- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eAS-1264-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02250-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja B. M. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. gegužės 16 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. prašymą Nr. 1GP-8915 ir pateikti atsakymą.
Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame prašė priimti pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukti, nes atsakovas po skundo padavimo teismui pateikė pareiškėjai atsakymą į pateiktą prašymą. Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 350 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas: skundo ir prašymo dėl bylos nutraukimo parengimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė, išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių, konstatavo, kad pareiškėjos atsisakymas nuo skundo priimtinas ir byla nutrauktina, išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 15 d. elektroniniu paštu su prašymu kreipėsi į NŽT, pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. prašymas NŽT buvo gautas 2024 m. balandžio 22 d. (šią aplinkybę patvirtino ir savo skunde pati pareiškėja), t. y. NŽT dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) pareiškėjos prašymas gautas 2024 m. balandžio 17 d. 19.00:50 val. Kadangi prašymas DVS gautas po darbo valandų, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. balandžio 18 d. Prašymas užregistruotas 2024 m. balandžio 22 d. 1GP „Asmenų prašymų registre“ bei perduotas pagal kuruojamą sritį padalinio vadovei rezoliucijai užrašyti. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos atstovo pageidavimu, registravimo patvirtinimas išsiųstas 2024 m. balandžio 22 d., t. y. per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo (skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 18 d.), el. paštu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena.
Teismas pažymėjo, kad Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5.8. papunktyje nustatyta, kad dokumentų valdymo sistemoje Gautų prašymų registre 1GP registruojami į NŽT centrinį padalinį atvykusių asmenų pateikti bei paštu ar per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis gauti prašymai, skundai registruojami Gautų skundų registre 1GS ir perduodami NŽT direktoriui, direktoriaus pavaduotojams pagal jų kuruojamas sritis ar tiesiogiai struktūrinių padalinių vadovams rezoliucijai užrašyti. Jeigu prašymas suteikti administracinę paslaugą yra skirtas NŽT teritoriniam padaliniui, užpildoma dokumentų valdymo sistemoje gauto dokumento registracijos kortelė ir, pasirinkus dokumentų valdymo procesą „Perduoti kitam padaliniui registruoti {dok}“, gautas dokumentas perduodamas registruoti NŽT teritorinio padalinio registratoriui arba gautas prašymas registruojamas Gautų prašymų registre 1GP, perduodamas rezoliucijai užrašyti elektroniniu būdu NŽT teritorinio padalinio vadovui, o prašymo originalas (jei buvo pateiktas popierinis dokumentas) išsiunčiamas registruotąja pašto siunta.
Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo 5.9 papunktyje nustatyta, jog priėmę prašymą ar skundą, asmens pageidavimu parengia, pasirašo ir įteikia, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu (arba per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo Tarnyboje asmens nurodytu adresu (arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas ar skundas pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis) išsiunčia pažymą apie priimtus dokumentus (Tvarkos aprašo 1 priedas). Jei asmens pateiktame prašyme ar skunde yra nurodytas elektroninio pašto adresas arba jei asmuo prašymą arba skundą atsiuntė elektroniniu paštu, asmenys apie dokumento registracijos duomenis informuojami naudojant dokumentų valdymo sistemos funkciją „Siųsti patvirtinimą el. paštu“.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. prašymas NŽT dokumentų valdymo sistemoje gautas 2024 m. balandžio 17 d. 19.00:50 val., kadangi prašymas DVS gautas po darbo valandų, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. balandžio 18 d.; prašymas užregistruotas 2024 m. balandžio 22 d. 1GP „Asmenų prašymų registre“ bei perduotas pagal kuruojamą sritį padalinio vadovei rezoliucijai užrašyti. Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde teismui taip pat nurodė, kad jos prašymas NŽT buvo užregistruotas 2024 m. balandžio 22 d., o NŽT 2024 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 1SD-27380-(15.2.48 E.) ,,Dėl priverstinės hipotekos išregistravimo“ (toliau – ir Pažyma) parengė pažymą, kuria pareiškėja buvo informuota, jog ji įvykdė sutarties sąlygas ir už žemės sklypo dalį sumokėjo visą žemės sklypo dalies kainą.
Teismas sprendė, kad NŽT pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. prašymą, kuris NŽT užregistruotas 2024 m. balandžio 22 d., turėjo išnagrinėti ir pateikti atsakymą iki 2024 m. gegužės 21 d., o ginčo, kad atsakymas pareiškėjai parengtas 2024 m. gegužės 16 d. nėra.
Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog NŽT pareiškėjos reikalavimą patenkino geruoju, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti taikoma, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
III.
Pareiškėja B. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir tenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo terminą, per kurį atsakovas turėjo pateikti atsakymą. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad jos prašymo pateikimo diena laikytina 2024 m. balandžio 22 d., kai prašymas buvo užregistruotas Asmenų prašymų registre. Pareiškėja vadovaujasi VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Tvarkos aprašu. Pareiškėja pažymi, kad pagal Taisyklių 6 punktą Taisyklėse nustatytų terminų pradžia ir pabaiga skaičiuojama laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Pirmosios knygos IV dalies ir VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatų, o Tvarkos aprašo 3.5 punkte nurodoma, kad oficialus NŽT elektroninio pašto adresas: nzt@nzt.lt ir Tarnybos teritorinių padalinių elektroninio pašto adresai, skirti specialiai asmenims aptarnauti. Pareiškėja, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 5.8, 6.7, 11, 26 punktais pažymi, kad oficialiu NŽT elektroninio pašto adresu pateiktas prašymas registruojamas tą pačią dieną (jeigu jis pateiktas įstaigos darbo valandomis) ir laikoma, kad prašymas pateiktas elektroninio laiško gavimo dieną.
Pareiškėjos teigimu, atsakovas klaidina teismą, nes prašymo pateikimo diena laiko tą dieną, kai prašymas DVS buvo užregistruotas, o ne tą dieną, kai elektroninis laiškas buvo gautas. Pareiškėja teigia, kad pateikė teismui įrodymus – elektroninio laiško kopiją, kurioje atsispindi informacija, jog elektroninis laiškas išsiųstas 2024 m. balandžio 15 d., 11.30 val., todėl laikytina, kad prašymas atsakovui buvo pateiktas 2024 m. balandžio 15 d., 11.30 val., t. y. darbo valandomis.
Pareiškėjos vertinimu, momentas, kai prašymas užregistruojamas institucijos vidaus dokumentų valdymo sistemoje, nėra laikytinas terminu, nuo kurio pradedamas skaičiuoti VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas 20 darbo dienų terminas, o terminas pradedamas skaičiuoti nuo faktiško prašymo gavimo institucijoje momento (jeigu gauta darbo valandomis, laikoma tą pačią dieną, jei po darbo valandų – kitą darbo dieną). Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikęs prašymo pateikimo momentu jo užregistravimą „Asmenų prašymų registre“ 2024 m. balandžio 22 d., o ne faktišką jo gavimą elektroniniu paštu 2024 m. balandžio 15 d., neteisingai apskaičiavo terminą ir taip neteisingai pritaikė VAĮ 10 straipsnio 4 dalį bei Taisyklių nuostatas.
Pareiškėja cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią esminės reikšmės, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, neturi tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, o esminė aplinkybė yra ta, kad reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
NŽT nurodo, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad NŽT DVS pareiškėjos prašymas gautas 2024 m. balandžio 17 d. 19.00:50 val., kadangi prašymas DVS gautas po darbo valandų, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. balandžio 18 d., prašymas užregistruotas 2024 m. balandžio 22 d. (šią aplinkybę patvirtino skunde pati pareiškėja) 1GP „Asmenų prašymų registre“ bei perduotas pagal kuruojamą sritį padalinio vadovei rezoliucijai užrašyti. NŽT teigia, kad pareiškėjos atstovo pageidavimu, registravimo patvirtinimas išsiųstas 2024 m. balandžio 22 d., t. y. per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo (skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 18 d.), el. paštu (duomenys neskelbtini), pažyma pareiškėjai parengta 2024 m. gegužės 16 d., t. y. nepraleidus VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų terminų, per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Šalies argumentai
NŽT vertinimu, 2024 m. gegužės 16 d. pareiškėjai pateikus atsakymą į prašymą dėl Pažymos išdavimo, nebuvo pažeistos VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas VAĮ nustatytais terminais, todėl teismo argumentai, jog nėra pagrindo teigti, kad NŽT pareiškėjos reikalavimą patenkino geruoju, ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti taikoma ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas, pagrįsti.
NŽT pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į teismą ne paskutinę apskundimo dieną, o žymiai anksčiau – 2024 m. gegužės 16 d., t. y. dieną, kai buvo užregistruota ir pareiškėjos atstovui el. paštu išsiųsta Pažyma. NŽT vertinimu, net ir laikant, kad termino pabaiga pateikti atsakymą buvo 2024 m. gegužės 14 d., pareiškėjai nebuvo jokio reikalo taip skubėti kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidas.
NŽT nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas tenkintų pareiškėjos atskirąjį skundą, būtina atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytus kriterijus bei priteisti tik būtinas ir pagrįstas atstovavimo išlaidas. NŽT vertinimu, pareiškėja nepagrindė ar jos nurodytos išlaidos susijusios su šia administracine byla, be to, administracinė byla nelaikytina sudėtinga, pareiškėjos procesiniai dokumentai trumpi, todėl išlaidos nepagrįstai didelės, todėl negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis. NŽT teigia, kad pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir Pažymą parengė 2024 m. gegužės 16 d., nepraleidusi VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų, atskirojo skundo teiginiai, kad NŽT pareiškėjos reikalavimą išduoti Pažymą patenkino geruoju padavus skundą teismui, nepagrįsti, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti taikoma, ir netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai atsisakius nuo skundo ir bylą nutraukus ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022; kt.).
Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino motyvuodamas tuo, kad NŽT pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. prašymą, kuris NŽT užregistruotas 2024 m. balandžio 22 d., turėjo išnagrinėti ir pateikti atsakymą iki 2024 m. gegužės 21 d., o atsakymą pareiškėjai NŽT parengė 2024 m. gegužės 16 d, taigi nėra pagrindo teigti, jog NŽT pareiškėjos reikalavimą patenkino geruoju po jos kreipimosi į teismą, todėl ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti taikoma ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.
Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pateikė prašymą išduoti pažymą 2025 m. balandžio 15 d. 11.30 val. oficialiu NŽT elektroninio pašto adresu, todėl jo gavimo data turi būti laikoma 2025 m. balandžio 15 d., kuri buvo darbo diena, atitinkamai VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas 20 darbo dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. balandžio 15 d. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikęs prašymo pateikimo momentu jo užregistravimą „Asmenų prašymų registre“ 2024 m. balandžio 22 d., neteisingai apskaičiavo terminą ir taip neteisingai pritaikė VAĮ 10 straipsnio 4 dalį bei Taisyklių nuostatas, dėl to nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų aplyginimą, kadangi realiai atsakovas pareiškėjos reikalavimą įvykdė geruoju jau po jos kreipimosi į teismą, kai ji tai padarė įstatymo nustatytu terminu nesulaukusi atsakymo į savo prašymą.
VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Taisyklių 6 punktas nustato, kad Taisyklėse nustatytų terminų pradžia ir pabaiga skaičiuojama laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Pirmosios knygos IV dalies ir VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Atsižvelgdama į aptartas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas spręsti, jog atsakovas pareiškėjos 2025 m. balandžio 15 d. prašymą įvykdė geruoju po jos kreipimosi į teismą ir, ar yra pagrindas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo teisingai nustatyti pareiškėjos 2025 m. balandžio 15 d. prašymo gavimo NŽT momentą, terminą, iki kada atsakovas turėjo priimti sprendimą išnagrinėjęs minėtą prašymą pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, kada atsakovas tokį sprendimą priėmė, ir ar sprendimą priėmė, t. y. įvykdė pareiškėjos reikalavimą geruoju, po to, kai ji su skundu kreipėsi į teismą.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo pagal pareiškėjos 2025 m. balandžio 15 d. prašymą priėmimo terminą skaičiavo nuo 2025 m. balandžio 22 d., t. y. dienos, kai minėtas prašymas buvo užregistruotas NŽT „Asmenų prašymų registre“, ir šio termino pabaigos data laikė 2025 m. gegužės 21 d. Kadangi atsakovas Pažymą parengė 2025 m. gegužės 16 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepraleido VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino, t. y. pareiškėja iš esmės per anksti, nepasibaigus įstatyme nustatytam prašymo išnagrinėjimo terminui, kreipėsi į teismą, ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovas geruoju įvykdė pareiškėjos reikalavimą išduoti Pažymą po to, kai ji kreipėsi į teismą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad termino priimti sprendimą eigos pradžia skaičiuojama nuo prašymo gavimo viešojo administravimo įstaigoje dienos, o ne nuo jo užregistravimo tam tikrame vidiniame įstaigos registre ar duomenų valdymo sistemoje dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjos 2025 m. balandžio 15 d. prašymo nagrinėjimo termino eigos pradžią, ir, atitinkamai, pabaigą.
Šioje byloje reikšminga nustatyti pareiškėjos 2025 m. balandžio 15 d. prašymo gavimo NŽT datą, kuri, pareiškėjos teigimu, yra 2025 m. balandžio 15 d. Pareiškėja, grįsdama šiuos savo teiginius pateikė į bylą elektroninio laiško kopiją, kurioje dalis teksto pateikta ne valstybine lietuvių kalba, todėl neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, be to, paties prašymo teksto nesimato, todėl negalima spręsti ar tai tas pats 2025 m. balandžio 15 d. prašymas. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys leidžia nustatyti tik aptariamo pareiškėjos prašymo registravimo atsakovo DVS datą, kuri yra 2025 m. balandžio 17 d. 19 val., o kitų duomenų apie pareiškėjos prašymo gavimą NŽT nėra. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir esminės sprendžiant dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes nustačius, kad pareiškėjos prašymą atsakovas gavo 2025 m. balandžio 15 d., kaip teigia pareiškėja, jos prašymo išnagrinėjimo terminas baigiasi 2025 m. gegužės 15 d., ir tokiu būdu pareiškėja, turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes į teismą su skundu elektroninių ryšių priemonėmis ji kreipėsi 2025 m. gegužės 16 d. 9.35 val., t. y. jau pasibaigus VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytam jos prašymo išnagrinėjimo terminui, o Pažyma pareiškėjai parengta 2025 m. gegužės 16 d. 16.50 val. (pagal Pažymos metaduomenis), t. y. jau po pareiškėjos kreipimosi į teismą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėtų išreikalauti duomenis apie tai, kada pareiškėjos 2025 m. balandžio 15 d. prašymas buvo gautas NŽT ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išnagrinėti iš naujo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos B. M. prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir klausimą dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.