- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-102-557/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
- Kaltinamasis
- L. L.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Editos Lapinskienės ir Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. L. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. M. bei su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, būtent: jam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (Ulonų g. 8A, Alytus), su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, ne vėliau kaip iki 2013-09-27 susitarus daryti nusikalstamą veiką – „telefoninį“ sukčiavimą, L. L. 2013 m. rugsėjį mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2013-09-27, telefonu susisiekė su G. M. ir paprašė pastarosios gauti banko sąskaitos numerį, o G. M., suvokdama, jog banko sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, tokiu būdu tyčiniais veiksmais prisidėdama prie nusikalstamos veikos, G. M. paprašė šios sąskaitos numerio, o pastaroji (G. M.), nesuvokdama, jog jos banko sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai, perdavė savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, numarį G. M., G. M. minėtą G. M. banko sąskaitos numerį telefonu perdavė L. L., o jis ne vėliau kaip 2013-09-27 šį sąskaitos numerį perdavė nenustatytam asmeniui, su kuriuo sutarė daryti nusikalstamą veiką;
po to 2013-09-27 nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, 2013-09-27 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (mobiliojo ryšio įrenginio IMEI (duomenys neskelbtini)) paskambino V. D. į gyvenamosios vietos fiksuoto ryšio telefoną ir, neteisėtai pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, prisistatė FNTT pareigūnu „Remeikiu“, po to melagingai pasakė, jog iš jo sąskaitos neteisėtai pervedami pinigai, todėl jis (V. D.) turi padiktuoti elektroninės bankininkystės duomenis, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, o V. D., manydamas, jog šie duomenys iš tiesų reikalingi, tokiu būdu būdamas suklaidintas, šiuos duomenis, kurie buvo susieti su jo asmenine ir juridinių asmenų, kuriuose jis dirba (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, KŪB „(duomenys neskelbtini)“, kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“), banko sąskaitomis, padiktavo;
po to nenustatytas asmuo, tęsdamas bendrininkų nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti banko sąskaitose esančias lėšas, nenustatytoje vietoje, naudodamas mobiliojo ryšio įrenginį, kuriam interneto tinkle buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 2013-09-27 prisijungė prie interneto tinklo, panaudodamas svetimus (V. D.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją V. D., neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos (informacinės sistemos), susietos su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, KŪB „(duomenys neskelbtini)“, kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitomis, ir, atlikdamas neteisėtas operacijas, iš minėtų juridinių asmenų banko sąskaitų į kitų asmenų banko sąskaitas pervedė iš viso 32 900 Lt, iš jų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 Lt į L. L. pateiktą G. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;
po to L. L., tęsdamas bendrininkų nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną telefonu informavo G. M. apie būtinumą iš G. M. banko sąskaitos išgryninti pervestas pinigines lėšas, G. M. kartu su G. M., nesuvokusia G. M. nusikalstamų veiksmų, pinigines lėšas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino bankomate, t. y. bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., išgrynino 3900 Lt, o bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., išgrynino 90 Lt. Šiais veiksmais L. L., veikdamas bendrininkų grupe su G. M. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4000 Lt (1159 eurus).
Byloje 2015-10-20 surašytas kaltinamasis aktas, šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant bylą teisme, L. L. neatvyko į 2017-01-09 teismo posėdį, todėl 2017-01-09 priimta nutartis jį atvesdinti. Vykdant šią nutartį L. L. namuose nerastas, todėl negalėjo būti atvesdinamas ir į 2017-02-14 teismo posėdį, dėl šios priežasties Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-14 nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo L. L. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. 2017-03-16 L. L. sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutartimi buvo palikta galioti 2017-02-14 nutartis, kuria kaltinamajam L. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 2 mėnesiams nuo 2017 m. kovo 16 d. 2017-05-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui. Suėmimo pratęsimas motyvuojamas tuo, kad L. L. kaltinamas padaręs vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas nusikaltimo padarymu neatlikus anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau daug kartų teistas, daugiausia už turtinius nusikaltimus. Be to, teismas nurodė, kad kaltinamasis slapstėsi nuo teismo, vengė šaukiamas atvykti į teismą, todėl teismas konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali ir toliau bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis L. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką numatyta ir bauda, o tai reiškia, jog jis nebūtinai bus nubaustas laisvės atėmimo bausme. Pažymi, jog yra suimtas jau du mėnesius, suėmimas jam buvo skirtas dėl to, kad jis neva slapstėsi ir dėl to negali vykti teismo posėdžiai. Pabrėžia, jog jam būnant suimtam nuo 2017-03-16 iki 2017-05-11 neįvyko nė vienas iš numatytų trijų teismo posėdžių, jie neįvyko ne dėl jo kaltės, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių, nors būtent dėl to, kad sklandžiau vyktų posėdžiai, jis ir buvo suimtas. Visiems posėdžiams jis buvo etapuojamas į Klaipėdos policijos komisariato areštinę, dėl to jis negalėjo matytis su artimaisiais, nes vos tik būdavo paskiriamas pasimatymas, jis būdavo pervežamas iš vienos įstaigos į kitą, nors jokie teismo posėdžiai nevyko. Jam nebuvo paaiškintos teismo posėdžių neįvykimo priežastys. Nurodo, kad būdamas suimtas yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nežmoniškomis ir kankinančiomis sąlygomis, yra žeminama jo garbė ir orumas, dėl to jis patiria papildomų nepatogumų. Teismai yra pasisakę dėl asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų, kurios kankina ir žemina žmogų. Mano, jog kadangi jis jau du mėnesius yra laikomas tokiomis sąlygomis, todėl visą tą laiką jo orumas yra žeminamas. Nurodo, jog taip yra sutraukomi jo socialiniai ryšiai, apie tai yra informuotas apylinkės teismas. Atkreipia dėmesį, jog teismai žino apie padėtį tardymo izoliatoriuose, tačiau nepaisant to, asmenims taiko suėmimą, kurio metu jie yra žeminami ir žlugdomi, neatsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir net neįrodžius asmens kaltės.
Pažymi, jog buvo neatsižvelgta į tai, jog jis yra dirbantis, turi darbo vietą ir teismui pateikė darbdavio charakteristiką, buvo pateikta savivaldybės pažyma, jog jis nuo sausio 10 dienos gyvena Lentvaryje ir apie tai buvo žinoma savivaldybės darbuotojams. Mano, jog ši aplinkybė patvirtina, kad jis nesislapstė ir nevengė teismo posėdžių, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. BPK nurodyta, kad skiriant kardomąją priemonę, turi būti atsižvelgta į veikos, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, sunkumą, asmens socialinius ryšius, darbo santykius. Nurodo, jog jis turi gyvenamąją vietą, darbo vietą, jo socialiniai ryšiai yra tvirti, gyvena su sugyventine, kartu kūrė šeimą ir ruošėsi vestuvėms. Palaiko santykius su tėvais, broliais ir seserimis, todėl jo socialiniai ryšiai yra tvirti. Mano, jog nepagrįstas teiginys, jog jis turi ryšių užsienyje, nes jo tėvai gyvena Jungtinėje Karalystėje – jo tėvai ten gyvena oficialiai, moka mokesčius, JK yra Europos Sąjungos narė, kaip ir Lietuva, be to, dauguma Lietuvos gyventojų turi giminių ar pažystamų kitose valstybėse. Teigia, jog argumentas, kad jis gali slėptis, yra nelogiškas, nes jei vengtų atsakomybės ir slapstytųsi, jis nebūtų užsiregistravęs savivaldybėje ir nurodęs savo gyvenamosios vietos, o iš karto būtų bėgęs į užsienį. Nurodo, jog blaiviai suvokia slapstymosi pasekmes, ir toks jo elgesys būtų tiesiog kvailas.
Pasisakydamas dėl priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į 2017-01-09 teismo posėdį, nurodo, kad 2017-01-06 jis buvo paleistas iš pataisos namų, neturėjo jokių pajamų, buvo pasibaigęs jo tapatybės kortelės galiojimas, be to, 2017-01-07 jis peršalo ir susirgo. Jis telefonu informavo apylinkės teismo sekretorę, kad dėl ligos jis negalės atvykti į posėdį Klaipėdoje, be to, jis neturėjo ir finansinių galimybių, nes buvo neseniai išėjęs iš pataisos namų. Pažymos, patvirtinančios ligos faktą, jis neturi, nes dėl negaliojančios asmens tapatybės kortelės jis negalėjo kreiptis į medikus. Teismo sekretorė jį informavo, kad jis gaus naują teismo šaukimą, kuriame bus nurodyta teismo posėdžio data, tačiau jis šaukimo negavo. Nurodo, kad paleidžiant iš pataisos įstaigos, jam nebuvo skirti jokie įpareigojimai, teismas net nepasiteiravo jo gyvenamosios vietos, todėl jis manė, jog šaukimas bus išsiųstas į jo deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą, pasidomėjus valstybinėse institucijose, kurioms jis nurodė savo gyvenamąją vietą. Tiek Vilniaus migracijos tarnyboje, tiek ir „Sodroje“, tiek banko skyriuje jis nurodė savo gyvenamąją vietą, tačiau dėl jam nežinomos priežasties šiuo adresu teismo šaukimų jis negavo. Mano, jog buvo naudotasi adresu, kuriuo jis gyveno iki bausmės atlikimo, tačiau po bausmės atlikimo jo niekas naujo adreso nepaklausė, nesidomėjo valstybinėse institucijose. Būtent dėl šių priežasčių jam buvo paskelbta paieška ir paskirtas suėmimas. Pažymi, jog jo ieškodami kriminalistai pasinaudojo minėta įstaigų informacija ir jį nesunkiai rado nesislapstantį, todėl nesupranta, kodėl teismas negalėjo jo rasti. Mano, jog ir tai, jog išėjęs iš laisvės atėmimo vietos neturėjo lėšų nuvykti į teismą, yra rimta ir pateisinama priežastis. Dėl šios priežasties jis susirado darbą, mokėjo mokesčius, taip pat skolą antstoliui, ir būtų turėjęs pinigų atvykti iš Zarasų į Klaipėdą. Jis visą laiką laukė pranešimo apie naują posėdžio datą, bet nesulaukdamas šaukimo manė, kad ji dar nėra paskirta. Tikrai nemanė, jog teismas negali pasinaudoti valstybinių įstaigų turima informacija.
Nurodo, jog šiuo metu yra pateiktos pažymos iš savivaldybės, darbovietės, tačiau suėmimas vis tiek buvo pratęstas, nors, jo manymu, buvo galima skirti ir švelnesnę kardomąją priemonę (namų areštą, dokumentų paėmimą ar intensyvią stebėseną). Jei būtų skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, jis galėtų toliau dirbti, mokėti mokesčius, dengti įsiskolinimus antstoliui. Be to, jis galėtų lengvai ir nevaržomai palaikyti socialinius ryšius, kurti šeimą ir planuoti vestuves, integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu. Vietoj to, jis yra laikomas ir kankinamas įkalinimo įstaigoje, išlaikomas iš mokesčių mokėtojų ir valstybės lėšų, ribojant jo socialinius ryšius ir nesuteikiant galimybės integruotis į visuomenę. Pažymi, jog išėjęs iš pataisos namų jis jokių naujų nusikaltimų nepadarė, tačiau teismui tai nebuvo svarbu, ir vien dėl to, kad jis praeityje yra teistas, jį laiko izoliuotą nuo visuomenės, nekreipiant dėmesio į tai, kad jis taisosi. Mano, jog teismas nepakankamai motyvavo savo nutartį, tik atsižvelgė į prokurorės nuomonę, jog kardomoji priemonė turi būti pratęsta, o tai, jo manymu, rodo išankstinius susitarimus, nusistatymą ir šališkumą. Be to, teismo šališkumą rodo ir tai, kad priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti, o teisiamojo posėdžio metu sakant baigiamąsias kalbas, kalbant jo gynėjui, teisėja ir sekretorė akivaizdžiai rodė emocijas, šypsojosi ir krizeno, nors, jo nuomone, teismo posėdžio metu nedera rodyti emocijų ar palankumo vienai iš šalių. Mano, jog šios aplinkybės atskleidžia, kad apylinkės teismas buvo šališkas ir pažeidė teisėjų etiką.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą nagrinėti teismui. Šiuo metu teisme byla yra iš esmės baigta nagrinėti, pasakytos baigiamosios kalbos, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, kuris bus skelbiamas 2017-06-06. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam nėra išnykęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šiuo nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. L. L. kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupe padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, L. L. galbūt padarė pataisos namuose atlikdamas bausmę už kitus nusikaltimus, anksčiau jis yra daug kartų teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 2, b. l. 13–19), todėl jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamasis teigia, jog teismo argumentai dėl to, kad jis nėra saistomas stiprių socialinių ryšių laisvėje, yra niekuo nepagrįsti, jis bendrauja su savo tėvais, giminaičiais, sužadėtine, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos duomenys rodo, kad L. L. didelę dalį savo gyvenimo (pirmą kartą buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme būdamas 15 metų) praleido atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmes arba būdamas suimtas (2004-01-07–2006-01-18; 2006-07-24–2006-11-14; 2007-01-31– 2011-04-08; 2012-01-09–2017-01-06 laikotarpiai), todėl nėra abejonės, jog jo socialiniai ryšiai laisvėje yra silpni, ir nėra prielaidų teigti, kad jie kaltinamąjį saisto taip, kad duotų pagrindą manymui, jog jis nesislėps nuo teismo. L. L. nurodo, jog aplinkybė, kad jo tėvai gyvena užsienyje, nėra išskirtinė, ir nerodo to, kad jis gali slėptis nuo teismo ar bausmės vykdymo užsienyje, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė, ją vertinant kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, yra svarbi, ir atskleidžia egzistuojančią riziką, jog kaltinamasis gali slėptis užsienyje. Pažymėtina ir tai, jog todėl tuo atveju, jei kaltinamasis pasislėps užsienyje, o jam bus paskirta švelnesnė už BK 182 str. 1 d. įtvirtintą sankcijos vidurkį nustatyta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į tai, jog jis šiuo metu suėmime prabuvo daugiau nei 2 mėnesius, ir šis laikas bus įskaitytas į atliktą bausmę, tokiam asmeniui dėl neproporcingai nedidelio likusios neatliktos bausmės laiko gali būti atsisakyta išduoti Europos arešto orderį. Akivaizdu, jog tokiu atveju išvykęs pas tėvus L. L. be ypatingų pastangų išvengtų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nors skunde taip pat nurodoma, jog L. L. elgesys gerėja, jis išėjęs iš pataisos namų jokių naujų nusikaltimų nepadarė, užsienyje nepasislėpė, tačiau teismui tai nebuvo svarbu, ir vien dėl to, kad jis praeityje yra teistas, jį suėmė, tačiau pažymėtina, jog kaltinamasis atlikęs bausmę 2017-01-06 laisvėje pabuvo tik kiek daugiau nei du mėnesius – jis 2017-03-16 buvo sulaikytas, dėl to aplinkybė, jog jis per šį trumpą laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ir nepasislėpė užsienyje, neduoda pagrindo išvadai, jog jo elgesys taisosi ar kad būdamas laisvėje jis nebėgs nuo jam gresiančios bausmės. Atkreiptinas dėmesys, jog vertindamas kaltinamojo pavojingumą, suėmimo skyrimo sąlygas, numatytas BPK 122 str. 7 ir 8 d. ir BPK 122 str. 1 d., numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimą, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į asmens praeityje padarytas veikas bei jo teistumus. Skunde nurodoma, kad L. L. yra be pagrindo laikomas suimtas tam, jog galėtų netrukdomai vykti teismo posėdžiai, nes jam būnant suimtam nuo 2017-03-16 iki 2017-05-11 neįvyko nė vienas iš numatytų trijų teismo posėdžių. Apygardos teismas pažymi, jog dėl paties L. L. skundo dėl 2017-03-17 apylinkės teismo nutarties, kuria jam buvo nustatytas suėmimo terminas, byla skundo nagrinėjimui buvo persiųsta į apygardos teismą ir, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, tik 2017-04-03 grįžo iš apeliacinės instancijos, ir dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme taip pat užsitęsė. Pažymėtina ir tai, jog kiti kaltinamojo nurodomi posėdžiai neįvyko dėl objektyvių priežasčių: teisėjos ligos ir negalėjimo iš pataisos namų pristatyti liudytoją. Kita vertus, L. L. būnant suimtam, 2017-05-11 buvo surengtas teismo posėdis, kurio metu byla buvo išnagrinėta ir teismas išėjo priimti nuosprendžio, todėl nėra pagrindo teigti, jog L. L. suėmimas neprisidėjo prie operatyvesnio ir sklandesnio teismo proceso. Pažymėtina, jog L. L. suėmimas pratęstas tik vienam mėnesiui, netrukus numatyta skelbti teismo nuosprendį, ir tuo atveju, jei L. L. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bus išteisintas ar jam bus paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, jis bus nedelsiant paleistas. Kitu atveju, jei apylinkės teismas jį pripažins kaltu ir jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, šis L. L. kardomajame sulaikyme išbūtas laikas bus įskaitytas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.
L. L. taip pat nurodo, jog būdamas suimtas jis yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nežmoniškomis ir kankinančiomis sąlygomis, yra žeminama jo garbė ir orumas, dėl to jis patiria papildomų nepatogumų. Apygardos teismas pažymi, jog visuomet skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra suvaržomos tam tikros asmens laisvės ir teisės, ir dėl to asmuo, be jokios abejonės, patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai yra proporcingi kardomąją priemone siekiamiems tikslams – šiuo atveju užtikrinti, kad kaltinamasis nepasislėptų nuo teismo ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nors skunde deklaratyviai teigiama, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra nežmoniškos gyvenimo sąlygos, tačiau kaltinamasis jų nedetalizuoja, deklaratyviai kartodamas, kad tokiu kardomuoju kalinimu žeminama jo garbė ir orumas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių suėmimo sąlygų asmuo patiria nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, asmuo turi teisę civiline tvarka kreiptis dėl neturtinės žalos, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str., atlyginimo. L. L. skunde pateikiami deklaratyvūs teiginiai apie nepakankamai geras suėmimo sąlygas niekaip nepaneigia šioje byloje nustatytos aplinkybės, jog egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir bausmės vykdymo.
Kaltinamasis savo skunde akcentuoja ir 2017 m. sausio mėnesį susiklosčiusias aplinkybes, kai jis 2017-01-06 išėjo iš pataisos namų, 2017-01-07 susirgo ir neturėjo pinigų, dėl to neatvyko į teismo posėdį, ir dėl to, jog jis išvyko gyventi kitu adresu, nei gyveno iki bausmės atlikimo, negavo šaukimo į kitą teismo posėdį. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog šios L. L. skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai yra analogiški jo skunde apygardos teismui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutarties, kuria buvo nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, nurodytiems argumentams, į kuriuos buvo detaliai atsakyta Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-30 nutartimi. Dėl šios priežasties L. L. savo skunde nenurodant jokių naujų aplinkybių dėl jo neatvykimo į teismo posėdžius, skundą nagrinėjantis apygardos teismas išsamiau dėl minėtų argumentų nepasisako.
Kaltinamojo skunde keliamos abejonės teismo nešališkumu, kolegijos vertinimu, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo manyti, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo termino nustatymo klausimą, buvo šališkas, nei subjektyviąja nei objektyviąja prasme. Nors L. L. nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu sakant baigiamąsias kalbas, kalbant jo gynėjui, teisėja ir sekretorė akivaizdžiai rodė emocijas, šypsojosi ir krizeno, tačiau byloje nėra jokių tokius deklaratyvius kaltinamojo teiginius patvirtinančių duomenų, tokie duomenys neužfiksuoti ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiame garso įraše, kuriame girdima L. L. gynėjo baigiamoji kalba (įrašo 01.01.22 val.–01.04.16 val.), tačiau negirdimas joks asmenų juokas ar krizenimas. Nors L. L. nurodo, kad teismo šališkumą rodo ir tai, kad priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti, tačiau iš 2017-05-11 dienos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pratęsimo, jis dalyvavo teismo posėdyje, dėl jos pasisakė tiek jis, tiek ir jo gynėjas, todėl nėra pagrindo sutikti su tokiu kaltinamojo teiginiu. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kardomosios priemonės pratęsimo klausimas buvo išspręstas šališkai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. L. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.