Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-11-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-7696-775/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
e2YT-7696-775/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03243-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Suinteresuotas asmuo
R. K., J. K., A. K., (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas
T. K.
Advokatai
Darius Mockūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7696-775/2020Proceso Nr. 2-69-3-03243-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,dalyvaujant pareiškėjui,suinteresuotam asmeniui R. K.,nedalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dariui Mockūnui,suinteresuotiems asmenims J. K., A. K. ir (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini), R. K., J. K. ir A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. priėmė palikimą, atsiradusį po vyro J. K. mirties – 1989 m. balandžio 4 d., pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti (el. b. l. 10-11).

1.1. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl senelio J. K. testamentu jam palikto turto. Kai senelis mirė, pareiškėjui buvo 11 metų, jis nežinojo, jog senelis paliko testamentą. Tuo metu pareiškėjo įstatyminiai atstovai – tėvai, dėl palikimo priėmimo taip pat niekur nesikreipė. Tiek J. K., tiek A. K. visą turtą po mirties testamentais paliko pareiškėjui. Mirus močiutei, pareiškėjas kreipėsi į notarą, tačiau galėjo priimti tik močiutei priklausiusią turto dalį, kadangi po senelio J. K. mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad jo močiutė A. K. po vyro J. K. mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad A. K. po vyro mirties toliau mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo turtą, kitų asmenų, kurie būtų valdę ar rūpinęsi J. K. priklausiusiu turtu nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad kiti įpėdinai dėl to, jog seneliai visą turtą paliko jam prieštaravimų nėra pareiškę.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo R. K. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, jog su pareiškimu sutinka (el. b. l. 14-16).

2.1. Suinteresuotas asmuo R. K. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad visa šeima žinojo, jog J. K. ir A. K. turtas testamentais paliktas pareiškėjui. Niekas nesikreipė dėl paveldėjimo, nes galvojo, jog užtenka vien fakto, kad yra parašytas testamentas. Kiti įpėdiniai dėl turto paveldėjimo neprieštarauja.

3. Suinteresuoti asmenys A. K. ir (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimus, nurodė, kad sutinka su pareiškėjo prašymu nustatyti juridinį faktą (el. b. l. 67-68, 89-92).

4. Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.

5. Suinteresuoti asmenys J. K., A. K. ir (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, (duomenys neskelbtini) prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 14-16), todėl nutarta bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims J. K., A. K. bei valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nustatyta, kad pareiškėjas T. K. yra J. K. ir A. K. anūkas (1946 m. gruodžio 7 dienos gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m. gruodžio 12 d. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). J. K. mirė 1989 m. balandžio 4 d. (1989 m. sausio 5 d. mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentu J. K. jam priklausantį turtą paliko pareiškėjui T. K. (1986 m. rugpjūčio 25 d. testamentas). Paveldėjimo byla po J. K. mirties nebuvo užvesta (2020 m. vasario 25 d. testamentų registro išrašas). Po vyro mirties A. K. mokėjo komunalinius mokesčius už jai ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusį turtą (1989-2000 metų sąskaitos už komunalines paslaugas). A. K. mirė 2006 m. balandžio 23 d. (2006 m. balandžio 24 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Po A. K. mirties palikimą priėmė pareiškėjas T. K. (2006 m. rugpjūčio 30 d. notarės liudijimas).

7. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o J. K. mirė 1989 m. balandžio 4 d., tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

8. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis) ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

10. Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. K. parodymai patvirtina, jog A. K. ir jos sutuoktinis J. K., gyvendami santuokoje, nuosavybės teise įgijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri registruota A. K. vardu. Po sutuoktinio mirties A. K. toliau liko gyventi jai ir jos sutuoktiniui priklausiusioje namų valdoje, naudojasi ja septyniolika metų, rūpinosi visu priklausiusiu turtu kaip savo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, remontavo, apšildė. Šios aplinkybės pagrindžia, kad A. K. faktiškai valdė likusį palikimą, pradėjusi juo disponuoti iš karto po palikėjo mirties, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. faktiškai pradėdama valdyti buvo priėmusi mirusio sutuoktinio J. K. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

11. Juridinis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Valstybė šioje byloje patyrė 15,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2006 m. balandžio 23 d., po vyro J. K. mirties 1989 m. balandžio 4 d., priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,58 Eur (penkiolika eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė