- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- eI3-1198-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03671-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė Mano būstas, Mano Būstas Vilnius, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Mano būstas Vilnius ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 2D-10943 „Dėl demontuoto balkono daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas 1);
2) panaikinti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. spalio 14 d. raštą Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“ (toliau – ir Raštas 2);
3) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. rugsėjo 14 d. skundus bei priimti atitinkamą administracinį sprendimą (privalomąjį nurodymą), įpareigojantį uždarąją akcinę bendrovę Mano būstas Vilnius (toliau – ir Bendrovė, ir Namo administratorius) atstatyti neteisėtai nugriautą balkoną, adresu: (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad pareiškėja gyvena name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), kuris 2019 m. gruodžio mėnesį įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir yra Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijoje. Pareiškėjos butas yra ketvirtame Namo aukšte, butui priklauso balkonas. Pažymi, kad name įsteigta bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija). Teigia, kad Namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą pagal sutartį su Bendrija vykdo Bendrovė. Nurodo, kad 2019 metų pradžioje Name buvo pradėti remontuoti balkonai, tačiau Bendrovė 2019 m. spalio 17 d. informavo pareiškėją, kad ji, įsigydama butą, nuosavybės teise įsigijo ir balkoną, laikytiną buto priklausiniu, tad šiuo atveju negalima jo laikyti bendrojo naudojimo objektu; todėl iš pareiškėjos pareikalauta apmokėti balkono remonto darbus. Mano, kad šis reikalavimas neteisėtas, kadangi pagal teisės aktus balkonai yra bendrojo naudojimo objektai ir remonto išlaidos turėtų būti paskirstomos visiems namo gyventojams proporcingai. Nurodo, kad dėl susidariusios situacijos 2020 m. vasario mėnesį balkonas buvo nugriautas ir neketinama jo atstatyti. Akcentuoja, kad pareiškėja yra profesionali architektė, todėl likviduoti balkoną, t. y. pakeisti fasado išvaizdą, name, pripažintame kultūros vertybe, teisėtomis priemonėmis neįmanoma. Nurodo, kad dėl šios situacijos kreipėsi į Inspekciją, tačiau ji nenustatė teisės aktų pažeidimų dėl atliekamų fasado remonto darbų; šį raštą pareiškėja apskundė, tačiau Inspekcija 2020 m. spalio 14 d. raštu iš esmės tik pakartojo ankstesnius savo teiginius. Mano, kad jos skundas išnagrinėtas neišsamiai ir klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, Inspekcija pažeidė asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo principus ir nevykdė jai nustatytų pareigų. Teigia, kad atsakymas yra formalus, priimtas nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikius teisės aktų normas. Nurodo, kad kapitalinio remonto projekto aiškinamajame rašte ginčo balkoną numatyta demontuoti ir atstatyti, nėra numatomas jo likvidavimas. Faktą, kad balkonas buvo tikslingai griaunamas, įrodo aplinkybė, jog Namo administratorius gerokai nukrypo nuo suderinto namo kapitalinio remonto projekto, t. y. 2020 m. liepos 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuota, kad balkonas demontuotas, o prie akto pridėtose nuotraukose matyti, jog siena užmūryta bei nutinkuota, nepaliekant angų Balkono sijoms atstatyti. Nors kapitalinio remonto projekte nėra numatytas angų balkono sijoms panaikinimas ir fasado sienos sutvarkymas iki įstatant naujas sijas, tačiau Inspekcija dėl šių perteklinių darbų savo raštuose nepasisakė. Pažymi, kad visų kitų namo balkonų, kurie remonto metu buvo demontuoti, atstatymo darbai buvo nuosekliai vykdomi pagal projektą ir šiuo metu yra visiškai užbaigti. Teigia, kad Inspekcija savo raštuose nenurodė, iš kur gauta informacija, jog Namo administratorius informavo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), kad ieškomas rangovas ir suderinus sąmatą darbai bus tęsiami. Tačiau mano, kad objektyvių duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nėra, o Inspekcija rėmėsi tik Namo administratoriaus paaiškinimais. Be to, nuo balkono nugriovimo iki skundo pateikimo teismui praėjo daugiau nei pusmetis, tačiau iki šiol Namo administratorius jokių realių veiksmų dėl balkono atstatymo nesiėmė. Taip pat pažymi, kad nėra duomenų, jog balkoną buvo būtina griauti dėl avarinės būklės, kadangi, pagal eksperto išvadas, jį buvo būtina remontuoti, tačiau jo avarinė būklė nenustatyta. Faktą, jog ginčo balkonas nugriautas pažeidžiant procedūras, pažymėjo ir Departamentas, tačiau Inspekcija į tai neatsižvelgė. Teigia, kad Namo administratoriaus 2020 m. gegužės mėnesio sąskaitoje gyventojams nurodoma, jog atlikti balkono demontavimo, o ne remonto darbai. Pažymi, kad pareiškėja nėra atlikusi balkono modifikavimo darbų, nėra gavusi pastabų dėl balkono naudojimo, tačiau mano, kad jai buvo iškeltas niekuo nepagrįstas reikalavimas apmokėti už balkono remonto darbus, o to nepadarius balkonas savavališkai nugriautas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Inspekcija, nagrinėdama asmenų skundus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsniu bei Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Teigia, kad gavusi pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundą Inspekcija atliko statybos patikrinimą vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą N. (23.31) FAK-1492, kuriame užfiksavo, jog atlikto patikrinimo metu statybos darbai nevyko; buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), balkonas demontuotas, t. y. panaikinta balkono aikštelė ir turėklai, o namo fasado pusėje įrengtos dvi apsauginės juostos iš orientuotų drožlių plokštės (OSB). Nurodo, kad Inspekcija kreipėsi į Bendrovės vadybininką Gediminą Klinavičių, jis pateikė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę statytojui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus pagal 2013 m. UAB „2L Architektai“ parengtą kapitalinio remonto projektą. Jame, be kita ko, nurodoma, kad galima demontuoti byrantį, galimai avarinės būklės betoną ar surūdijusias sijas, taip pat padaryti naujas angas sijoms ir balkono plokštėms sienoje, įrengti balkonų grindis ir pan. Taip pat projekte nurodyta, kad dalis kiemo balkonų ir vienas gatvės balkonas (Nr. 12) turi galimai avarinės būklės požymių. Taigi, dėl itin prastos gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), balkonų būklės numatyta juos demontuoti ir atstatyti. Teigia, kad pareiškėjos argumentai dėl Inspekcijos aplaidaus jos skundų nagrinėjimo atmestini, kadangi gavus jos skundą buvo kreiptasi į Namo administratorių, šis paaiškino atliekamų statybos darbų aplinkybes, nurodė, jog ieškomas rangovas darbams atlikti ir pan., todėl Inspekcija daro išvadą, kad ginčo objekte statybos darbai nebaigti, o Bendrovė neatsisako jų pabaigti. Ekspertas pripažino, jog pareiškėjos balkonas buvo prastos būklės, tad jam reikalingas remontas. Šiuo atveju, atsižvelgdama į tai, kad statybos darbai vykdomi pagal statybą leidžiantį dokumentą, jie nėra baigti, Inspekcija neturi pagrindo darbus atlikusio rangovo įpareigoti atstatyti balkoną ar paraginti greičiau atlikti darbus. Pažymi, kad jei pareiškėja mano, kad Bendrovė neatlieka statybos darbų arba juos vilkina, ji gali skųsti teismui būtent Namo administratoriaus atitinkamus veiksmus ar neveikimą. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija nekontroliuoja administratoriaus veiksmų; ji tik patikrino atliktų statybos darbų teisėtumą, kurio metu kitų pažeidimų, išskyrus statybos saugumo, nenustatė. Pažymi, kad pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta į jos skundus, tad mano, kad Inspekcijos skundžiami raštai yra teisėti ir pagrįsti, juose išsamiai nurodyti Inspekcijos atlikti veiksmai ir nustatytos faktinės aplinkybės, o vien tai, kad pareiškėja, suprasdama Inspekcijos skundžiamų raštu turinį, su juo nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Inspekcijos atsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Mano, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Bendrovę atstatyti neteisėtai nugriautą balkoną turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi Namo administratorius nėra atsisakęs atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, be to, reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinis. Toks reikalavimas negali būti savarankiškas skundo reikalavimas, kadangi priimti atitinkamą administracinį sprendimą konkrečiam subjektui gali tik pati Inspekcija, o dėl tokio reikalavimo teismas negalėtų priimti vieno iš sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pastatui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), teisinė apsauga buvo suteikta Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 14 d. aktu Nr. VI-RM-236, duomenys Kultūros vertybių registre registruoti 2019 m. gruodžio 18 d. Nurodo, kad minėtam pastatui suteiktas pavadinimas – Namų komplekso trečias namas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad viena iš pastatui nustatytų vertingųjų savybių yra fasadų architektūrinis sprendimas, balkonai ant betoninių konsolių kiemo ir gatvės fasaduose, t. y. kiemo fasade – su betono baliustrų ir metalinėmis ažūrinėmis tvorelėmis, gatvės fasade – metalinėmis ažūrinėmis tvorelėmis. Nurodo, kad duomenų apie patikrintus projektus, kurių sprendiniais būtų tvarkomi fasadai, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jų metu demontuotas balkonas ((duomenys neskelbtini)), neturi.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Mano būstas Vilnius nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
5. Pareiškėja 2021 m. sausio 11 d. papildomai informavo teismą, kad šiuo metu faktinė situacija išlieka nepakitusi, namo fasado išvaizda pakeista, tačiau objektyvių duomenų apie ketinimus ištaisyti padėtį nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašto (sprendimo) Nr. 2D-10943 „Dėl demontuoto balkono daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ ir dėl 2020 m. spalio 14 d. rašto (sprendimo) Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.
7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-01-130808-00607, be kita ko, pritarė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui Nr. 2L-2013-02-TP, parengtam 2013 metais.
8. Bendrovė 2019 m. spalio 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo R. S., kad ji yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Rašte nurodoma, kad 2019 m. liepos 19 d. ekspertas nustatė, jog balkono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio butui (duomenys neskelbtini), netinkamai įrengta balkono grindų hidroizoliacija, išbetonuotas masyvus betoninis slenkstis, netinkamas balkono apskardinimas ir kiti veiksniai paveikė balkono būklę, dėl to plytos pradrėko, suiro ir buvo sugniuždytos jas slegiančios apkrovos. Rašte pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos balkonas neturi fasado dekoro elementų, nėra sutapdintas su Namo bendra architektūra, o pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą negali būti laikomas bendros nuosavybės objektu, nes tik savininkas nevaržomai juo naudojasi, todėl jis laikomas buto priklausiniu ir pareiškėja turėtų prižiūrėti jai priklausantį balkoną, taip pat prisiimti atsakomybę dėl jo nepriežiūros sukeltų šalutinių poveikių namo fasadui, t. y. turėtų apmokėti balkono priežiūros bei remonto išlaidas.
9. Be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2019 m. lapkričio 14 d. aktu Nr. VI-RM-236 nustatė, kad namų kompleksas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Nekilnojamoji kultūros vertybė, registruojama Kultūros vertybių registre kaip kompleksinis objektas, kurį sudarantys objektai registruojami savarankiškai. Akte nurodoma, kad minėtas namas šiuo metu turi tris adresus, iš kurių vienas yra (duomenys neskelbtini). Šie duomenys Kultūros vertybių registre registruoti 2019 m. gruodžio 18 d., pastatui suteiktas unikalus kodas Kultūros vertybių registre yra (duomenys neskelbtini).
10. Pareiškėja R. S. 2020 m. birželio 2 d. pateikė Inspekcijai ir Departamentui skundą dėl namo fasado suniokojimo, jame nurodė, kad name, adresu: (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario mėnesį nugriautas balkonas dėl fasado, įskaitant balkoną, remonto darbų. Pažymėjo, kad darbų organizatorius yra Bendrovė; fasado remonto darbai baigti, tačiau balkono neketinama atstatyti. Teigė, kad pastato fasadas yra sudarkytas, o dėl paliktų balkono durų kyla pavojus pro jas iškristi. Skunde pareiškėja prašė įvertinti susidariusią situaciją ir, nustačius atsakingus asmenis, imtis priemonių jai ištaisyti.
11. Inspekcija 2020 m. liepos 24 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1492, kuriame, patikrinusi pastatą, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad patikrinimo metu (2020 m. liepos 24 d. 10.45 val.) statybos darbai nevyko. Taip pat nustatyta, kad galimai demontuotas buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Name, balkonas, t. y. nėra balkono aikštelės, laikančiųjų konstrukcijų ir turėklų.
12. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad Inspekcijos specialistas 2020 m. liepos 30 d. išsiuntė paklausimą Namo administratoriui dėl statybos darbų vykdymo ir balkono atstatymo, į paklausimą jam buvo atsakyta, jog šiuo metu darbai nevykdomi, ieškomas rangovas darbams atlikti; kai ras rangovą ir suderins darbų kainą, planuos darbus.
13. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-964, kuriuo įpareigojo Bendrovę iki 2020 m. spalio 10 d. užtikrinti Namo laikančiųjų konstrukcijų ir atitvarų apsaugą, saugų darbą, žmonių saugą, priešgaisrinę apsaugą, aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas ir pan.
14. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 2D-10943 „Dėl demontuoto balkono daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą, jo rezultatus, taip pat apie tai, jog kreipėsi į Bendrovės vadybininką su paklausimu ir jai buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas Namo kapitaliniam remontui (projektui). Nurodė, kad, pasak Bendrovės, šiuo metu ieškomas rangovas ir, suderinus darbų sąmatą, jie bus tęsiami. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-964 dėl darbų saugos, tačiau dėl atliekamų fasado remonto darbų Inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė.
15. Kultūros paveldo departamentas 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (1.29-V)2V-2119 „Dėl kultūros paveldo objekto būklės (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad patikrinus derintą dokumentaciją nustatyta, jog Namų komplekso trečio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado avarinės būklės likvidavimo akto ar tvarkybos darbų projekto nėra gauta. Taip pat rašte buvo prašoma Bendrovės išsamiai išnagrinėti susidariusią situaciją dėl balkono demontavimo darbų ir informuoti apie atliktus bei ketinamus vykdyti fasado tvarkymo, t. y. fasado vertingosios savybės – balkono – atkūrimo darbus, pareiškėją ir Departamento Vilniaus skyrių. Taip pat prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagal kompetenciją įvertinti kultūros paveldo objekto, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą.
16. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl ankstesnio skundo nagrinėjimo rezultatų, jame nurodė, kad Inspekcijos veiksmai ir priimtas sprendimas yra nepakankamas, kadangi nebuvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės; tad sudaromos prielaidos pažeidimui tęstis neapibrėžtą laiką. Teigia, kad Namo administratorius vietoje to, kad būtų suremontavęs balkoną, jį tiesiog likvidavo be ketinimo atstatyti, t. y. nukrypo nuo patvirtinto Namo kapitalinio remonto projekto. Toks Bendrovės veiksmas yra statybą leidžiančio dokumento pažeidimas ir turėtų būti Inspekcijos įvertintas. Prašė priimti atitinkamus sprendimus, įpareigojančius Bendrovę atstatyti nugriautą balkoną per apibrėžtą terminą.
17. Inspekcija 2020 m. spalio 7 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą ir pažymėjo, kad Namo administratorius įvykdė 2020 m. rugpjūčio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-964.
18. Inspekcija 2020 m. spalio 14 d. rašte Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“, be kita ko, nurodė, kad Namo administratorius 2020 m. rugsėjo 6 d. informavo, jog dėl laikinai demontuoto balkono įrengė papildomas laikinas saugos priemones ir taip įvykdė Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-964 reikalavimus. Pažymėjo, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas dėl atliekamų fasado remonto darbų teisės aktų pažeidimų nenustatė. Akcentavo, kad, remiantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu Inspekcijos funkcijų sąrašu, negali kaip nors paspartinti statybų dalyvių. Nurodė, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, todėl prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagal kompetenciją atlikti Namo administratoriaus veiklos kontrolę ir informuoti pareiškėją.
18. Pareiškėja, nesutikdama su Raštu 1 ir Raštu 2, skundžia juos teismui bei prašo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos skundus ir priimti administracinį sprendimą, įpareigojantį trečiąjį suinteresuotą asmenį atstatyti neteisėtai nugriautą ginčo balkoną.
19. Pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalį, skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Taip pat minėto įstatymo straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.
Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. ) 56.3 papunktyje nustatyta, kad Inspekcijos darbuotojų administraciniai sprendimai, nenurodyti Taisyklių 56.1, 56.4 ir 56.5 papunkčiuose, susiję su teritorijų planavimo ir statybos valstybine priežiūra, skundžiami tiesiogiai teismui, išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitą jų apskundimo tvarką.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundo, kuris Inspekcijoje registruotas kitą dieną, t. y. birželio 3 d., turinį ir atsakovės dėl šio pareiškėjos skundo priimto sprendimo, t. y. Rašto 1, turinį, daro išvadą, kad nei minėto Priežiūros įstatymo, nei Taisyklių, nei kitų teisės aktų nuostatos nenustato šio Rašto 1 apskundimui privalomos išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, taip pat nenustato ir skundimo alternatyvos. Priešingai, minėtas teisinis reguliavimas aiškiai nurodo, kad Inspekcijos darbuotojų administraciniai sprendimai, nenurodyti Taisyklių 56.1, 56.4 ir 56.5 papunkčiuose, susiję su teritorijų planavimo ir statybos valstybine priežiūra (būtent pareiškėjos skundžiamas Raštas 1 ir atitinka tokius sprendimus), skundžiami tiesiogiai teismui.
