- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 2YT-522-329/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00031-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V., O. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. V., O. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikėjo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. gruodžio 24 d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 2-5).
Pareiškėja nurodė, kad 1996 m. gruodžio 24 d. mirė jos sutuoktinis P. V.. Pareiškėja ir P. V. santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir teisę pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors šis turtas registruotas ir teisės į žemės sklypą pripažintos pareiškėjos vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog buvo įgytas santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir P. V.. Mirus pareiškėjos sutuoktiniui pareiškėja į notarus dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi minėtame name, visu santuokiniu priklausančiu turtu pradėjo rūpinti kaip savu ir rūpinasi iki šiol, moka mokesčius, sumokėjo vienkartines išmokas už žemės sklypą. Pareiškėja visą laiką buvo įsitikinusi, kad yra P. V. turto paveldėtoja ir nesuprato, jog palikimui priimti dar reikia kreiptis į notarą – apie tai jai tapo žinoma tik tuomet, kai 2016 metais nusprendė atlikti žemės sklypui kadastrinius matavimus. Suinteresuoti asmenys – pirmos eilės įpėdiniais yra pareiškėjos ir palikėjo vaikai I. V. ir O. V..
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. V. ir O. V. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodydami, jog su pareiškimu visiškai sutinka (b. l. 33-34).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškimą, jog neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui (b. l. 35-37, 44-45, 50-52).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. V. ir P. V. susituokė 1981 m. balandžio 30 d. (b. l. 8). Pareiškėjos sutuoktinis P. V. mirė 1996 m. gruodžio 24 d. (b. l. 9). VĮ Registrų centro duomenimis santuokos metu R. V. ir P. V. 1990 m. lapkričio 14 d. miesto (rajono) valdytojo potvarkiu yra įgiję gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 5198-9000-8014, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5198-9000-8025, kiemo statinius, unikalus Nr. 5198-9000-8047, esančius Kazlų Rūdoje, Miško g. 1 (b. l. 10-11). Lietuvos Respublikos Marijampolės rajono valdytojo 1990 m. lapkričio 14 d. potvarkiu R. V. pripažinta teisė į namų valdą, esančią Kazlų Rūdoje, Miško g. 11 (b. l. 23). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 9 d. pažyma patvirtina, kad R. V. turi teisę pirkti žemės sklypą, esantį Kazlų Rūdoje, Miško g. 11 (b. l. 12). Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduotas liudijimas patvirtina, kad po P. V. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, testamentų registro duomenimis, šio asmens palikimo priėmimo faktai šiame registre neįregistruoti (b. l. 22).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas konstatuoja, jog 1996 m. gruodžio 24 d. mirus P. V. jo palikimą, kurį sudarė ½ dalis santuokoje įgyto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir teisė pirkti ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdė sutuoktinė R. V.. Byloje nėra duomenų, kad P. V. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose ir bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimo kopija (b. l. 8), mirties liudijimo kopija (b. l. 9), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 10-11), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 9 d. pažyma (b. l. 12), Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės išduotas liudijimas (b. l. 22), Gyventojų registro išrašas apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 13), mokesčių kvitų ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos (b. l. 28).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.
Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjos R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,65 Eur (šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.