Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies darbuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. Ž. 2021 m. spalio 9 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais kaltinamasis H. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis H. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. spalio 9 d. apie 13.00 val. padėjo draugui, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), daryti remontą – klijavo plyteles, vartojo alkoholį, išgėrė apie porą šimtų gramų degtinės. Pritrūkus medžiagų, nusprendė sutuoktinės automobiliu, „Citroen C4“, kurį ji laikė prie savo darbo, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, aikštelėje, (duomenys neskelbtini), nuvykti ir nusipirkti klijų. Iki draugo ryte vyko troleibusu, o iš jo iki automobilio atėjo pėsčias. Automobilio raktelius turėjo su savimi, nes atsitiktinai juos rado namuose, kai katinas išvertė dėžutę, nusprendė pasiimti. Su automobiliu nuvyko iki ,,Senukų“ prekybos centro, esančio Pramonės prospekte, nupirko klijų, juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini) ir važiavo atgal pastatyti mašiną į aikštelę. Bestatant automobilį kliudė kitą mašiną. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši speciali teisė atimta prieš 5 metus ir jos nesusigrąžinęs. Sutuoktinė jam taip pat neleidžia važinėti. Savo poelgį vertina neigiamai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Per mėnesį gauna 350 eurų pensiją ir atlyginimą už darbą, kuris yra minimalus. Jo sutuoktinė dirbanti, susituokę beveik 30 metų, I. Ž. jį palaiko, padeda, jis klauso žmonos, kartu leidžia laisvalaikį, dėl didesnių pirkinių viską sprendžia kartu. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Galima laiduotoja I. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo dirbdama parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Jai paskambino vyras ir pasakė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Ji nustebo, nes vyras nevairuoja. Išėjusi į lauką, pamatė savo sutuoktinį ir žmones, kurių automobiliai buvo apgadinti, buvo iškviesta policija, patikrintas vyro girtumo laipsnis, nustatyta, jog yra apgadintos transporto priemonės. Ji su sutuoktiniu nuolatos kalbasi dėl to, kas atsitiko. Po to, kai iš sutuoktinio buvo atimta teisė vairuoti, jie buvo ne kartą susitarę, kad jis už automobilio vairo nesės. Nors ir buvo taip sutarę, ji vis tiek buvo paslėpusi automobilio raktelius. Pats sutuoktinis teigė nežinantis, kas nutiko, sakė, jog norėjo raktelius įdėti į bagažinę. Ji norėjo, jog sutuoktinis persilaikytų teises, tačiau jis pats to nebenorėjo dėl stuburo problemų, taip pat neprigirdi šiek tiek, todėl nusprendė nebevairuoti. Dabar ji visada su savimi turi raktelius. Sutuoktinis klauso jos nuomonės, pasitiki ja, ji turi įtakos jam, nes H. Ž. atsižvelgia į jos nuomonę, jei kažkas daroma blogai ir ji tai pasako. Prašymą dėl laidavimo palaiko. Ji yra dirbanti, kas mėnesį jos pajamos yra apie 900 – 1 000 Eur, sutuoktinis gauna senatvės pensiją ir atlyginimą iš darbovietės. Ji nėra teista, tik padarė administracinį nusižengimą 2019 m., už tai, kad pastatė automobilį draudžiamojoje zonoje, baudą sumokėjo. Išlaikytinių nėra, tačiau ji viena prižiūri mamą, kuri gyvena Alytuje, pas ją vyksta automobiliu, todėl prašo automobilį grąžinti. Automobilį pirko prieš du metus už 3 600 Eur iš mamos duotų pinigų, vedybinės sutarties nesudarę, automobilis registruotas jos vardu.

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 9 d. atvažiavo savo automobiliu „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į PC „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Paliko automobilį laisvoje aikštelės vietoje ir nuėjo į parduotuvę. Apie 15.20 val. grįžęs iš parduotuvės pamatė, kad jo automobiliui apgadinta dešinės pusės galinės durelės ir galinis sparnas. Netoli stovėjo automobilis „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio stoviniavo vairuotojas. Minėtas vyras pripažino, kad vairuodamas „Citroen C4 Picasso“ atsitrenkė į jo automobilį. Šone priėjo moteris, kuri patvirtino, kad būtent šis vyriškis važiuodamas aikštelėje kliudė „Renault“ automobilį. Moteris sakė, kad policiją jau iškvietė. „Citroen C4 Picasso“ vairuotojas elgėsi keistai, buvo vangus, klausiant tekdavo kartoti, o atsakydavo tik ilgai pagalvojęs. Vairuotojas neatsakė, ar vartojo alkoholio, ar ne. Iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ buvo atėjusi moteris, kaip suprato, vairuotojo žmona, kuri piktai kalbėjosi su vyriškiu. Atvažiavus policijos pareigūnams, įvykį mačiusi moteris trumpai papasakojo aplinkybes, t. y., kad parkuodamas į vietą palikti automobilį, kliudė greta stovėjusį automobilį „Renault“. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu 2 kartus patikrino minėto vairuotojo girtumą. Abu kartus nustatė didesnį nei 1,50 promilių girtumo laipsnį (b. l. 59–60).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 9 d. policijos pareigūnai patruliuodami apie 15.47 val. gavo pranešimą iš Kauno AVPK OVS budėtojo, kad Pramonės pr. 29, Kaunas, automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus, kliudė kitą automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuvykus minėtu adresu, pasitiko liudytoja M. P., kuri nurodė, kad prie PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apie 15.13 val. pastebėjo kaip automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasistatė automobilį į parkavimo vietą. Išlipęs vairuotojas jai pasirodė neblaivus, todėl iškvietė policiją. Automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas V. J. paaiškino, kad grįžęs iš PC „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas. Apgadinta užpakalinės dešinės pusės durelės, užpakalinės dešinės pusės sparnas. Automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas H. Ž. parodė, kad minėtą automobilį vairavo ir pasistatė automobilį į stovėjimo vietą. Patikrinus minėto vairuotojo blaivumą, pirmuoju tikrinimu H. Ž. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 1,85 promilių neblaivumas. Taip pat H. Ž. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes atimta teisė vairuoti. Patikrinus per Polis II naršyklę, nustatyta, kad vairuotojui H. Ž. yra atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones (b. l. 9).

Iš 2021 m. spalio 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14).

Iš 2021 m. spalio 9 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus H. Ž. 2021 m. spalio 9 d. neblaivumą, pirmuoju tikrinimu 16.02 val. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 16.17 val. – 1,96 promilių neblaivumas (b. l. 46).

Iš VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso I. Ž. (b. l. 65).

Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Citroen C4 Picasso“ 1.6 HDi Pack M6, 2013 m. laidos, kaina Lietuvoje 5 330 Eur (su PVM) (b. l. 66).

Iš 2019 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad I. Ž. įsigijo automobilį ,,Citroen C4 Picasso“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), už 3 600 Eur (b. l. 121).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas H. Ž. vairavus automobilį neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, t. y. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo rodmenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis prisipažino, jog pas draugą darydamas remontą vartojo alkoholį. Išgėręs apie 200 g stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės, nusprendė parsivežti trūkstamų medžiagų remontui. Automobilį pasiėmė iš aikštelės, esančios prie sutuoktinės darbovietės. Nupirkęs ir parvežęs reikalingų medžiagų, ketindamas pastatyti automobilį atgal į aikštelę, kliudė kitą transporto priemonę, buvo iškviesta policija, nustatytas jo neblaivumas. Netikėti kaltinamojo parodymais, jog jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir atitinka kitus įrodymus – policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, alkotesterio rodmenimis užfiksuotas aplinkybes, liudytojo V. J. parodymus, I. Ž. parodymus. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuodami pareigūnai gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris prekybos centro aikštelėje apgadino kitą automobilį, nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad automobilį „Citroen C4“ vairavo H. Ž., kuris parkuodamas apgadino kitą automobilį. Patikrinus alkoholio matuokliu, nustatyta, kad vairuotojo neblaivumas viršija 1,51 promiles. Liudytojas V. J., kurio transporto priemonė įvykio metu buvo apgadinta, parodė, kad grįžęs iš prekybos centro pamatė apgadintą automobilį ir šalia stoviniuojantį vyrą, kuris jam atrodė neblaivus, o priėjusi moteris pasakė, kad matė, kaip šis vyriškis vairuodamas automobilį apgadino liudytojo automobilį. Atvykus policijos pareigūnams ir patikrinus blaivumą, buvo nustatyta, kad asmuo buvo neblaivus, abu kartus jo neblaivumas viršijo 1,50 promiles. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad H. Ž. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antruoju – 1,85 promilių neblaivumas. I. Ž. taip pat patvirtino, jog, jai esant darbo vietoje, sutuoktinis pranešė, kad jos automobiliu apgadinta kita transporto priemonė, išėjusi į lauką, matė savo sutuoktinį, kitus asmenis, o atvykę pareigūnai nustatė, kad jos sutuoktinis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis 2021 m. spalio 9 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis, nors neturi teisės vairuoti, tačiau jam žinoma, jog negalima vairuoti transporto priemonės neblaiviam. Suprato, jog sėsdamas už vairo neblaivus daro teisės pažeidimą, nepaisant to, vis tiek vairavo transporto priemonę akivaizdžiai būdamas neblaivus. Tai patvirtina, jog jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo sutuoktinė I. Ž. prašė perduoti H. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo vertinimu, byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis H. Ž. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes, davė parodymus, kurie atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus bei patvirtina faktines veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 61), administracine tvarka baustas (b. l. 62–64). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos Klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (b. l. 70), priklausomybės ligų centre – nesigydė, nesilankė (b. l. 69). Kaltinamasis susituokęs, gyvenantis su sutuoktine I. Ž., gaunantis pensiją, dirbantis.

I. Ž. yra kaltinamojo sutuoktinė. Jie gyvena kartu, tarpusavio santykiai geri, laiduotoja jam padeda, kaltinamasis klauso jos patarimų. I. Ž. taip pat paaiškino, jog sutuoktinis šį savo poelgį vertina blogai, toks jo elgesys atsitiktinio pobūdžio, nežino, kodėl taip nutiko. I. Ž. pasiryžusi prisiimti atsakomybę už savo sutuoktinį, jei teismas atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

I. Ž. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, dirbanti (b. l. 71–72). Iš 2021 m. spalio 14 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad I. Ž. dirba parduotuvės vadybininke, ji apibūdinama kaip atkakli, darbšti, pasižyminti geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su prekybos centro valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, rūpinasi darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu. Kaip žmogus apibūdinama jautri darbuotojų atžvilgiu, stengiasi išspręsti problemą abiem pusėms priimtinu būdu (b. l. 117).

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Nors anksčiau H. Ž. yra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau matyti, jog tai buvo prieš penkis metus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra pasibaigęs, tik asmuo šios teisės nėra susigrąžinęs. Kaip matyti iš paties kaltinamojo ir jo sutuoktinės parodymų, teisės vairuoti nesusigrąžinęs dėl to, kad nusprendė nebevairuoti dėl sveikatos. Byloje nėra duomenų, kad asmuo būtų baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės (išskyrus šį įvykį), yra pensininkas. Kaip matyti iš I. Ž. parodymų, transporto priemone važinėja ji, ji vairuoja ir tada, kai šeima keliauja į užsienį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad toks H. Ž. poelgis yra atsitiktinis. Todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo neteistas, už kelių eismo taisyklių pažeidimus paskutiniuosius du metus nebaustas, sutuoktinė I. Ž. pasiryžusi imtis priemonių, kad kaltinamasis nebeturėtų realių galimybių vairuoti transporto priemones, be to, matyti, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką (neteista, ilgą laiką dirba su žmonėmis), kaltinamas linkęs jos klausyti, vertina jos nuomonę, teismo vertinimu, H. Ž. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra pagrindas manyti, jog, perdavus jį sutuoktinės I. Ž. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals. Laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams.

Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat aplinkybę, kad I. Ž. rūpinasi motina, sutuoktinis yra gaunantis pensiją, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad H. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkė VĮ „Regitra“ nurodyta I. Ž. (b. l. 65). Minėtas automobilis neabejotinai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).

Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo, teismas daro išvadą, jog būtina taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nes kaltinamasis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo dienos metu, mieste, kuomet intensyvus eismas, šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis „Citroen C4“, nors ir registruotas I. Ž. vardu, tačiau įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji žinojo arba turėjo ir galėjo numanyti, jog šeimos automobilis bus panaudotas nusikaltimui padaryti, t. y., kad jos vyras vairuos automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo sutuoktinė veikos padarymo metu buvo darbe, kaltinamasis automobilį pasiėmė iš sutuoktinės darbo vietos, jai apie tai nežinant. Be to, tiek paties kaltinamojo, tiek ir I. Ž. parodymais nustatyta, kad I. Ž. buvo paslėpusi atsarginius automobilio raktelius, o kaltinamasis juos rado atsitiktinai. Be to, automobilis I. Ž. reikalingas prižiūrėti senyvo amžiaus mamą, kuri gyvena kitame mieste. Esant šioms aplinkybėms, automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, galėtų būti prilyginamas sąžiningos dalies turto savininkės I. Ž. nubaudimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad automobilio ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, prieštarautų proporcingumo bei teisingumo principams, be to, nėra duomenų, kad automobilio bendrasavininkė būtų žinojusi apie tai, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veiki daryti.

Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes, automobilis ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojamas, kadangi, teismo vertinimu, tai reikštų nepagrįstą I. Ž. nuosavybės teisių pažeidimą, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri bus asmeninio pobūdžio prievolė.

Į bylą pateikta informacija iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės apie kelių transporto priemonių vidutinių transporto priemonių kainas Lietuvoje, iš kurios matyti, kad transporto priemonės – automobilio ,,Citroen C4 Picasso“, kaina Lietuvoje 5 330 eurų (su PVM) (b. l. 66), tačiau, kaip matyti iš 2019 m. gegužės 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, I. Ž. įsigijo automobilį ,,Citroen C4 Picasso“ už 3 600 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilis buvo pirktas prieš du metus, turi apgadinimų. Teismas pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutinė automobilio rinkos vertė akivaizdžiai neatitinka šio konkretaus automobilio vertės, yra per didelė, todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo išieškotina 3 000 eurų, kaip piniginė suma, atitinti konfiskuotino turto vertę.

Nustatyta, jog H. Ž. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, vairavo automobilį. Jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, siekiant padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės uždavinius bei užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta, jog H. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35218-21 valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia advokatė Jurgita Jablonskienė, o suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 126 Eur ir jos turi būti priteistos iš H. Ž..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. BPK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie posėdžio datą ir laiką, kuriame byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, prokuroras privalo pranešti ir kaltinamojo gynėjui, o BPK 431 straipsnyje įtvirtinta pareiga teismui užtikrinti gynėjo dalyvavimą pagreitintame procese, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs kaltinamasis arba jo gynėjas posėdyje dalyvauti negali. Iš to darytina išvada, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka yra būtinas. Kaip jau minėta, įstatymas numato vienintelį kriterijų, į kurį būtina atsižvelgti priimant sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, t. y. kaltinamojo turtinė padėtis. Duomenų apie blogą kaltinamojo finansinę padėtį, dėl kurios jam būtų neįmanoma sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotinos šioje byloje suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 126 eurai.

H. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas I. Ž. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra saugomas aikštelėje UAB ,,Augenas“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas, automobilis grąžintinas I. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos I. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti H. Ž., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti H. Ž. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– konfiskuoti automobilio ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 000 (tris tūkstančius) eurų.

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

H. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą I. Ž. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Automobilį ,,Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei I. Ž..

Iš H. Ž. valstybės naudai išieškoti 126 (vieną šimtą dvidešimt šešis) eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones H. Ž. atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.