Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-12 · Administracinė byla Nr. I-2668-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-12
Bylos Nr.
I-2668-422/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Pareiškėjas
H. R.
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2668-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00438-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K. ,

nedalyvaujant pareiškėjui H. R. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. R. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 16611 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b.l. 5,6) ir atsiliepime į Alytaus pataisos namų atsiliepimą (b.l. 71) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose nežmoniškomis sąlygomis, neužtikrinant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Tvirtino, kad gyvenamojo ploto norma asmeniui buvo žymiai mažesnė nei nurodė atsakovo atstovas atsiliepime į jo skundą, nes, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, į gyvenamųjų patalpų plotą buvo įskaičiuotas baldų, sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamas plotas. Nurodė, kad gyvenamųjų patalpų langai buvo užstatyti lovomis, todėl dienos šviesos į patalpas patekdavo mažai, o tai kėlė nepatogumų skaitant ar rašant. Be to, gyvenamosiose patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, patalpos buvo vėdinamos per langus, kurie atsidarydavo nepakankamai, todėl vasarą būdavo tvanku, o žiemą šalta. Dėl vietos stokos, tarp lovų tarpai buvo labai maži, todėl vienu metu pasikloti lovas nebuvo įmanoma, tai keldavo nepatogumus ir pasipiktinimą. Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 16611 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 10-14) bei Alytaus pataisos namų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto normos pažeidimas buvo nežymus, ploto norma buvo pažeista minimaliai. Be to, paaiškino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, kuris neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose dėl nuolatinės jų rotacijos keičiasi, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo miegamosiose patalpose (ne kameroje) ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme, sportuoti įstaigos futbolo, krepšinio, tinklinio aikštynuose, sporto salėje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, užsiimti kita leistina veikla. Be to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Tai kompensavo santykinai mažą gyvenamųjų patalpų plotą. Pareiškėjas atlikdamas bausmę 20 būryje dirbo Alytaus PN ūkio brigadoje, todėl dienos metu dirbdavo, o gyvenamąsias patalpas grįždavo tik miegoti. Paaiškino, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė pagal nustatytą grafiką praustis visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, Alytaus pataisos namai sudarę sutartį su V. M. IĮ, įstaigoje pagal poreikį atliekama dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija, Alytaus visuomenės sveikatos centras, 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. sausio 14 d. atlikęs patikrinimus jokių higienos reikalavimų pažeidimų Alytaus PN nenustatė. Pažymėjo, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Alytaus PN nežemino nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) orumo, nesielgė su juo nežmoniškai, t.y. jam nebuvo sudarytos išskirtinės blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau - ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. netinkamomis sąlygomis – laikant jį perpildytose patalpose, esant netinkamai patalpų ventiliacijai, nepakankamam natūraliam apšvietimui.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹. 1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. balandžio 11 d. gyveno 20 būrio 2 miegamajame, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. kalėjo 20 būrio 6 miegamajame, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. - 20 būrio 3 miegamajame (b.l.16,64).

