjo praktiškai pradėję jį valdyti, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
8. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai L. V. ir E. D. savo motinos V. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.