- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-22
- Bylos Nr.
- A-438-119-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- G.B.
- Atsakovas
- Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G.B. skundą atsakovams Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G.B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės aplinkos inspekcijos 2007-02-01 sprendimą Nr. VAA5(2.1)-130 bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-02-13 sprendimą Nr. S-276, kuriais atsisakyta patenkinti jo prašymą nušalinti nuo administracinės bylos tyrimo ir nagrinėjimo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą.
Pareiškėjas paaiškino, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir jo pareigūnų išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo bylos nagrinėjimo rodo ne tik pagal jo skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos Nr. 11-231-283-2006 medžiaga bei joje esantys Utenos rajono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimas į jo skundą, bet ir pakartotinio tyrimo eiga, jo dokumentai. Vienas iš administracinės teisenos principų yra objektyvumas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Kadangi išankstinė Utenos rajono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų nuomonė dėl pareiškėjo veiksmų, tolesnio tyrimo eiga, siekiant neteisėtai įtakoti įvykio dalyvių nuomonę, neleidžia tikėtis objektyvaus ir pilno tolesnio ginčijamom įvykio aplinkybių tyrimo bei objektyvaus nutarimo priėmimo, tyrimą atlikę pareigūnai privalėjo nuo tolesnio bylos aplinkybių tyrimo nusišalinti patys. Ta aplinkybė, kad LR ATPK nenumato administracinį teisės pažeidimo įvykį tiriančių ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančių pareigūnų nušalinimo, negali būti pakankamu pagrindu atmesti prašymus. Tokiu atveju, turi būti taikoma įstatymo arba teisės analogija, bendrieji teisės principai. Tiek LR Viešojo administravimo įstatymo normos (25 str.), LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str., tiek artimų teisės šakų LR BPK (57 str.) bei CPK normos (63-71 str.) numato nušalinimo institutą, jo įgyvendinimo mechanizmą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (toliau - VAAI) atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde remiasi LR viešojo administravimo įstatymu, LR administracinių bylų teisenos įstatymu, bet administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuoja ne minėti įstatymai, o LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau - Kodeksas), kurio 281 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. Pagal LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 str. 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai. Todėl 2005 m. gruodžio 4 d. Zarasų rajono medžioklės metu įvykusio įvykio administracinio teisės pažeidimo bylą turi nagrinėti Utenos RAAD, į kurio kontroliuojamą teritoriją patenka Zarasų rajono aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Kodeksas nenumato jokių teisių tam tikroms institucijoms, nurodytu atveju, Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai ar pareigūnams nušalinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Utenos RAAD yra atskiras juridinis asmuo ir nėra pavaldus VAAI. Todėl VAAI 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. VAA5(2.1)-130 pareiškėjo prašymą nušalinti Utenos RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus nuo administracinės bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimą pavesti kito regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, netenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad LR ATPK 281 str. 1 d. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. Kadangi G.B. buvo įtariamas padaręs medžioklės taisyklių pažeidimą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje - t. y. Zarasų rajono MB „Antazavė” medžioklės plotuose, todėl tyrimą ir atliko Utenos RAAD. Departamentas neturėjo ir neturi jokio išankstinio nusistatymo ar kitokių interesų, vienintelis tikslas buvo nustatyti tiesą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priėmus 2006-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. N17-1986/2006, medžioklės aplinkybės buvo tiriamos iš naujo. Vadovaujantis minėta nutartimi, atlikus pakartotinį medžioklės aplinkybių tyrimą, bylą nagrinėjo ir nutarimą priėmė kitas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas. Tai patvirtina, kad departamentas siekė užtikrinti visapusišką ir sąžiningą bylos aplinkybių tyrimą, vadovavosi objektyvumo, protingumo ir teisingumo principais. Skundą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pareiškėjas G.B. yra padavęs Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuriam apskundė 2007-02-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (07-AB)-31. Šiam teismui departamentas yra pateikęs atsiliepimą bei išsiuntęs visą administracinės bylos medžiagą. Skunde Panevėžio apygardos administraciniam teismui G.B. kelia ir šališkumo klausimą, todėl šis klausimas Panevėžio apygardos administraciniame teisme bus išspręstas išnagrinėjus bylą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl du teismai neturėtų spręsti vieno ir to paties ginčo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
II.
Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 str. pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis, svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.
Kaip pabrėžė teismas, LR ATPK nenumato administracinį teisės pažeidimo įvykį tiriančių ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančių pareigūnų nušalinimo. Kodeksas nenumato jokių teisių tam tikroms institucijoms, nurodytu atveju, Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai ar pareigūnams nušalinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Utenos RAAD yra atskiras juridinis asmuo ir nėra pavaldus Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai. Todėl Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. VAA5(2.1)-130 pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymą nušalinti Utenos RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus nuo administracinės bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimą pavesti kito regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams.
Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skundo motyvus, kad būtų galima pagrįstai abejoti Utenos RAAD valstybės tarnautojų nešališkumu dėl kokių nors priežasčių. Todėl nėra pagrindo nušalinti nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje Utenos RAAD valstybės tarnautojus pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 str. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė valstybės tarnautojų, kurie turi būti nušalinti, pavardžių.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo šį skundą atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės aplinkos inspekcijos 2007 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. VAA5(2.1)-130 bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. S-276, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą nušalinti nuo administracinės bylos tyrimo ir nagrinėjimo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą.
Iš bylos matyti, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei kuri 2007 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjo šioje byloje skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą nušalinti nuo administracinės bylos tyrimo ir nagrinėjimo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą, yra susiję su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmais, priimant minėtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Tokiu būdu, byloje pareiškėjo inicijuotas ginčas yra kilęs iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, kurie yra reguliuojami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 1 dalis).
Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarka yra išskirta iš kitų administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų dėl ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje, nustatant tik šioms byloms skirtas jų nagrinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktas skirsnis ).
Viena iš tokių, šios kategorijos byloms skirtų taisyklių yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad „nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, bylos šalių procesinė padėtis nesikeičia. Administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu.“
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad administracinių teisės pažeidimų bylos turi būti nagrinėjamos, visų pirma, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, nekeičiant teisminio nagrinėjimo procese šalių procesinės padėties, kuri buvo ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ikiteisminėje institucijoje.
Tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnį, teismui gali būti skundžiami tik nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo byloje.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos nutarimų rūšys, kurias gali priimti administracinio teisės pažeidimo bylą, išnagrinėjusi institucija, o būtent: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).
Kaip minėta, pareiškėjas teismui skundžia Valstybinės aplinkos inspekcijos 2007 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. VAA5(2.1)-130 bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-276, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą nušalinti nuo administracinės bylos tyrimo ir nagrinėjimo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Kadangi šie sprendimai pagal savo turinį ir teisines pasekmes neatitinka nei vienai iš minėtų nutarimų rūšių, kurie gali būti priimti išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl darytina išvada, kad šie sprendimai negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 101 straipsnio 1 punktas ).
Šiuo atveju pažymėtina, kad minėti sprendimai, o tuo pačiu ir šioje byloje pareiškėjo keliamas ginčo dalykas, gali sudaryti vieną iš pagrindų, kuriuo gali būti ginčijamas administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo teisėtumas.
Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas savo teise teismine tvarka ginčyti 2007 m. vasario 13 d. priimtą jo atžvilgiu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktame skirsnyje nustatytą tvarką, yra pasinaudojęs ( b. l. 49, 50 ). Todėl šia tvarka nagrinėjamoje byloje jis galės realizuoti savo nesutikimą su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmais, kuriais buvo atsisakyta patenkinti jo prašymą nušalinti nuo administracinės bylos tyrimo ir nagrinėjimo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą.
Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kurios dalykas – institucijos, nagrinėjančios administracinio teisės pažeidimo bylą, nušalinimo klausimas, kaip savarankiškas ginčas, yra nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, o teismo sprendimas yra naikinamas, nutraukiant bylą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.