Kadangi objektyvių duomenų apie Alytaus pataisos namuose konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad Alytaus PN 20 būrio 2 miegamojo gyvenamasis plotas yra 29,65 kv.m., jame įrengta 10 miegamųjų vietų (b.l.17,18,64), todėl vienam asmeniui tenka 2,96 kv.m. gyvenamojo ploto. Alytaus PN 20 būrio 6 miegamojo gyvenamasis plotas yra 30,31 kv.m., jame įrengta 10 miegamųjų vietų (b.l.17, 20,64), todėl vienam nuteistajam tenka 3,03 kv.m. Alytaus PN 20 būrio 3 miegamojo gyvenamasis plotas yra 31,56 kv.m., jame įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 17, 19,64). Akivaizdu, kad laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. balandžio 11 d. ir nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjui teko mažesnis (0,14 ir 0,07 kv.m.) nei teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui nurodytais laikotarpiais atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas netinkamai skaičiavo gyvenamųjų patalpų plotą, į jį įskaičiuodamas plotą užimamą baldais, sanitariniais ir kitais įrenginiais, tačiau, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai". Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų gyvenamųjų kambarių vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą – 3,1 kv. m – neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vienam asmeniui tenkančio ploto normos skaičiavimo atmestini, kaip nepagrįsti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas tvirtina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus apšvietimas bei ventiliacija neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03), todėl pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Pshenichnyy prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Gridin prieš Rusiją, Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Į bylą pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-10 (b.l. 66) patvirtina, kad 2014 m. sausio 2-3 d. atlikus Alytaus PN IV lokalinio sektoriaus 20 būrio 6 miegamojo patikrinimą, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų gyvenamųjų patalpų natūraliai ir dirbtinei apšvietai, vėdinimui, oro judėjimo greičiui, santykinei oro drėgmei bei oro temperatūrai pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo netinkamų buvimo sąlygų Alytaus PN IV lokalinio sektoriaus 20 būrio 6 miegamajame atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovo pateikti įrodymai (b.l.64-65 ), todėl Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų pažeidimas nenustatytas.

Į bylą atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie Alytaus PN IV lokalinio sektoriaus 20 būrio 2 ir 3 miegamųjų natūralią apšvietą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl minėtų gyvenamųjų patalpų natūralios apšvietos neatitikties Higienos normos HN 76:2010) 22 p. reikalavimams lieka nepaneigtos.

Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu yra kreipęsis į medikus dėl stuburo, galvos skausmų, nuotaikos kaitos, nemigos ir pan. (b.l. 96,97-100). Tokie pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai, teismo vertinimu, gali būti priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjui netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamos natūralios apšvietos) sukeltais nepatogumais.

Pareiškėjas nurodė, jog bausmę atliko nežmoniškomis sąlygomis.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Nors pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno pakankamai ilgą laiko tarpą (apie 1 metus ir 9 mėn.), tačiau gyvenamojo ploto norma buvo pažeista minimaliai (jam trūko 14 ir 7 cm). Be to, nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos. Pareiškėjas nurodytą kalinimo laiką gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti biblioteką, koplytėlę, užsiimti kita leistina veikla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 1 d. Alytaus PN direktorius įsakymu Nr. 1-181 patvirtino pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, kurio 2 punktas numato laisvalaikio leidimo organizavimo formas: fizinę kultūrą, sportą; dvasinių, religinių poreikių tenkinimą; nuteistųjų klubo, bibliotekos darbą; kūrybinių studijų, būrelių, pomėgių klubų veiklą (b.l. 30-32). Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2012 m. liepos 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. dirbo Alytaus PN maisto išdavėju (b.l. 46,47). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Teismo nuomone, pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė dirbti bei užsiimti sportine, kūrybine ar pan. veikla kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė jam būnant Alytaus PN būtų ženkliai pablogėjusi ir kad būtų taikytas stacionarinis gydymas.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo natūralaus apšvietimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. H. R. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 9,60 Eur transporto išlaidų, susijusių su atsakovo atstovo atvykimu į teismą (b.l. 56-58).

2015 m. birželio 23 d. buhalterinė pažyma Nr. 8-9875 (b.l. 56) ir 2015 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 205 (b.l.57) patvirtina, jog Alytaus pataisos namai dėl atsakovo atstovo vykimo į 2015 m. birželio 15 d. teismo posėdį patyrė 9,60 Eur transporto išlaidų.

ABTĮ 44 str. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tame tarpe ir patirtų transporto išlaidų atlyginimą (ABTĮ 45 str. 1 d., 2 d. ). Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl proporcingai atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai, iš pareiškėjo H. R. Alytaus pataisos namams priteistinas 5 Eur išlaidų atlyginimas (ABTĮ 44-45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 44 ir 45 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo H. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo H. R. reikalavimą dėl 16611 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo H. R. Alytaus pataisos namams 5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė