Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-988-838/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
2-988-838/2012
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00647-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Jociuvienė
Ieškovas
E. T.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Meduga“
Civilinė byla Nr. 2-988-838/2012Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00647-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.10; 14.3.16.1;14.5; 14.4;14.7; 116.5.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 8 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meduga“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 14000,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos darbo užmokesčio sumos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 10000,00 Lt neturtinės žalos. Motyvavo tuo, jog darbdavys jam nemokėjo darbo užmokesčio numatyto pagal pasirašytą 2010-09-27 darbo sutartį, todėl ieškovas kreipėsi prašymu atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį, atleistas 2012-03-08, tačiau darbdavys atleidimo dieną su juo neatsiskaitė. Ieškovas paskaičiavo, jog nesumokėta 14000,00 Lt darbo užmokesčio. Dėl to, jog buvo be pragyvenimo šaltinio, turėjo daug nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, jam padaryta 10000,00 Lt neturtinė žala.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3 d.). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-09-27 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr.55, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į UAB „Meduga“ konstruktoriaus-dizainerio pareigas (b.l. 5-6). Pagal šalių sudarytą darbo sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti darbo užmokestį Lietuvos Vyriausybės minimalią algą, mokamą du kartus per mėnesį. Ieškovas UAB „Meduga“ pateikė 2012-03-05 prašymą, kuriuo prašė atleisti iš darbo nuo 2012-03-08 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį, kadangi darbo užmokestis neišmokamas ilgiau negu du mėnesiai (b.l. 7). Atlikus Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai tyrimą, 2010-03-08 priimtas sprendimas dėl E. T. skundo, kuriame nurodyta, jog UAB „Meduga“ direktorius A. U. paaiškino, jog E. T. dirbo nuo 2010-09-27 iki 2012-03-08, atleistas 2012-03-08. E. T. patvirtino, jog jam buvo sumokėtas 2000,00 Lt darbo užmokestis bankiniu pavedimu 2010-11-23. Konstatuota, jog atleidimo dieną 2012-03-08 su E. T. neatsiskaityta. UAB „Meduga“ direktorius A. U. nurodė, jog nuo 2011-07-29 pristabdė veiklą dėl iškilusių finansinių sunkumų (b.l.8-10).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybe, pripažįstama, kad tarp šalių sudarytos darbo sutarties pagrindu susiklostė individualūs darbo santykiai. Sudaryta darbo sutartimi ieškovas (pagal darbo sutartį darbuotojas) įsipareigojo dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o atsakovas (pagal darbo sutartį darbdavys) įsipareigojo suteikti ieškovui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (Lietuvos Respublikos DK 93 str.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai.

Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas ir atsakovas būtų susitarę atsiskaityti kitokia tvarka, nei įstatymuose numatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė pilnai, be to atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, o byloje esantys duomenys patvirtina įsipareigojimų neįvykdymą. Ieškovui iš atsakovo priteistina 14000,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos 141 str. 1 d., 206 str.).

Ieškovas pareiškė reikalvimą priteisti neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnyje numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Sprendžiant, kokiais atvejais neturtinė žala turi būti atlyginama darbuotojui, būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota bendra taisyklė, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia išgyvenimus ir kančias, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovas žalos padarymą siejo su pragyvenimo šaltinio nebuvimu, nepatogumais ir bendravimo galimybių sumažėjimu. Tačiau tokia faktinė aplinkybė, kaip kad darbo užmokesčio išmokėjimo vėlavimas, susijęs su darbdavio komplikuota finansine padėtimi, iš esmės patvirtinama pačio darbdavio, pati savaime dar nesuponuoja neturtinės žalos darbuotojui padarymo. Įstatymų leidėjo valia su darbu susijusių išmokų darbuotojui mokėjimo vėlavimas yra kompensuojamas kitu būdu, mokant delspinigius (Lietuvos Respublikos DK 207 str.), kurių mokėjimo tvarka bei dydžiai nustatyti Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą, įstatymu. Šio Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Tačiau delspinigiai skaičiuojami tol, kol šalis sieja darbo santykiai, o po darbo sutarties nutraukimo gali būti taikomos Lietuvos Respublikos DK 141 str. 3 d. nustatytos sankcijos darbdaviui (vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką), delspinigių skaičiavimą nutraukiant. Tokio Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnyje numatyto reikalavimo ieškovas ieškinyje nekėlė (Lietuvos Respublikos CPK 13 str.), taigi teismas šiuo klausimu ir nepasisako. Tokiu atveju, byloje nesant jokių įrodymų apie tai kiek dienų darbdavys uždelsė laiku sumokėti ieškovui darbo užmokestį, pripažintina, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos darbo užmokesčio sumos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo ir ieškinys toje dalyje atmestinas.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir tuo pačiu nurodė, jog bus tikslinami reikalavimai dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų bei prašė teismo priimti sprendimą už akių, nepateikus atsakovui atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nors ir gali būti iniciatyvus darbo bylose, išreikalaujant iš atsakovo rašytinius įrodymus (Lietuvos Respublikos CPK 415 str.), tačiau ieškovą atstovauja teisininkas advokatas, kurio pareiga tinkamai atstovauti šalį (Lietuvos Respublikos CPK 57 str.), todėl jam nepatikslinus reikalavimo ir nepateikus byloje rašytinių įrodymų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisinei reglamentacijai, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 420,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meduga“, į.k. 300647955, registruota buveinė adresu Tvenkinio g. 25, Ketvergių k., Klaipėdos r. (kitas adresas Klaipėdos g. 11, Ketvergių k., Klaipėdos r.) 14000,00 Lt (keturiolikos tūkstančių litų) nesumokėtą darbo užmokestį ieškovui E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meduga“ 420,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Jociuvienė