- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- A17.-263-635/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Pažeidėjas
- O. Š.
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), baustos už administracinius nusižengimus, kaltinamos administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 493 str. 2 d. padarymu, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-02-25, apie 20.17 val., (duomenys neskelbtini), O. Š., būdama neblaivi (nustatytas 1,59 promilių neblaivumo laipsnis) melagingai iškvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad pagalba nereikalinga.
Šalies argumentai
O. Š. jai surašytame protokole nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl kvietė policiją ir į kitus klausimus atsisakė atsakyti.
O. Š. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji tinkamai informuota, todėl byla nagrinėtina, jai nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Tai, kad O. Š. skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu (toliau tekste ir BPC) patvirtina pateiktas garso įrašas ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys apie tai, kad nuvykus O. Š. buvimo adresu pasitvirtino aplinkybės, kad buvo skambinta iš šios vietos. Savo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose O. Š. taip pat neneigė skambinusi BPC telefonu.
BPC pateiktame CD užfiksuoti trys garso įrašai. Pirmame įraše skambinantysis nurodo, kad yra mušamas ir kažkur laikomas. BPC darbuotojai bandant išsiaiškinti, skambinantysis nurodo, kad jam nieko nereikia ir pabaigia pokalbį. Kitų dviejų garso įrašų pokalbių turinys patvirtina, kad BPC darbuotojas perskambina skambinusiajam ir bando išsiaiškinti situaciją, o skambinusysis pokalbio metu neprašo kviesti specialiųjų tarnybų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 Eur.
Nurodytos normos dispozicijoje esantys žodžiai apibrėžia du būtinuosius šio pažeidimo sudėties požymius: „žinojimą kad pagalba nereikalinga“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Iškviesti specialiąsias tarnybas reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią specialiosios tarnybos privalo reaguoti neatidėliojant išvykstant į įvykio vietą.
Vertinant BPC darbuotojo veiksmus reaguojant į O. Š. skambutį, neabejotina, kad buvo reaguota teisingai - pranešta gauta informacija specialiosioms tarnyboms.
Vertinant O. Š. veiksmus, byloje surinktus įrodymus, teismas mano, kad inkriminuojamas nusižengimas nėra neabejotinai įrodytas. O. Š. nustatytas tik (duomenys neskelbtini) darbingumas, ji nurodo, kad yra po (duomenys neskelbtini) kas gali kelti abejonių dėl jos veiksmų adekvatumo konkrečioje situacijoje. Duomenų apie tai, dėl kokios ligos ar negalios O. Š. iš dalies yra nedarbinga, byloje nėra pateikta, kaip ir nepateikta informacija apie tai ar buvo iškviesta ir atvykusi medicinos pagalba. Jei taip, kokia medicininė pagalba O. Š. buvo suteikta. Neabejotinai, O. Š. būklė dėl jos girtumo, kuris buvo nustatytas atvykus policijos pareigūnams, jau buvo neadekvati, daranti įtaką jos veiksmams ir sprendimams. Tačiau asmens būklė dėl girtumo, nepriklausomai nuo to, ar jis pateko į šią būseną dėl savo kaltų veiksmų ar ne, neatima iš jo teisės gauti medicininę pagalbą. Vertintina ir tai, kad BPC darbuotojos ir O. Š. pirmo pokalbio metu, O. Š. nurodė, kad jai nieko nebereikia. Taigi, kyla pagrįstos abejonės dėl jos tyčios nepagrįstai kviečiant pagalbą.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinio nusižengimo sudėties buvimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Konkrečių administracinio nusižengimo požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti sprendimą abejonėmis. Šis principas reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Aukščiau išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog O. Š. tyčia kvietė pagalbą žinodama, kad ji jai nėra reikalinga, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 str. 2 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ANK 591 str. 1 p., O. Š. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 492 straipsnio 2 dalies požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d., 635 str. 1 d. 2 p., 644 str., 646 str., teismas
nutaria:
O. Š. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 str. 2 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmams.