Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2017 m. gegužės 26 d., apie 19.00 val., viešoje žaidimų aikštelėje, esančioje Olandų g. 54A, Vilniuje, tyčia sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių A. V. mažamečiui sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), per galvą, tokiu būdu sukeldamas A. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Gegužės mėnesį daugiabučių namų žaidimų (krepšinio) aikštelėje, galimai esančioje Olandų g., buvo daug vaikų, tarp jų ir A., kurio pavardės nežino. A. žino iš matymo, kadangi jis bendrauja su jo sūnumi P. Jo manymu, A. daro blogą įtaką jo sūnui, nes yra matęs, kaip A. rūkė elektroninę cigaretę. Jo sūnus P. jam ne vieną kartą yra sakęs, kad A. prekiauja elektroninėmis cigaretėmis ir skysčiais, skirtais naudotis minėtomis cigaretėmis. Yra matęs A. prie parduotuvės vaikščiojantį su vyresniais vaikais, todėl jam kildavo įtarimas, kad jie parūpindavo P. alkoholį. P. yra grįžęs neblaivus namo ir pasakė, kad vartojo alkoholį būtent su A. Įvykio dieną P. buvo nubaustas ir jam buvo uždrausta išeiti į kiemą, jis draudimo nepaklausė ir buvo išėjęs, o vėliau ir neatsiliepė telefonu. Jis matė, kad įvykio dieną P. buvo su A. ir P. liepė eiti namo. Tuomet ir nusprendė, kad reikės pasikalbėti su A. Po kurio laiko nuėjo į žaidimų aikštelę, norėjo tik pasikalbėti ir paprašyti, kad A. nebendrautų su P. Tačiau tuo momentu buvo labai piktas ir A. sudavė su delnu per galvą, jis nukrito ir tuomet dar kartą sudavė su delnu per galvą, laikydamas su ranka jo galvą prispaudęs prie žemės pasakė, kad daugiau nebendrautų su jo sūnumi P. Jam išėjus A. liko aikštelėje su vaikais. (b. l. 41)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2017 m. gegužės 26 d., apie 19.00 val., jis kartu su draugais buvo prie namų, esančių Peteliškių g., esančioje krepšinio aikštelėje. Tuo metu susirinko A. B., D. K., M. B., J. P., J. S., A. S., R., kuris gyvena Žiogų g., E. M., E. draugas I., kurio duomenų nežino. Jie žaidė krepšinį su kurčiųjų mokyklos vaikais. Po žaidimo jie visi nusprendė pailsėti ir atsisėdo ant suolų. Sėdint atėjo P. K. tėvas. Priėjęs tiesiai prie A. B., pavadino jį akiniuotuoju ir ranka jam nuo veido numušė akinius. Jam atrodo, kad jis A. B. sudavė dešine ranka. Nuo smūgio A. B. nepargriuvo, tačiau tai pamatę visi išsilakstė į šalis, atsitraukė apie 5 m. Tuo pat metu P. K. tėvas greitu žingsniu priėjo prie jo ir sugriebė už dešinės rankos, jį pargriovė ant grindinio. Jis nugriuvo ir atsigulė ant pilvo. Griūdamas jis atsitrenkė rankomis ir kojomis į grindinį. Po akimirkos jį P. K. tėvas atvertė ant nugaros ir dešinės rankos kumščiu sudavė per kairį žandą. Jis labai išsigando ir neprisimena, ar nuo smūgio prarado sąmone. Jam labai suskaudo veidą. Kita ranka P. K. tėvas prispaudė jo galvą prie grindinio ir pasakė, kad jis nelįstu prie jo sūnaus. Po to jis paleido ir nuėjo. Kai jį mušė P. K. tėvas, jis labai išsigando ir apsišlapino. Kai P. K. tėvas nuėjo, jis atsistojo, prisėdo prie šalia esančio medžio ir pabandė nusiraminti. Tuo metu prie jo pribėgo draugai, kurie viską matė. Jis tiksliai neprisimena, kas iš draugų tiksliai priėjo, kadangi dalis išsigandę pabėgo. Šiek tiek nusiraminęs nuėjo į namus. Tuo metu namuose buvo jo mama, tačiau jai nieko nepasakojo apie įvykį. Namuose jis persirengė ir vėl išėjo į lauką. Jam tuo metu labai skaudėjo veidą, dešinę ranką ir abi kojas. Kitą dieną jam skaudėjo tik ranką. Jis negali pasakyti, dėl kokios priežasties jį sumušė P. K. tėvas. Mano, kad jį supainiojo su kitais vaikais. Po trijų dienų jo mama rado žinutes telefone ir sužinojo, kad jis buvo sumuštas, tuo metu jis ir papasakojo visas aplinkybes. (b. l. 10-11)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), augina sūnų A. P., kuriam šiuo metu yra dvylika metų. Sūnus 2017 m. gegužės 26 d., apie 20.00 val., parbėgo į namus visas apsiverkęs, drebantis ir prisišlapinęs į kelnes. Jie gyvena vieno kambario bute, todėl, kai jis atėjo, galėjo jį gerai stebėti. Sūnus iš karto pasiėmė naujus drabužius ir persirengė. Žiūrėdama į jį pastebėjo, kad jo dešinys žandas yra paraudęs, todėl paklausė, kas nutiko, o jis atsakė, kad nieko baisaus, tiesiog žaidė su draugais, kurie jį aplaistė. Tačiau jai kilo įtarimas, kad kažkas negerai, tačiau tą dieną daugiau nekalbėjo, nes jis vėl išbėgo į kiemą. Jos sūnus A. P. yra uždaro būdo ir nėra linkęs jai pasipasakoti. Ji 2017 m. gegužės 29 d., apie 07.00 val., pažadino sūnų į mokyklą. Kol jis gulėjo dar lovoje, ji paėmė savo sūnaus mobilųjį telefoną ir pamatė susirašinėjimą su draugu, kur draugas rašė „ar papasakojai savo mamai apie įvykį, nes matė visas kiemas?“ Sūnus atrašė, kad nieko nepasakojo, parašė, kas nutiko, o jeigu tiksliau, kad jį sumušė P. tėvas. Po kelių minučių nuėjo pas sūnų ir pradėjo klausinėti jo, kas nutiko. Jis nieko negalėjo papasakoti, o tiesiog pradėjo stipriai verkti ir vis kartojo, kad nieko neklausinėtų, todėl nutarė jo daugiau netraumuoti ir palydėjo jį į mokyklą. Tą pačią dieną, kai sūnus sugrįžo iš mokyklos namo, vėl bandė kalbėtis apie įvykį, nes jai buvo neramu. Tada paprašė jo viską papasakoti, kadangi dar 2017 m. gegužės 28 d., kai sūnus ėjo maudytis, ant abiejų žasto pusių pastebėjo kraujosruvas, o ant kairės rankos jos buvo daug didesnės. Tada ramiai pradėjo kalbėtis ir jis paaiškino, kad 2017 m. gegužės 26 d. 19.30 val. sėdėjo su draugais vaikų žaidimų aikštelėje, netoli Peteliškių g. Tada prie jo priėjo P. K. tėvas, kuris nieko nepaaiškinęs trenkė iš delno du kartus per veidą, dėl ko jis nukrito nuo suolo. P. K. tėvas pasakė, kad jis nebendrautų su jo sūnumi, nes jis daro blogą įtaką. Prieš prieidamas prie jos sūnaus jis priėjo prie kito berniuko, kurio duomenų ji nežino, ir trenkė į veidą, sudaužė vaiko akinius. (b. l. 14-15)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. papildomai parodė, kad dėl 2017 m. gegužės 26 d. įvykio sūnus patyrė moralinę žalą, kurią vertina 1000 Eur. Jie kreipėsi į gydytojus, nes vaikas yra jautrus, ir, kai patiria psichologinį stresą, liga jam paūmėja, tuomet būtinas gydymas. Po įvykio vaikas nenorėjo eiti į mokyklą, taip pat dėl prastos savijautos ir patirtos gėdos prieš draugus jis kelias dienas nebuvo mokykloje. Su vaiku jai teko užsiimti, stengtis, kad jis nukreiptų dėmesį į kitus dalykus ir greičiau viską pamirštų. Vaikas bijo ir namuose vienas būti, nuolat įsitempęs. Įvykis padarė pasekmes vaiko psichikai ir jo savivertei. Taip pat vaikas jautė ir fizinį skausmą nuo jam suduotų smūgių. (b. l. 16)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. vakare jis su draugais buvo Olandų g. 54A, Vilniuje, netoli „Aibės“ parduotuvės esančioje krepšinio aikštelėje. Su juo buvo D. P., J. S., R. L., I. I., A. B., E. B., M. B., S. V., J. P., J. K.. J. S., J. P. ir A. S. atėjo vėliau ir jos įvykio nematė. Jie visi žaidė krepšinį. Vieni žaidė, kiti sėdėjo ant suoliuko. Jis stovėjo ir bendravo su draugais. Pastebėjo, kad atėjęs P. K. tėvas A. P. numetė ant žemės ir pradėjo mušti. Jis mušė su kumščiais į įvairias kūno vietas, matė, kad mušė ir į galvą. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių, pasakyti negali, bet tikrai daugiau negu 3. Visi aplinkui esantys vaikai labai išsigando ir atsitraukė. P. K. tėvas sumušęs A. P. apsisuko ir nuėjo. Kiek jis suprato, P. K. tėtis nieko nepaaiškinęs pradėjo mušti A. P.. Taip pat matė, kad ant žemės gulėjo A. B. akiniai. Kaip suprato, P. K. tėtis trenkė A. B. per akinius ir jie nukrito. Pusė vaikų pabėgo pamatę tokį vaizdą, o A. P. apsiverkė, nurimęs nuėjo namo. P. K. tėvas buvo po darbo, nes vilkėjo statybininko aprangą. P. K. ne vieną kartą yra sakęs, kad nori, jog jo tėvas sėstų į kalėjimą. Kiek suprato, P. K. tėtis yra labai piktas. Ar P. K. muša jo tėvas, nežino, bet P. K. visada būna liūdnas ir labai dažnai vartoja alkoholį, t. y. kiekvieną savaitgalį. Už ką galėjo A. P. sumušti P. K. tėtis, jis nežino. (b. l. 28)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2017 metų gegužės mėnesį jis buvo Peteliškių g. 10, Vilniuje, su draugais, visų jų nepamena, bet buvo D. K., A., kurio pavardės nežino. Jiems ramiai sėdint, prie jų sparčiu žingsniu atėjo piktas vyras, mano, kad tai buvo P. K. tėtis. Jis be jokios priežasties jam sudavė per akinius. Akiniai nukrito, kol pasilenkė juos pakelti, išgirdo, kad A. šaukia. Užsidėjęs akinius, pamatė, kaip vyras jį muša. Matė, kaip vyras A. pargriovė ant žemės ir jį mušė, kur ir kiek smūgių sudavė, jis neįsidėmėjo, nes buvo labai išsigandęs ir iš karto išėjo. Kas vyko vėliau, jis nežino. Vyras nepaaiškino, už ką mušė A., viskas vyko netikėtai, be jokių paaiškinimų. (b. l. 34)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2017 m. gegužės 30 d. 10.54 val. buvo gautas pranešimas, jog 2017 m. gegužės 26 d. buvo galimai naudojamas smurtas prieš mažametį, gimusį (duomenys neskelbtini), vaikų žaidimo aikštelėje. (b. l. 2)

Iš A. V. pareiškimo matyti, kad 2017 m. gegužės 26 d., apie 20.00 val., jos sūnus A. P. parbėgo namo apsiverkęs, drebantis, prisišlapinęs į kelnes. Sūnus nieko nesakė. Pradėjus klausinėti sakė, kad viskas gerai. Ji 2017 m. gegužės 29 d. ryte perskaitė žinutes sūnaus telefone ir suprato, kad žaidimų aikštelėje jos sūnų sumušė P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Jis draugų akivaizdoje du kartus davė sūnui per veidą. Ant sūnaus rankų matėsi mėlynės. Sūnus nukrito ant žemės, užsigavo kaklą. Sūnus patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą. (b. l. 1)

A. V. baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame prašė atlyginti 1000 Eur patirtą neturtinę žalą. (b. l. 19) Iš A. V. pareiškimo matyti, jog padaryta žala jai atlyginta, ji pretenzijų neturi, todėl neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 21) Iš mokėjimo nurodymo matyti, jog A. V. į jos banko sąskaitą buvo pervesta 1000 Eur. (b. l. 46)

M. K. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu. (b. l. 56-58)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Pats M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, M. K. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo A. P., liudytojų A. V., D. K., A. B. parodymai, policijos registruojamų įvykių registre, A. V. pareiškime užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Teismas konstatuoja, kad M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis 2017 m. gegužės 26 d., apie 19.00 val., viešoje žaidimų aikštelėje, esančioje Olandų g. 54A, Vilniuje, tyčia suduodamas nenustatytą smūgių skaičių sukėlė fizinį skausmą mažamečiui A. P..

M. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ši nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog M. K. anksčiau nebuvo teistas, yra baustas administracine tvarka, nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. K. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimaliai ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad M. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. K. įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.