Šiaulių apygardos teismo sprendimas

trečiajam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarei N. M.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams B. P., T. K., trečiajam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarei N. M. dėl 2010-09-01 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas B. P., 2010-08-18 susituokęs su atsakove T. K., 2010-09-01 padovanojo jai 881/1762 dalis 0,1762 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (46, 55–59 b. l.).

Ieškovas R. P. ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančiu minėtą 2010-09-01 atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį remdamasis CK 1.89 straipsniu teikdamas, kad atsakovas B. P. šio sandorio sudarymo metu sirgo psichine liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai reiškia, kad, sprendžiant tokio sandorio galiojimo klausimą, būtina vertinti sandorį sudariusio asmens būseną jam sudarant sandorį, t. y. reikia nustatyti, ar šis asmuo, sudarydamas ginčo sandorį, iš tikro buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl ieškovo nurodomų aplinkybių.

LR CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas B. P. sudarant šį sandorį buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti ir nesuprato šių savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, atsakovui teigiant, kad tuo metu jis nesirgo jokia psichikos liga ir savo veiksmus suprato. Norint pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį, yra būtina nustatyti juridinį kriterijų – sandorio šalies, šiuo atveju atsakovo valios išraiškos trūkumą, t. y. sandorio šalies negalėjimą sandorio sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Teismas ginčo šalių prašymu, siekdamas nustatyti šias aplinkybes, byloje paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (105–106 b. l.).

Teismo psichiatrijos komisija, atlikusi ekspertizę, 2011-10-17 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 pateikė ekspertizės išvadas, kad nėra duomenų, jog B. P. sudarant 2010-09-01 dovanojimo sutartį, jis turėjo kokių psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, šiuo metu B. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas kognityvinis sutrikimas (F.06.7), šiuo metu B. P. gali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę, gali teisingai juos valdyti(110–112 b. l.).

Ekspertų komisijoje dalyvavęs ekspertas G. B. paaiškino ekspertizės išvadas, nurodė, kad sandorio sudarymo metu atsakovas B. P. turėjo tam tikrų psichikos sutrikimų –lengvo laipsnio atminties ir intelekto sutrikimus, organinius nuotaikos sutrikimus, diagnozuotą dimensiją, tačiau jis neturėjo psichozės simptomų, dėl klampaus bendravimo ar senatvės dimensijos sandorio sudarymo metu sugebėjo adekvačiai suvokti savo fizinę būklę bei psichologinę socialinę situaciją, priimti savarankiškus ir adekvačius situacijai sprendimus.

Įvertindamas ekspertizės išvadas teismas atsižvelgia į tai, kad ekspertizė atlikta kelių sričių kvalifikuotų specialistų – teismo psichologo ir teismo psichiatrų, ekspertų išvados nekelia abejonių jų pagrįstumu ir teisingumu, todėl nėra jokio pagrindo tikėti ieškovo argumentais, jog sandorio sudarymo metu R. P. sirgo kokia nors psichikos liga bei negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.

Vertinant, kad byloje nėra pagrindo abejoti atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, todėl VĮ Šiaulių centro poliklinikos 2010-11-03 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (35 b. l.), bei duomenys apie atsakovo gydymą psichiatrinio profilio gydymo įstaigoje (99, 100 b. l.), negali būti pagrindu daryti išvados, jog dovanojimo sandorio sudarymo metu R. P. sirgo psichikos liga bei negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.

Visos teismo posėdžio metu ieškovo išsakytos abejonės dėl psichiatrijos ekspertizės išvadų pagrįstumo yra tik prielaidos ir spėlionės apie bylos aplinkybes, kuriomis priimdamas sprendimą teismas negali remtis (CPK 263 str.).

Byloje apklausti liudytojai G. P., J. K., A. P., S. G. iš esmės patvirtino pačių ginčo šalių parodymus, t. y. tai, jog ieškovui B. P. gyvenant tame pačiame name su ieškovu – (duomenys neskelbtini), tarp šalių vyko įvairūs ginčai, konfliktai, grasinimai, smurto naudojimas vieni kitų atžvilgiu. Teisme aiškinantis 2000-08-24 epikrizėje (49 b. l.) nurodytas aplinkybes dėl tėvo – atsakovo sumušimo pats ieškovas pripažino fizinės jėgos naudojimą atsakovo atžvilgiu, aiškindamas tuo, kad gynė savo mažametę dukrą nuo agresyvaus atsakovo elgesio. Paminėtos aplinkybės taip pat neduoda pagrindo abejoti atsakovo veiksnumu sudarant minėtą dovanojimo sutartį, jos tik pagrindžia atsakovo B. P. argumentus dėl susidariusios konfliktinės situacijos su ieškovo šeima apsispręsti perleisti ginčo turtą savo žmonai.

Ieškovo šeimos ir atsakovo B. P. buvusius nesutarimus patvirtina ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl naudojimosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo (47–48 b. l.).

Šioje byloje vertintina ne tik sandorį sudariusio atsakovo B. P. psichikos būklė sandorio sudarymo metu, bet ir sudaryto sandorio turinys: jo naudingumas ar žalingumas, pagrįstumas ir protingumas bei kt., kaip tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-451/2005). Taigi iš anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas B. P., būdamas senyvo amžiaus, dėl konfliktų su ieškovo šeima negalėjo tikėtis, jog ši šeima ateityje jį rems materialiai ar kitaip padės senatvėje, todėl turėdamas visiškai pagrįstų lūkesčių dėl įvairiapusės paramos senatvėje, ramybės, galimos jo kapo priežiūros po jo mirties bei galiojant sutarčių laisvės principui pagrįstai sudarė minėtą dovanojimo sutartį savo turtą perleisdamas žmonai – atsakovei T. K. ir toks sandoris neprieštarauja galiojantiems įstatymams (CK 6.156 str.). Atsakovo sudarytas dovanojimo sandoris nėra kažkuo žalingas ieškovo šeimai, nes tokia pati dalis turto (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso ir ieškovo dukrai – atsakovo B. P. anūkei B. P. (7–12 b. l.). Dovanojimo sandoris atitinka ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), nes šia dovanojimo sutartimi šalys susitarė dėl uzufrukto sąlygų (sutarties 3.13 punktas). Pagal šį susitarimą B. P. yra palikta teisė neatlygintinai naudotis iki gyvos galvos dovanotu turtu ir jis turėtų teisę gyventi ir naudotis patalpomis, kurias padovanojo T. K. net ir tuo atveju, jeigu šį turtą ji perleistų kitam asmeniui. Todėl ieškovo teiginiai, kad pardavus dovanotą būstą jo tėvas liks be pastogės yra nepagrįsti, o byloje esantys duomenys apie dovanoto turto pardavimą (13–15 b. l.), negali būti laikomi įrodymais, jog šio turto pardavimas yra nenaudingas ar net žalingas atsakovui B. P..

Vertinant anksčiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje nėra paneigti trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės N. M. argumentai, jog ginčo sandorio tvirtinimo metu jai bendraujant su atsakovu B. P., nekilo jokių abejonių dėl jo sveikatos būklės, atsakovas sutartį sudarė savo noru, laisva valia, prievartos ir įtakos nebuvo, bei tai, kad buvo atliktos visos patikros dėl sandorio sudarymo galimybių, todėl notariniai veiksmai tvirtinant sutartį yra teisėti.

Esant šioms aplinkybėms ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinyje nurodyta, kad minėtas dovanojimo sandoris ginčijamas ir CK 1.84 str. pagrindu (3b. l.), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas B. P. įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, todėl ieškinys ir šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Iš ieškovo R. P. priteistina už advokato darbą 400,00 Lt atsakovui B. P. (51, 124 b. l.), 1 100,00 Lt atsakovei T. K. (60, 126 b. l.), už teismo psichiatrijos ekspertizę 820,00 Lt Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (116 b. l.), bei 57,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (27 b. l.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2010-10-26 ir 2010-11-09 nutartimis, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo R. P. priteisti už advokato darbą 400,00 Lt atsakovui B. P., 1100,00 Lt atsakovei T. K., už teismo psichiatrijos ekspertizę 820,00 Lt Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bei 57,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2010-10-26 ir 2010-11-09 nutartimis, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.