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su Raštu 1, turėjo tiesiogiai kreiptis į teismą.
21. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymo atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja skundžiamą Raštą 1 gavo jo priėmimo dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Tad skundą teismui dėl šio ginčijamo sprendimo padavusi tik 2020 m. lapkričio 11 d. (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), pareiškėja yra akivaizdžiai ir gerokai praleidusi įstatymo nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Tai, kad pareiškėja dėl Rašto 1 pirmiausia kreipėsi į Inspekciją, t. y. į instituciją, kuri iš esmės nėra įgaliota spręsti dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nekeičia įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą skaičiavimo tvarkos.
Taigi, pareiškėja į teismą su skundu dėl Rašto 1 panaikinimo kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą, jo atnaujinti neprašo, tad yra pagrindas bylos dalį, t. y. dėl skundo reikalavimų panaikinti Raštą 1 bei įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. birželio 2 d. skundą, nutraukti (ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas).
23. Kaip matyti iš Rašto 2, Inspekcija pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundo nelaikė pakartotiniu ir jį nagrinėjo. Tad vertintina, ar Inspekcijos priimtas skundžiamas administracinis sprendimas, t. y. Raštas 2, atitinka jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir VAĮ reikalavimus.
24. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Inspekcija statybos patikrinimus, be kita ko, atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundų nagrinėjimo tvarka nustatyta Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teises, nustatytas Priežiūros įstatymo 23 straipsnyje. Statybos patikrinimo tvarka nustatyta Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 2–14 dalyse ir kituose šio įstatymo straipsniuose.
Inspekcijos funkcijos, užtikrinant, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, įtvirtintos ir Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 11.2 punkte, t. y., be kita ko, tikrina, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (11.2.1.3 papunktis), tikrina, ar statyba vykdoma teisėtai (11.2.1.4 papunktis), teikia privalomuosius nurodymus pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, atlikti kitus Priežiūros įstatyme nurodytus veiksmus (11.2.1.6 papunktis), pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus ar pranešimus, susijusius su statybos procesu, Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat ir Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka; skundus ir pranešimus, kiek to nereglamentuoja Priežiūros įstatymas, nagrinėja VAĮ nustatyta tvarka (skundai ir pranešimai dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų nenagrinėjami) (11.2.4 papunktis), ir kt.
Detalią skundų nagrinėjimo tvarką nustato Taisyklės (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d.).
Taisyklių 5.3 punkte nustatyta, kad prašymo, skundo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas (5.4 punktas). Atsakymai į prašymus, skundus parengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. į skundą atsakoma pateikiant dėl jo priimtą administracinį sprendimą (54.6 punktas). Skundų nagrinėjimas ir atsakymų į skundus parengimas detaliai reglamentuotas Taisyklių III–IV skyriuose.
25. Skundžiamo sprendimo, t. y. Rašto 2, priėmimo metu (2020 m. spalio 14 d.) galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos (t. y. įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013). Tai reiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir atsakovei – Inspekcijai, kuri priėmė skundžiamą sprendimą (Raštą 2).
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT taip pat dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; ir kt.).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Inspekcijos skundžiamas sprendimas (Raštas 2) iš esmės yra neaiškus, nemotyvuotas ir painus, t. y. nepagrįstas; priimtas sprendimas neatitinka minėtų teisės aktų nuostatų bei administracinių teismų praktikos. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą, iš esmės neatliko faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimo, t. y. tinkamai pareiškėjos skundo neišnagrinėjo.
26.1. Visų pirma, atsakovės skundžiamas sprendimas (Raštas 2) yra painus. Iš Rašto 2 matyti, kad juo yra atsakoma į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. skundą ir 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. skundą atsakė Raštu 1. Tad neaišku, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu Inspekcija dar kartą atsako į pareiškėjos jau atsakytą skundą.
26.2. Iš Rašto 2 matyti, kad Inspekcija šiame sprendime iš esmės tik atkartojo ankstesniame sprendime (Rašte 1) nurodytus teiginius ir išvadas; tačiau nagrinėdama pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą jokių savarankiškų veiksmų neatliko, tik perrašė veiksmus, kurie jau buvo atlikti nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. skundą.
Taigi, nors Inspekcija ir nelaikydama, kad pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundas yra tapatus jos 2020 m. birželio 3 d. skundui (t. y. Inspekcija iš esmės laikė, jog pareiškėja pateikė naujus faktinius duomenis) ir jį nagrinėdama, tačiau realiai jo nenagrinėjo ir priėmė formalų administracinį sprendimą.
26.3. Pastebėtina ir tai, kad Inspekcijos pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundo nagrinėjimas negali būti vertinamas kaip skundo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl Inspekcijos Rašto 1, nes šio teismo sprendimo 20 punkte padaryta išvada, jog Raštas 1 turėjo būti tiesiogiai skundžiamas teismui.
26.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rašte Nr. 2 iš esmės nėra atsakyta į pagrindinį ir esminį pareiškėjos skundo argumentą, ar ginčo balkono demontavimas ir užmūrijimas sienos bei jos nutinkavimas, nepaliekant angų balkono sijoms atstatyti, patenka į Namo kapitalinio remonto projekte numatytus atlikti statybos darbus; pareiškėja iš esmės teigia, kad jos buto balkonas turėjo būti remontuojamas jo nedemontuojant (nenugriaunant), tad buvo nukrypta nuo projekto. Rašte 2 neanalizuoti projekte numatyti atlikti statybos darbai, susiję su ginčo balkonu, neatliktas nustatytų faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas. Administraciniame sprendime nurodymas vien tai, kad Bendrovė teigė, jog projekte numatyta balkoną dėl avarinės būklės požymių demontuoti ir atstatyti, neatliekant savarankiško vertinimo, nėra tinkamas atsakymas į pareiškėjos skunde iškeltus klausimus. Tas pats iš esmės pasakytina ir apie kitą Inspekcijos visiškai formalų teiginį, kad, remdamasi pateikta informacija, ji dėl atliekamų fasado remonto darbų teisės aktų pažeidimų nenustatė.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos, atsakovė skundžiamo sprendimo motyvus gana plačiai išdėstė savo atsiliepime į skundą. Tad kyla klausimas, kaip tokia situacija turėtų būti vertinama. Tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Pažymėtina, kad atsakovei teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą, įvardijant konkretų teisinį reguliavimą bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrine prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas.
Taigi, atsakovės atsiliepime pateikti Rašto 2 argumentai nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam sprendimui.
27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Inspekcijos Raštą 2 bei įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 1–2 punktai, 91 straipsnis).
Pareiškėja prašo ne tik įpareigoti Inspekciją išnagrinėti jos skundą iš naujo, bet ir priimti atitinkamą administracinį sprendimą (privalomąjį nurodymą), įpareigojantį Bendrovę atstatyti neteisėtai nugriautą balkoną, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas paprastai neturi teisės priimti sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretų sprendimą. Tad ši skundo dalis negali būti tenkinama.
Taigi, pareiškėjos skundas tenkinamas tik iš dalies.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą iš naujo ir manydama, jog jos skundas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytų Taisyklių 27 punkte, Taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka ji gali įpareigoti pareiškėją tikslinti skundą. Juo labiau kad nagrinėjamu atveju, minėta, pareiškėja su 2020 m. rugsėjo 14 d. skundu į Inspekciją kreipėsi kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją, nors Rašto 1 apskundimui tokia tvarka nėra nustatyta.
29. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
30. Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, kita bylos dalis nutraukta. Įvertinus skundo tenkinimo apimtį, akivaizdu, kad sprendimas pareiškėjos naudai yra priimtas ne daugiau kaip 50 proc.
Pareiškėja šioje byloje sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio; tad jai galėtų priklausyti tik nedidelė dalis sumokėto žyminio mokesčio. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjos skundo tenkinimo apimtį, šalių procesinį elgesį (jų elgesys buvo tinkamas), ginčo kilimo ir kitas priežastis (realiai pareiškėjos netenkina trečiojo suinteresuoto asmens elgesys, dėl to yra atsiradusi ir ši byla; ir kt.), vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1–2 punktais, 103 straipsnio 8 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Bylos dalį pagal pareiškėjos R. S. skundo reikalavimus panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštą (sprendimą) Nr. 2D-10943 „Dėl demontuoto balkono daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. birželio 2 d. skundą nutraukti.
Likusią pareiškėjos R. S. skundo dalį patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. spalio 14 d. raštą (sprendimą) Nr. 2D-14784 „Dėl (duomenys neskelbtini), demontuoto balkono“ ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.