Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos :1.1.10.1; 1.2.4.3.1; 2.3.4.3.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, kaltinamajam D. L., nukentėjusiajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)teistas :

1) 2012-03-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą;

2) 2013-06-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė subendrinta su 2012-03-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams 15 dienų, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose;

3) 2013-10-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, subendrinti su 2013-06-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

4) 2013-12-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 63 straipsnio 1,3,9 dalimis bausmė subendrinta su 2013-10-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2014-12-15 paleistas iš pataisos namų, kaip atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2017-10-17 18.16 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini)kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį, norėjo juokais pagąsdinti fotelyje sėdintį V. B., dėl ko D. L. peiliu įdūrė V. B. į krūtinės sritį ir V. B. konstatuota krūtinės ląstos dešinės pusės durtinė – pjautinė žaizda, dešinio plaučio sužalojimas, kraujo ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, taip D. L. dėl neatsargumo padarė V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. L. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2017 m spalio 17 d. buvo pas mamą Kazlų Rūdoje, ten su mama truputį išgėrė. Po to grįžo namo, ten jau po darbo buvo grįžę dėdės. Buvo sugedus elektra ir jo paprašė elektrą pataisyti. Jam nepavyko išardyti jungiklio, norėjo atsinešti atsuktuvą ir praeidamas pro dėdę V. B., sugalvojo jį pagąsdinti peiliu, o dėdė tuo metu lenkėsi ir jis išgirdo, kad sušuko :“įdūrė“. Jis mėgino dėdei uždengti žaizdą, girdėjo, kad atvažiuos greitoji pagalba, jis supanikavo ir išėjo iš namų. Po to grįžo namo, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. V. B. lankė ligoninėje, juo rūpinosi. Rankose turėjo peilį, nes ardė elektros jungiklį. V. B. sėdėjo ant fotelio arti televizoriaus, jam reikėjo praeiti per tarpą tarp dėdės ir televizoriaus. Buvo gėręs stipraus alaus, kai grįžo, dėdės gėrė kokteilį, sumaišytą alų su vynu. Alkoholis gal turėjo įtakos dėl jo neatsargumo, reakcijos. V. B. atsiprašė, verkė, dėdė jam atleido. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Kambaryje dar buvo kitas dėdė A. B., jis matė, kaip viskas atsitiko. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Su dėde bendrauja, jie toliau vienas kitu rūpinasi, duoda pinigų dėdėms mokesčiams sumokėti. Po įdūrimo viską metė ir griebė dėdę, kur padėjo peilį, nepamena, greičiausia jį numetė kambaryje Pareigūnams nesakė tiesos, nes labai bijojo. Vėliau viską pasakė, nes jautėsi kaltas. Būna pas mamą, darbo birža siunčia į darbą, turi tai įrodančius dokumentus. Dėdė buvo išgėręs, jie gėrė visi. Parodymų patikrinimo vietoje sakė tiesą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti :

2017-11-23 D. L. apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad 2017-10-17 apie 17 val. grįžo namo. Namuose buvo A. ir V. B.. Kai grįžo, jie buvo kambaryje, abu neblaivūs. Jis prisėdo prie jų, pradėjo kalbėtis. V jam sumaišė ir davė stiklinę "ežio", tai yra sumaišyto stipraus alaus ir vyno, tačiau jis gerti nepradėjo. V paprašė, kad koridoriuje pakeistų jungtuką. Jis, sėdėdamas ant lovos prie stalo, pradėjo tą jungtuką ardyti. Naudojosi buvusiu ant stalo peiliu. Viso jungtuko jam išardyti nepavyko, nes peiliu nepavyko atsukti varžtų. Savo kambaryje jis turėjo įrankių krepšį, iš kurio norėjo pasiimti atsuktuvą. Jis atsistojo nuo lovos ir ėjo į savo kambarį pro fotelį, kuriame sėdėjo V. B.. Jam einant pro jį, V paklausė „ar neatsuka?“. Jis atsakė, kad neatsuka ir juokaudamas norėjo jį pagąsdinti, tad rankoje laikytu peiliu dūrė jam link krūtinės. Norėjo tik ore imituoti smūgį peiliu V. link krūtinės. Paliesti peiliu nenorėjo. Tą norėjo padaryti juokais, žaisdamas. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tačiau dūrio metu Vidas krūptelėjo ar bandė stotis. D. L. pamatė bei pajautė, kad jo rankoje laikytas peilis susmigo V. į krūtinę. Jis ištraukė peilį V. iš krūtinės, numetė peilį, net nepamena kur. Labai išsigando, pakėlė V. nuo fotelio, pasodino ant lovos, ranka laikė užspaudęs jam žaizdą. Pradėjo rėkti A., kad iškviestų greitąją pagalbą. Buvo šoke, atsiprašinėjo V.. Jis sakė V.: "V, juk žinai, kad aš netyčia". V. atsakė "žinau". Tuo metu į namus atėjo jo sesuo A. L.. Nuo dūrio iki sesers atėjimo praėjo apie pusė minutės. Atėjusi sesuo, viską pamatė, išsigando, iš karto skambino greitajai. Sesei pasakė, kad jis netyčia sužalojo V. peiliu. Tą sakė ir A., kuris matė sužalojimą. Sesuo iškvietė greitąją, jis dar buvo prie V., atsiprašinėjo jo. Po kelių ar keliolikos minučių atvažiavo greitoji, įsijungusi garsinį signalą. Tai išgirdęs dar labiau išsigando, tad pabėgo iš namų į mišką. Ten buvo ir laukė. Nusiraminęs paskambino A. paklausti, kaip V., A. atsakė, kad V. išsivežė greitoji. Taip pat sakė, kad atvyko policijos pareigūnai. Pilnai prisipažįsta, jog peiliu sužalojo V. B., tačiau tai padarė netyčia. Eidamas pro jį, tiesiog norėjo pagąsdinti, peiliu dūrė V link krūtinės, imitavo dūrį. Nenorėjo peiliu paliesti V. krūtinės. Kaip gavosi, kad peilis įsmigo V į krūtinę, pats nežino. Nespėjo sureaguoti, ar jis tuo metu stojosi, ar krūptelėjo. Sužaloti V. tikrai nenorėjo, norėjo tik žaisdamas jį pagąsdinti. Smūgio metu V. sėdėjo ant fotelio. Buvo nugara atsirėmęs į fotelio atlošą. D. L. einant link kambario, reikėjo praeiti fotelį, kuriame sėdėjo V. Dūrio metu, jis ėjo pro fotelio priekį, buvo atsisukęs į V, gal kiek pasilenkė link jo. Peilį laikė dešinėje rankoje, ašmenimis į viršų. Kai norėjo pagąsdinti, turėjo pasilenkti link V, darė nemažą mostą. Po dūrio, peilį numetė ant žemės, link televizoriaus staliuko. Rūpinosi V, buvo užspaudęs žaizdą. Peilio daugiau paėmęs nebuvo. Kai išbėgo iš namų, peilio nepasiėmė. Po pareigūnų apžiūros, kai pareigūnai įleido jį ir Algį į namus, namuose to peilio jau nerado. Kur dabar tas peilis, jis nežino (2 t., b. l. 72–74).

2017-11-23 ir 2018-02-13 D. L. papildomai apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad prisipažįsta peiliu sužalojęs V. B.. Kiek pamena, jis jam pasakė "ką, neatsuki?". Gal dar kažką pasakė, tačiau nepamena ką, nes buvo neblaivus, bet pamena, kad dėl to supyko ant V.. Pagautas pykčio, norėjo V. pagąsdinti peiliu. Buvo piktas, nesusivaldė ir peiliu dūrė V. Nesiekė kokių nors pasekmių ir tikrai nenorėjo peiliu sužaloti V.. Buvo neblaivus, neapskaičiavo jėgų, dūrė impulsyviai, staigiai. Tikslas buvo tik pagąsdinti, bet gal neapskaičiavo jėgų, gal dėl girtumo gavosi taip, kad jis V. peiliu įdūrė. Prisimena, kad po dūrio peilį numetė kambaryje, kažkur ant grindų. Nepamena, kad bėgdamas iš namų būtų pasiėmęs tą patį peilį, tačiau buvo šoke, labai pergyveno ir bijojo, be to, buvo nemažai išgėręs, to momento gerai nepamena, tad galėjo būti, kad išbėgdamas iš namų jis tą patį peilį pastvėrė nuo žemės ir lauke išmetė. Labai gailisi sužalojęs V. B. (2 t., b. l. 75–77, 86).

2017-11-23 nukentėjusysis V. B. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2017-10-17 grįžo su broliu A. į namus po uždarbiavimo pas ūkininkus. Kai grįžo į namus, D dar nebuvo. Grįžę į namus, jis kartu su broliu vartojo alkoholinius gėrimus. D, grįžęs į namus, kartu su jais gėrė alkoholio. Pamena, kad brolis buvo virtuvėje. Jis buvo kambaryje, sėdėjo fotelyje ir žiūrėjo televizorių, kartu kambaryje buvo D, kuris sėdėjo priešais jį. D tvarkė elektros lizdą, atrodo, kad elektros jungtuką, kuris buvo sugedęs. Tvarkydamas jungiklį, D rankoje turėjo peilį. D nesisekė sutvarkyti jungiklį, jis dėl to nervinosi. V. B. jam pasakė: "tavo rankos kaip bybis". Tai pasakė, norėdamas iš jo pasišaipyti, dėl to, kad nesiseka sutvarkyti jungiklio. D. atsakė: "susitaisyk pats". V. B. jam pasakė, kad nemoka, taip jie apsižodžiavo, tačiau jų konfliktas nebuvo piktas. V. B. to net nepavadintų konfliktu. Po apsižodžiavimo D. rankose laikė peilį, V. B. sėdėjo fotelyje. D, sėdėdamas priešais jį, vieną kartą dūrė peiliu jam į dešinės pusės krūtinę. D. dūrė jam ištiesdamas ranką, o jis tuo metu truputį pasilenkė į priekį. Kiek įsmigo peilio pasakyti negali, tačiau dūris buvo skausmingas. Kas vyko po dūrio, jis nelabai atsimena. Atsimena, kad užsidėjo ranką ant krūtinės, bėgo kraujas ir darėsi labai silpna, temo akyse. Kas iškvietė pagalbą, pasakyti negali. Ligoninėje D. jį lankė, jo atsiprašė, kodėl taip pasielgė nepasakė, tik sakė, kad nenorėjo. Kur po įvykio atsidūrė peilis, jam nėra žinoma. Mano, kad D. jam dūrė peiliu dėl savo karšto būdo, jis pats jį dar paerzino, sakydamas, kad nesutaisys jungtuko (1 t., b. l. 65–66).

2017-11-22 A. L. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad 2017-10-17 apie 17 val., tikslaus laiko nežino, ji nuvyko pas savo dėdes Algį ir V. B., ten dažnai būna ir jos brolis D. L.. Atvykusi rado fotelyje V. B., kraujuojantį iš krūtinės srities. Ji iš karto paskambino numeriu 112, atvyko medikai ir išsivežė V. B.. Ji Vido klausė, kas jam nutiko, tačiau jis nieko nepasakojo. Kai atvyko, namuose su V. B. buvo tik jo brolis Algis. Jos brolio D. L. namuose nebuvo. Kitą dieną į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino brolis D. L., jo balsas buvo išsigandęs, trūkčiojo ir virpėjo, jis prašė, kad nieko nepasakotų mamai. Ji iš šių žodžių suprato, kad V. B. sužalojo jos brolis D. L.. Ji paklausė D. L., dėl ko jis sužalojo V. B., D. jai atsakė, kad tai padarė netyčia (1t., b. l. 94–96).

2017-11-23 A. B. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2017-10-17 grįžo į namus kartu su broliu Vidu, D. L. į namus grįžo vėliau. Iki D grįžimo jis ir brolis V. vartojo alkoholinius gėrimus. A. B. buvo virtuvėje, brolis Vidas sėdėjo fotelyje, D sėdėjo kambaryje prie stalo, ant kušetės. D remontavo elektros rozetę, kadangi buvo seniau ją sulaužęs, nepamena, ar jo prašė ją sutvarkyti. D jo klausė, kur atsuktuvas, bet jis pasakė, kad nežino. Matė, kad jis rozetę tvarkė su peiliu. A. B. virtuvėje kūreno pečių, brolis Vidas kambaryje, sėdėdamas fotelyje, žiūrėjo televizorių. Kūrendamas pečių, išgirdo brolį sakant "Au užkliudei mane", tada girdėjo D. sakant "aš netyčia", jis lyg sakė, kad užkliuvo. Tada jis nuėjo į kambarį pažiūrėti, kas įvyko, matė brolį sėdintį fotelyje, jis ranką buvo užsidėjęs ant krūtinės. Klausė, kas atsitiko, brolis pasakė, kad nieko neatsitiko, D. tuo metu išėjo iš kambario. A. B. iš karto nesuprato, kas įvyko, brolis atsikėlė nuo fotelio, nuėjo ant sofos ir pasakė, kad jam silpna. Tik tada pamatė, kad jo ranka kruvina, jis klausė brolio, kas atsitiko, bet jis vis kartojo, kad nieko. A. B. pašaukė D. iš kito kambario, liepė jam žiūrėti, kas darosi, nes Vidas nieko nekalbėjo, kraujavo. D. atėjo į kambarį, pamatė Vidą pusiau sėdintį ant sofos ir kraujuojantį, apsiverkė ir išėjo iš namų. Jis ruošėsi eiti pas kaimynus, kad iškviestų pagalbą broliui, bet tuo metu atvažiavo D. sesuo, kuri iškvietė pagalbą. D. sesuo Aušra matė V., ji klausė, kas įvyko, bet A. B. jai pasakė, kad nežino, kas įvyko. Kai D. išėjo iš namų, jis nematė, ar jis su savimi turėjo peilį (1t., b. l. 79–80).

2017-11-23 A. B. papildomai apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad jis nematė, kad po brolio Vido sužalojimo D. L. būtų rankose išsinešęs peilį. Po kiek laiko, kai brolį V iš namų išvežė greitoji medicinos pagalba, į namus grįžo D, jis sakė, kad sužalojo V, kad gailisi ir prašė, kad jo neišduotų policijai. Jis su D ėjo ieškoti peilio, jis pasakė, kad peilį išmetė prie serbentų krūmo kieme, jie ieškojo, švietė su telefonu, bet peilio nerado. Kitą dieną D, išeidamas į darbą, jo paprašė paieškoti peilio, kurį jis išmetė, sakė, kad peilį išmetė, kažkur prie serbentų, kurie yra prie jų gyvenamojo namo. Jis nuėjau paieškoti peilio, kurio iš karto nerado. Ilgiau paieškojęs, peilį rado numestą už serbentų krūmo. Peilį pasiėmė, nunešė į už tvarto esantį tualetą ir paslėpė netoli tualete esančio kibiro, ten peilis ir buvo. Negali pasakyti, ar peilis buvo kruvinas, tačiau jis jo nevalė. Rasto peilio D. nerodė, kai jis klausė, ar rado peilį, jis pasakė, kad radęs peilį, jį išmetė. Jis, būdamas virtuvėje, negirdėjo jokio konflikto ar apsižodžiavimo tarp brolio V. ir D, tačiau kad jie apie kažką kalbėjosi, girdėjo (1 t., b. l. 82–83).

2017-10-17 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pranešant kad 2017-10-17 Marijampolės apskrities VPK gautas pranešimas, kad į VšĮ "Marijampolės ligoninės" priėmimo skyrių pristatytas V. B. su durtine žaizda krūtinėje. V. B. nenurodė, kas jį sužalojo. Po pirminės medikų apžiūros V. B. nustatyta apie 2 cm gylio durtinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, jis nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinę ligoninę Kauno klinikas (1t., b. l. 5).

2017-10-17 apžiūrėta įvykio vieta, esanti Smalinpečio k., Kazlų Rūdos sav. Protokole nurodyta, kad trečiame namo kambaryje, ant fotelio sėdimos vietos, kuris yra priešais įėjimą į kambarį, rasta rausvos spalvos dėmių. Dėmės sterilios šluotelės pagalba buvo paimtos. Apžiūros metu paimta 15 peilių, metalinės žirklės, šluotelė su rausvos spalvos skysčiu (1 t., b. l. 12–32).

2017-11-23 apžiūrėtas lauko tualetas, esantis Smalinpečio k., Kazlų Rūdos sav. Protokole nurodoma, kad lauko tualete, viduje esančioje duobėje, dešinės pusės kampe, rastas peilis, kuris apžiūros metu paimtas ( 1t., b. l. 130–133).

2018-02-13 apžiūrėtas peilis, kuris rastas 2017-11-23 apžiūros metu, Smalinpečio k., Kazlų Rūdos sav., sodybos lauko tualete. Protokole nurodoma, kad ant peilio smaigalio matyti nešvarumai, peilis pilko metalo spalvos, aprūdijęs, visas peilio ilgis 26 cm, rankena yra 14,5 cm, peilio geležtė yra 11,5 cm (1t., b. l. 134–137).

Specialistas išvadoje Nr. S 476/2017(01) nurodė, kad nuoplovoje nuo fotelio sėdimosios dalies rastas žmogaus kraujas ir nustatytas V. B. DNR profilis 99,9999999999996% tikimybe. Ant peilio geležtės ir peilio rankenos žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 145–149).

2017-10-17 VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo ir pagalbos skyriuje V. B. alkotesterio "Alcotest 6820", patikrinimo Nr. 2889, pagalba 2017-10-17 19.03 val. nustatytas 0,98 prom. girtumas (I t., b. l. 48).

Specialisto išvadoje Nr. G 788/2017(09) nurodyta, kad V. B. klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės ląstos dešinės pusės durtinė – pjautinė žaizda, dešinio plaučio sužalojimas, kraujo ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje. V. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-10-17, vienu poveikiu, kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai – pjaunančio tipo įrankiu. V. B. konstatuoti kūno sužalojimai, dėl kiaurinio ląstos pažeidimo su plaučio sužalojimu, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b. l. 109).

2018-02-13 apžiūrėti daiktai, paimti 2017-11-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš VšĮ Marijampolės ligoninės sandėlininkės V. V. (1 t., b.l. 115–117). Protokole nurodoma, kad kelnių priekinėje ir galinėje dalyje yra matyti dėmių, panašių į kraują; bliuzono galinėje dalyje yra dėmių, galimai panašių į kraują; ant marškinėlių yra dėmių, kurios panašios į kraują. Tai pat apžiūrėtos dvi užuolaidos medžiagos skiautės, ant kurios matyti nešvarumai, dėmės, kurios yra galimai kraujo (1t., b. l. 118–126).

2017-11-24 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2017-11-23 13:30 val. Marijampolės apskrities VPK areštinėje įtariamasis D. L. buvo paprašytas nuvykti į vietą ir parodyti, kaip sužalojo V. B.. D. L. rodant kelią, nuvyko į jo gyvenamus namus, esančius Smalinpečio k. Kazlų Rūdos sav. D. L. paaiškino, kad viskas vyko gyvenamajame name. D. L. įėjo į gyvenamąjį namą, nuvedė į kambarį, pasakė, kad viskas vyko šiame kambaryje. D. L. pasakė, kad baldai stovi taip, kaip stovėjo įvykio metu. Jis parodė ranka į fotelį, paaiškino, kad V. B. sėdėjo fotelyje, pasodino lėlę taip, kaip sėdėjo V. B.. Tada parodė kitoje stalo pusėje esančią lovą, parodė vietą lovoje, kur prieš įvykį sėdėjo pats. Taip pat parodė prie stalo esančią kitą lovą, kur prieš įvykį sėdėjo A. B.. Paaiškino, kad prieš įvykį, jis, sėdėdamas parodytoje vietoje, peiliu ardė jungtuką. Jam reikėjo atsukti varžtelius, peilis buvo per smailas ir jam nėjo. Tada jis atsistojo, ėjo į savo kambarį pasiimti atsuktuvo, jam reikėjo praeiti pro fotelį, kuriame sėdėjo V. B.. Vidas paklausė, ar jis neatsuka, jis atsakė „ne". Eidamas pro Vidą, norėjo šį pagąsdinti ir nesupranta, ar Vidas norėjo stotis, ar tik pasilenkė. D. L. atsisėdo ant lovos, paaiškino, kad sėdėjo prieš įvykį šioje vietoje. Paaiškino, kad taip sėdėdamas ardė jungtuką. Kadangi jam neatsisuko varžtai, jis atsistojęs, ėjo į savo kambarį pasiimti įrankių krepšio. Parodė, kaip jis atsistojo ir ėjo pro fotelyje sėdintį V. B.. Paaiškino, kad praėjus pro Vidą, šis paklausė, ar jis neatsuka. Jis atsakė, kad ne ir norėjo pagąsdinti Vidą. Parodė, kaip norėjo pagąsdinti, kaip dešinėje rankoje laikytu peiliu dūrė link sėdinčio V. B.. Paaiškino, kad nežino, ar Vidas tuo metu norėjo atsistoti, ar pasitaisyti, ar krūptelėjo, tik pamatė, kad peilis įsmigo. Tada peilį numetė. Paaiškino, kad dūrė tik kartą, norėjo pagąsdinti, peilis įsmigo, iš karto pasirodė kraujas. Iš pradžių nelabai suprato, kad įdūrė, bet Vidas pasakė "įdūrei" ir tada jis pamatė, kad bėga kraujas. Jis išsigando, metė peilį, buvo oro kriokimas. Parodė, kaip pakėlė Babaitį nuo fotelio. Paaiškino, kad norėjo V. B. paguldyti ant lovos, bet V. B. pasakė, kad neguls, tad V. B. pasodino ant lovos, atsiklaupė prieš jį, ranka laikė užspaudęs žaizdą. Paaiškino, kad pradėjo šaukti, kad kviestų greitąją. Neužilgo atbėgo jo sesuo, kuri užėjo į kambarį, pamatė, kad bėga kraujas, išsigando. Jis liepė kviesti greitąją, sesuo iškvietė. Jis toliau klūpėjo prieš V. B., atsiprašinėjo. Langas buvo atidarytas, išgirdo atvažiuojant greitąją. Pagalvojo, kad atvyks ir policijos pareigūnai, dar labiau išsigando, pašoko nuo V., „movė“ per duris, pabėgo iš namų. Parodymų patikrinimo metu buvo atitraukti baldai, ieškotas peilis, tačiau peilis nerastas (2t., b. l. 80–82, CD laikmena su vaizdo įrašu, 2 t., b. l. 83).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. L., atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo asmenines savybes ir turimą patirtį, turėjo ir galėjo numatyti, jog būdamas neblaivus, rankoje laikydamas peilį, norėdamas juokais pagąsdinti fotelyje sėdintį V. B., gali peiliu sužaloti V. B., tai yra turėjo suvokti, kad dėl jo veiksmų galėjo kilti pavojingi padariniai, tačiau veikos padarymo metu nepaisė elementaraus atsargumo – nesilaikė bendrųjų atsargumo taisyklių, dėl ko jam laikant atkištą peilį ir V. B. pajudėjus iš sėdimos vietos, įdūrė V. B. į krūtinės sritį, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes D. L. veika teisingai kvailifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, kaip padaryta nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė veiką dėl neatsargumo. Kaltinamasis anksčiau teistas (b.l.2t., b.l.22–24), turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Įstatymo prasme jis laikytinas recidyvistu. Ši jo padaryta veika iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų, todėl galima ją traktuoti kaip atsitiktinę veiką, padarytą, susiklosčius tam tikromis aplinkybėmis. Yra baustas administracinėmis nuobaudomis 2013- 2016 metais ( 2t., b.l.47–54).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamoms veikoms ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į tai, kad po 2014-12-15, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, jie ir toliau bendrauja, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės atėmimo bausmė bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, skiriant teismo įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui : per 6 mėnesius pradėti dirbti arba mokytis, arba būti registruotam darbo biržoje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ( BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai, 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytina BK 64 ¹ straipsnio 1 dalis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. L. BPK 140 straipsniu buvo sulaikytas nuo 2017-11-22 12.15 val. iki 2017-11-23 15.40 val., į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (2 t., b. l. 60–62, 63–64, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir prdaėjus jį vykdyti, panaikintina (2 t., b. l. 87–89, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

2017-12-05 Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš D. L. 2193,95 euro turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 5–7). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 6.283 straipsnio 1dalis). Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajam padarytą žalą atsakingas kaltinamasis. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam dėl padaryto sužalojimo, Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 punkte ir 31 str.1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas baudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamojo priteistina 2193,95 euro nukentėjusiojo V. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, iš įvykio vietos paimti 15 vnt. peilių ir 1 vnt. žirklių, kurie 2018-01-24 pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam V. B. (1t., b. l. 35), paliktini jo nuosavybėn ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas ), šluostė su raudonos spalvos skysčiu, peilis, V. B. kelnės, sportinės kelnės, kojinės, batai, bliuzonas, apatiniai marškiniai, užuolaida, iš D. L. paimti DNR pavyzdžiai konteineryje, iš V. B. paimti DNR pavyzdžiai konteineryje, saugomi Marijampolės apskrities VPK (1 t., b. l. 138-140), sunaikintini kaip menkavertis turtas ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti byloje ( 2t., b.l. 83), saugotina byloje ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 metams ir 3 mėnesiams tlaisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. skirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Realiai vykdant bausmę, į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-22 iki 2017-11-23.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dviems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais, 3 dalimi, įpareigoti D. L. per 6 mėnesius pradėti dirbti arba mokytis, būti registruotam darbo biržoje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirtą kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. L. 2193,95 euro nukentėjusiojo V. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, 15 vnt. peilių ir 1 vnt. žirklių, kurie grąžinti nukentėjusiajam V. B., palikti jo nuosavybėn ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas ), šluostę su raudonos spalvos skysčiu, peilį, V. B. kelnes, sportines kelnes, kojines, batus bliuzoną, apatinius marškinius, užuolaidą, iš D. L. paimtus DNR pavyzdžius konteineryje, iš V. B. paimtus DNR pavyzdžius konteineryje, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate, sunaikinti kaip menkavertį turtą ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), CD laikmeną su vaizdo įrašu, esančią byloje, saugoti byloje ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.