Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Algirdo Juškos skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutarties, kuria paskelbta kaltinamojo R. G. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė – užstatas pakeista į suėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalyje, tai yra tuo, kad jis 2016 metų liepos ar rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, užrakino kambario duris, kambaryje panaudojo prieš nukentėjusiąją nepilnametę G. J., gimusią (duomenys neskelbtini), fizinį smurtą – uždengė jai burną, nurodė nešaukti, nustūmė ją ant lovos, užgulė kūnu, laikė prispaudęs jos rankas virš galvos ir įvedęs savo lytinį organą G. J. į makštį, taip prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo.

2. Apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, R. G. pranešta 2019 m. spalio 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. G. 2019 m. spalio 30 d. nutarimu R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Kulikausko 2019 m. spalio 31 d. nutarimu R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į 1775 GBP užstatą. 2019 m. lapkričio 22 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Kaltinamajam R. G. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, be pateisinamų priežasčių neatvykus į paskirtus teisiamuosius posėdžius, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi paskelbta R. G. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė – užstatas pakeista į suėmimą. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartis panaikinta, nustačius, kad nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog R. G. būtų bėgęs, slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo ar kitaip tyčiniais, sąmoningais veiksmais vengęs bylos proceso, be to, esant epideminei koronavirusinės infekcijos COVID-19 situacijai, nepagrįstai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencines programas. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo R. G. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė – užstatas pakeista į suėmimą, nustačius, kad kaltinamasis R. G., būdamas laisvėje, neatvyksta į teisiamuosius posėdžius, jokių objektyvių duomenų, neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodo, vaizdo konferencijos būdu taip pat neprisijungia, slapstosi nuo teismo ir taip trukdo išnagrinėti baudžiamąją bylą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4. Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. G. ir jo gynėjas advokatas Algirdas Juška prašė skundą tenkinti, o prokurorė Laima Mažeikienė prašė kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Algirdo Juškos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

5. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

6. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Kulikausko 2019 m. spalio 31 d. nutarimu R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – 1775 GBP užstatas. Jei įtariamasis (kaltinamasis) pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei (BPK 133 straipsnio 5 dalis). Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – užstatas pakeista į suėmimą, nustačius, kad kaltinamasis R. G., būdamas laisvėje, neatvyksta į teisiamuosius posėdžius, jokių objektyvių duomenų, neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodo, vaizdo konferencijos būdu taip pat neprisijungia, slapstosi nuo teismo ir taip trukdo išnagrinėti baudžiamąją bylą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiosios G. J. parodymai, liudytojų A. A., M. J., T. J. parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys ir kiti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) R. G. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, ar darys naujus nusikaltimus. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartimi teismas kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą pakeisdamas į suėmimą, konstatavo, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra kad kaltinamasis R. G., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

9. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

10. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama nutartis priimta remiantis vien formaliais motyvais, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo buvimą. Tokią aukštesnės instancijos teismo išvadą pagrindžia baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys. Kaltinamasis R. G. kaltinamas padaręs vieną sunkų (BK 149 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Tačiau vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. (duomenys neskelbtini) neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (duomenys neskelbtini), ten gyvena daugiau nei 11 metų, išsituokęs, tačiau su buvusia sutuoktine gyvena kartu ir augina du vaikus. Apygardos teismo posėdyje kaltinamasis R. G. nurodė, kad jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) nėra pasikeitęs, jis tebegyvena (duomenys neskelbtini), dirba. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad šiuo metu R. G. turi legalų pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą ir pakankamai stiprius socialinius ryšius. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iki karantino dėl COVID-19 pandemijos paskelbimo tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir užsienio šalyse, R. G. ikiteisminio tyrimo metu iš (duomenys neskelbtini) atvykdavo pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus atlikti procesinių veiksmų, taip pat bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose teisme. Su tuo sutinka ir apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad teisiamuosiuose posėdžiuose, vykusiuose iki 2020 m. kovo 13 d. buvo apklaustas pats kaltinamasis R. G., liudytojai, ekspertės, atlikusios nukentėjusiajai teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, dalyvaujant teismo psichologei apklausta nukentėjusioji. Taigi teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad R. G. būtų keitęs gyvenamąją vietą, bėgęs, slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir kitaip piktybiškai jų vengęs, kas leidžia abejoti skundžiamos nutarties motyvu, kad kaltinamasis R. G. slapstosi nuo teismo ir taip tyčia trukdo išnagrinėti baudžiamąją bylą.

11. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis R. G. septintą kartą iš eilės neatvyksta į teisiamuosius posėdžius, jokių objektyvių duomenų, neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodo, nors (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galioja karantino režimas ir 2020 m. pabaigoje kuriam laikui buvo apriboti skrydžiai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. skrydžiai yra atnaujinti, taip pat yra galimybių kitomis transporto priemonėmis grįžti į (duomenys neskelbtini). Tačiau kaltinamojo R. G. gynėjas skunde apygardos teismui nurodo, kad rugpjūčio mėnesį į teismo posėdį kaltinamasis neatvyko gavęs jo (advokato) patikinimą, kad paskirtas posėdis nevyksta dėl jo (advokato) atostogų, o spalio mėnesį teismas paskyrė iškart du posėdžius, todėl kaltinamasis iš pokalbių su juo (advokatu) suprato, jog jam privaloma dalyvauti bent viename iš jų jo paties pasirinkimu. R. G. buvo tikrai apsisprendęs parvykti į spalio 26 dieną numatytą teismo posėdį, tačiau tam sutrukdė aplinkybės, susijusios su nenumatytais suvaržymais dėl pandemijos ribojimų. Teismui oficialių dokumentų, patvirtinančių buvusius kaltinamojo sveikatos sutrikimus, kaltinamasis pateikti negalėjo, nes bijojo kreiptis į gydymo įstaigas, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) teisinį reglamentavimą jis būtų neišvengiamai karantinuotas 2 savaitėms gyvenamojoje vietoje, vadinasi, ir neišvengiamai netektų darbo ir galimybių pragyventi bei išlaikyti šeimą. Be to, lėktuvų skrydžiai dėl pandemijos nuolat būdavo atidedami arba atšaukiami. Kaltinamasis realiausia galimybe parvykti į (duomenys neskelbtini) teismo paskirtu laiku laikė parvažiavimą nuosavu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau tam vis sutrukdydavo prasidėjusi bei įsismarkavusi pandemijos antroji banga bei ryšium su tuo padidėjusi rizika būti sustabdytam pakeliui kurioje nors valstybėje bei karantinuotam užsienyje arba net pačioje (duomenys neskelbtini). Gynėjo teigimu, būtent dėl šių aplinkybių, o ne slėpdamasis nuo teismo ir atsakomybės, kaltinamasis R. G. praleido teisiamuosius posėdžius. Atsižvelgdama į šiuos gynėjo advokato skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka, kad šio metu esant (duomenys neskelbtini) ir kitose užsienio šalyse paskelbtam karantinui dėl COVID-19 pandemijos, taip pat esant asmenų judėjimo apribojimui bei nustatytiems tam tikriems reikalavimams asmenims atvykstantiems į (duomenys neskelbtini) iš užsienio šalių (dėl privalomų tyrimų dėl COVID-19 ir privalomos izoliacijos), kaltinamojo R. G. atvykimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) yra apsunkintas.

12. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis R. G. nesutinka bylos nagrinėti nuotoliniu būdu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 22 straipsnį kaltinamasis turi teisę gyvai dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Be to, Nacionalinė teismų administracija 2021 m. vasario 11 d. raštu „Dėl baudžiamųjų bylų nagrinėjimo karantino metu“ Lietuvos teismams nurodė, kad tarpinstituciniame Teisėjų tarybos, apygardų teismų, Nacionalinės teismų administracijos, Generalinės prokuratūros ir Lietuvos advokatūros atstovų susitikime buvo susitarta, kad iki bus priimti BPK pakeitimai, nuotoliniai teismo posėdžiai baudžiamajame procese organizuotini tik išimtiniais atvejais (pvz., karantino laikotarpiu) ir tik esant visų proceso dalyvių sutikimui su tokia teismo posėdžio forma.

13. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad vis dėl to kaltinamasis R. G. galimai ketino ir mėgino nuotoliniu būdu prisijungti į 2021 m. vasario 19 d. vykusį teisiamąjį posėdį, tačiau tai jam galimai nepavyko dėl techninių kliūčių. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad jis jokių duomenų apie technines kliūtis 2021 m. vasario 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu negavo. Tačiau kaltinamojo R. G. gynėjas advokatas skunde nurodo, kad 2021 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio pradžioje pats teismas informavo proceso dalyvius apie galimus ryšio sutrikimus posėdžio eigoje, dėl ko buvo numatyta skelbti pertrauką dėl galimos tinklo perkrovos. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame Nacionalinės teismų administracijos 2021 m. vasario 11 d. rašte „Dėl baudžiamųjų bylų nagrinėjimo karantino metu“ nurodyta, jog vaizdo ir garso perdavimo kokybė priklauso ne tik nuo teismų turimos įrangos ar teismų interneto ryšio, bet ir nuo besijungiančio proceso dalyvio turimos įrangos, jo interneto ryšio ir pan. Taigi kiekvienas proceso dalyvis turi užtikrinti nuo jų priklausančias sąlygas sklandžiam nuotoliniam teismo posėdžiui organizuoti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, 2021 m. vasario 19 d. iškart po teisiamojo posėdžio iš kaltinamojo gynėjo advokato gavęs informaciją, jog kaltinamajam R. G. prisijungti nuotoliniu būdu į 2021 m. vasario 19 d. vykusį teisiamąjį posėdį nepavyko dėl techninių kliūčių, neskelbė pertraukos ir nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti šias aplinkybes, o tik konstatavo, kad teismas jokių duomenų apie technines kliūtis negavo. Taigi aplinkybės, kad egzistavo techniniai trikdžiai, sukliudę kaltinamajam nuotoliniu būdu jungtis į 2021 m. vasario 19 d. vykusį teisiamąjį posėdį, liko nepaneigtos.

14. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėja skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. G., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir paskelbė jo paiešką. Be to, šiuo atveju, teisėja net nesvarstė galimybės netrukdomą bylos nagrinėjimą ir kaltinamojo dalyvavimą procese užtikrinti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (paties užstato padidinimu ar jo taikymo sąlygų pakeitimu, kitų kardomųjų priemonių paskyrimu, pavyzdžiui, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje (nustatant laikotarpį, kada kaltinamasis privalo būti (duomenys neskelbtini)) ir kitą). Esant šioms aplinkybėms, skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Algirdo Juškos skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutarties tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartį, kuria paskelbta kaltinamojo R. G. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė – užstatas pakeista į suėmimą.