Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. PK-145-983/2016Teisminio proceso Nr. 1-12-3-00014-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1.; 2.1.3.1; 2.9.6.; 2.9.7.2. (S)

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, susipažinusi su pareiškėjo A. V. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą B. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skunde pateiktame teismui A. V. prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti B. N. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, kad B. N. 2016 m. birželio 28 d. savo asmeninėje „B. N.“ facebook paskyroje be pareiškėjo sutikimo, neteisėtai panaudodamas jo atvaizdą paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent nurodė, jog nukentėjęs asmuo A. V. yra aferistas, tai yra sutinkamai su lietuvių kalbos žodynu – didelis sukčius; žmogus, siekiantis naudos nusikalstamu būdu, bei ragino žmones šia informacija dalintis ir ją platinti. Teigia, kad tokiais veiksmais B. N. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Privataus kaltinimo procesą atsisakytina pradėti.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXX skyrius. BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. BPK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Iš skundo turinio matyti, kad A. V. prašo privataus kaltinimo tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn B. N. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Kaltinimas grindžiamas aplinkybėmis, jog B. N. 2016 m. birželio 28 d. savo asmeninėje „B. N.“ facebook paskyroje be pareiškėjo sutikimo, neteisėtai panaudodamas jo atvaizdą paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent nurodė, jog nukentėjęs asmuo A. V. yra aferistas.

BK 154 straipsnyje 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-190/2012). Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).

Iš pareiškėjo privataus kaltinimo skundo matyti, kad tikrovės neatitinkantis teiginys jo atžvilgiu B. N. buvo paskelbtas asmeninėje B. N. paskyroje.

Pažymėtina, kad atskleidžiant šmeižimo turinį sudarančius požymius svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Pastebėtina ir tai, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, jog baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė, ultima ratio, kuri turi būti taikoma tik tuomet, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat, kai faktinės aplinkybės (pažeidimo mastas, piktybiškumas, padaryta žala ir pan.) rodo didelį pažeidimo pavojingumo laipsnį. Taigi, pirmiausia, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012). Kadangi pareiškėjo skunde nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl garbės ir orumo negalima apginti civilinės teisės priemonėmis, o reikėtų asmeniui paskirti kriminalinę bausmę, todėl teismas, remdamasis išdėstyta teismų praktika daro išvadą, kad galimai atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymą galima būtų svartyti kriminalinės bausmės paskyrimo klausimą.

Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytą B. N. paskelbtą teiginį, jo paskleidimo būdą – paskelbtas teiginys asmeninėje Facebook paskyroje, teismas mano, kad nurodomu B. N. teiginiu yra išreikšta tik neigiama nuomonė apie pareiškėją ir jis nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytais B. N. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas numato galimybę apginti savo galimai pažeistą garbę ir orumą ir kitais būdais, pareiškiant teisme ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo A. V. skundą, kadangi B. N. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.