Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-08-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-17699-490/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
e2YT-17699-490/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00639-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
J. C.
Suinteresuotas asmuo
G. C., valstybės įmonei Turto bankui
Civilinė byla Nr. e2YT-17699-490/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00639-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 11 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. C. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėja J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą sutuoktinio turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. C., kuris testamento nepaliko. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos sutuoktiniui įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, tai yra per nustatytą laiką niekas nesikreipė į notarą dėl mirusiojo palikimo priėmimo, tačiau po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė – pareiškėja J. C., faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškėja aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu vyro turtu, sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus, jį laidojo, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. J. C. rūpinosi santuokoje įgytu butu, jame iki šiol gyvena, moka mokesčius, ir toliau prižiūri likusį sodo žemės sklypą, juo rūpinasi, jį tvarko, užsiima sodininkyste, visada mokėjo ir iki šiol moka nario mokestį. Pareiškėja po vyro A. C. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. C. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, nurodydamas, kad sutinka su pareiškimu, prašo teismo jį tenkinti, į tėvo palikimą pretenzijų nereiškia.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo A. C. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo A. C. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja su A. C. susituokė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo G. C., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir mirusiojo A. C. sūnus. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė turtas – dviejų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0591 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas turtas įregistruotas pareiškėjos J. C. vardu. Pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau valdo santuokoje kartu su sutuoktiniu įgytą nekilnojamąjį turtą, ji aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu vyro turtu, sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus, jį laidojo, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. J. C. rūpinosi santuokoje įgytu butu, jame iki šiol gyvena, moka mokesčius, toliau prižiūri likusį sodo žemės sklypą, juo rūpinasi, jį tvarko, užsiima sodininkyste, visada mokėjo ir iki šiol moka nario mokestį. Remiantis Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2021 m. birželio 1 d. liudijimu, po A. C., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjos teigimu, ji po sutuoktinio mirties disponuoja paveldėtu turtu, kaip savo. Pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio mirties, pradėdama jo turtą valdyti. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų A. C. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Suinteresuotas asmuo, pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio sūnus, G. C. sutinka su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, tai yra teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja J. C. po sutuoktinio A. C., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti A. S. turtą, priėmė pareiškėja J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėja J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė