Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1697-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
1-1697-1096/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Kaltinamasis
R. P.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1697-1096/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14904-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2019 m. balandžio 12 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 duomenis nustatytas 2,43 promilių girtumas. Šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Parodė, jog 2019 m. balandžio 12 d. buvo pas draugą, vartojo alkoholį, išgėrė pusę litro degtinės, o tada nusprendė važiuoti namo. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, netoli (duomenys neskelbtini) nepastebėjo degančio raudono šviesoforo signalo, todėl atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Toyota“. Išlipo iš automobilio, o kadangi automobilį paliko stovėti laisva pavara, šis pradėjo riedėti ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „VW Touareg“. Jam buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas, tai pripažįsta ir neginčija. Kaltinamasis taip pat parodė, kad šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, pildo kondicionierius. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, išgyvena dėl įvykio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoju paskirti jo draugą D. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. nuo ryto vartojo alkoholį, išgėrė pusę litro degtinės. Apie 13.20 val. su jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo namo. (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie šviesoforo automobiliu atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Po to atleidus automobilio stabdį, automobilis pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į kitą automobilį. Buvo apgadinti visi trys automobiliai. Atvažiavus pareigūnams buvo nustatytas neblaivumas (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. Vilniuje patruliavo kartu su policijos vyriaus. patrule E. Balsevič, kai apie 13.20 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjo automobilį „Toyota“ ir automobilį „VW Touareg“ atsitrenkė automobilis „VW Passat“, kuriuo vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su „VW Passat“ vairuotoju, buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 patikrinus girtumą, R. P. nustatytas 2,43 promilės girtumas, pakartotinai – 2,46 promilės girtumas. R. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą (b. l. 5, 32-33).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. apie 13.20 val. važiavo automobiliu „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sustojus prie šviesoforo, nes degė raudonas šviesoforo signalas, pajuto smūgį į automobilį. Išlipus iš automobilio, pamatė, kad automobilis apgadintas. Pradėjus bendrauti su „VW Passat“ vairuotoju, iš karto pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, todėl iš karto paskambino numeriu 112 ir kvietė policiją. Atvykę pareigūnai patikrino vairuotojo blaivumą ir nustatė virš dviejų promilių girtumą (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas liudytojas V. F. parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. apie 13.20 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Touareg“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, sustojo ties pėsčiųjų perėja. Jis matė, kad priekyje stovintis automobilis „VW Passat“ atsitrenkė į kitą automobilį „Toyota“. „Toyota“ vairuotojas priėjo prie automobilio „VW Passat“, iš kurio išlipo vairuotojas. Šiam išlipus, automobilis „VW“ pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į „VW Touareg“. „VW Passat“ vairuotojo judesiai buvo akivaizdžiai vangūs, nekoordinuoti, dėl to susidarė įspūdis, kad jis yra neblaivus. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 36-37).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2019 balandžio 12 d. 13.22 val. užregistruotas įvykis, jog (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis, kurį sukėlė galimai neblaivus vairuotojas, vairavęs automobilį „VW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6).

Į bylą pateiktoje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, taip pat automobiliams „VW Passat“ (Valst. (duomenys neskelbtini)), „VW Touareg“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), eismo įvykio metu padaryti apgadinimai (b. l. 7).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 (patikros sertifikatas Nr. 0964872) R. P. 2019 balandžio 12 d. apie 13.40 val., nustatytas 2,43 promilių girtumas, 14.06 val. – 2,46 promilių girtumas (b. l. 39-42).

VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, vidutinė automobilio „VW Passat“ kaina 300 Eur su PVM (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytojas-savininkas yra R. P. (b. l. 12).

Iš byloje esančio Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad R. P. vairuotas automobilis po įvykio buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 11).

Kaltinamojo R. P. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad R. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta. Teismo posėdyje kaltinamasis neneigė, jog būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir paaiškino, jog 2019 m. balandžio 12 d. išgėrė pusę litro degtinės, policijos pareigūnai jam nustatė 2,43 promilių girtumą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, gailisi. Tai, jog R. P. 2019 m. balandžio 12 d vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina liudytojų V. F., V. K., A. K. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, Alkotesterio Drager Alcotest lcotest 7510 Nr. ARFM-0209 (patikros sertifikatas Nr. 0964872) rodmenų kvitas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Ginčo dėl to, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, byloje nėra. R. P. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai byloje nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamasis viso proceso metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, dėl jos padarymo gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį.

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 1A-632-851/2017).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo draugo D. M. prašymas atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 94). Apklaustas D. M. parodė, kad jis yra kaltinamojo draugas, bendrauja 30 metų, susiskambina vieną kartą per savaitę, kalba apie sportą, moteris. Pažymėjo, kad R. P. padarė klaidą sėsdamas už vairo išgėręs, kas yra netoleruojama. Kritikavo tokį elgesį. Nurodė, kad galėtų morališkai paveikti, kad daugiau taip nepasikartotų (b. l. 102).

Teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti D. M. tinkamu laiduotoju. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nors D. M. yra neteistas (b. l. 95), praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kur kas daugiau kartų nei kaltinamasis (b. l. 97-98). Be to, teismo posėdžio metu išklausius laiduotoju prašomo skirti D. M. parodymus, kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Nors jis nurodė, kad draugo veiką, kai šis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vertina neigiamai, tačiau iš dalies teisino kaltininko nusikalstamą poelgį, nurodydamas, kad tai pirmas kartas, kad dabar reikės uždirbti pinigų baudos sumokėjimui. Laiduotojas nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti ir atvirai pripažino, kad nori padėti draugui, jog nebūtų baudžiamosios atsakomybės. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog D. M. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką R. P. yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės (laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui) negali būti pakankamas pagrindas pripažinti D. M. tinkamu laiduotoju, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką R. P. būtų akivaizdi. Nesant tinkamo laiduotojo, nėra teisinio pagrindo atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl R. P. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas R. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis R. P. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinta kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma – neteistas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, dirbantis, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių, nors žala įvykio metu buvo padaryta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. P. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūlyta bausmės rūšis bei dydis (b. l. 73-74), t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. 13.40 val. iki 2019 m. balandžio 13 d. 14.35 val. (1 para) (b. l. 47-49), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. P.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. P. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1929 redakcija). Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,43 promilės), jis dirbantis pagal verslo liudijimą, duomenų apie galiojantį teistumą nėra, administracine tvarka baustas, kaltinamajam nustatytinas prokuroro siūlytinas (b. l. 73-74) minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas mažesnis už šios priemonės taikymo vidurkį, t. y. dviejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 16 d., kai kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (teisės vairuoti kelių transporto priemones). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų naudojęsis teise vairuoti transporto priemones po specialiosios teisės sustabdymo, todėl laikytina, kad jis nuo to laiko neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Įvertinus tai, kad R. P. paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kuri artima minimaliai, jis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), minėtas automobilis priklauso jam, vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, automobilis „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

2019 m. balandžio 16 d. nutarimu paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 15-18), paliktinas galioti iki šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

2019 m. balandžio 13 d. nutarimu (b. l. 58-59) R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2019 m. balandžio 16 d. nutarimu (b. l. 60) paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. 13.40 val. iki 2019 m. balandžio 13 d. 14.35 val. (1 parą), prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį bausmės – baudos dydį – 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirti R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

R. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą (teisę vairuoti kelių transporto priemones) – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti R. P., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė