Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. K.,

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-14 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės vyresnioji specialistė M. S. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2013-06-05 14.40 val. atliekant operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kontrolinio paslaugos užsakymo metu (nekilnojamojo turto vertinimas) už įrengtos darbo vietos (už darbo stalo, ant kurio įrengtas ir naudojamas kompiuteris, spausdintuvas) dirbo S. P., kuri pakonsultavo nekilnojamojo turto vertinimo klausimais. Nustatyta, kad S. P., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo nelegalų darbą A. K.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. turintis teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su S. P. dėl tam tikro darbo, t. y. nekilnojamojo turto vertinimo konsultantės pareigų, darbo atlikimo tvarkos, nesudaręs įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties, neišdavęs darbo pažymėjimo leido S. P. dirbti nelegalų darbą A. K. naudai. S. P., paklusdama darbovietėje nustatytai tvarkai, t. y. 2013-06-05 dirbo bendrovės patalpose, aprūpinta bendrovės reikalingais įrankiais (darbo stalas, kėdė, kompiuteris, spausdintuvas), priemonėmis, dėl darbo bendrovėje susitarė su bendrovės direktoriumi A. K..

Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –LR DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu prisipažino ir nurodė, jog S. P. anksčiau dirbo įmonėje, tačiau prieš keturis metus nebedirba įmonėje. Pastaruoju metu S. P. norėjo grįžti į darbą, todėl periodiškai užeidavo ir mokindavosi dirbti turto vertintojos asistentės darbo. Operatyvaus patikrinimo dieną S. P. sėdėjo darbo vietoje prie nekilnojamojo turto vertintojos R. K. darbo vietos, kur įrengtas kompiuteris ir suteikė mokesčių inspekcijos darbuotojoms konsultacijas dėl nekilnojamojo turto vertinimo. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ateityje, kai norės, kas nors mokintis, tai įformins dokumentaliai. Prašo taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. S. Z. parodė, kad 2013-06-05 pagal pavedimą atliko operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atliko kontrolinį paslaugų užsakymą. Atėjus į bendrovę paklausė, ar gali atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Tuo metu įmonėje buvo dvi darbuotojos, kurios sėdėjo prie stalų, kuriuose įrengtos darbo vietos. S. P. pateikė kadastrinę bylą. S. P. pervertė bylą. Tada paprašė pateikti darbuotojų pažymėjimus. G. Š. pateikė darbo pažymėjimą, o S. P. darbo pažymėjimo nepateikė. Išsiaiškino, jog S. P. ateina į darbą, nors nebedirba nuo 2012 m. gegužės mėnesio, nes nori pasimokyti dirbti. G. Š. paaiškino, jog S. P. ateina į darbą, tačiau, ką dirba tiksliai nežino. Operatyvus patikrinimas buvo atliekamas, kadangi buvo gautas anoniminis pranešimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinime dirba nelegalus darbuotojas.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė, kad 2013-06-05 pagal pavedimą atliko operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atliko kontrolinį paslaugų užsakymą. Atėjus į bendrovę paklausė, ar gali atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Tuo metu įmonėje buvo dvi darbuotojos, kurios sėdėjo prie stalų, kuriuose įrengtos darbo vietos. S. P. pateikė kadastrinę bylą. S. P. pervertė bylą. Tada paprašė pateikti darbuotojų pažymėjimus. G. Š. pateikė darbo pažymėjimą, o S. P. darbo pažymėjimo nepateikė. Išsiaiškino, jog S. P. ateina į darbą, nors nebedirba nuo 2012 m. gegužės mėnesio, nes nori pasimokyti dirbti. G. Š. paaiškino, jog S. P. ateina į darbą, tačiau, ką dirba tiksliai nežino. Operatyvus patikrinimas buvo atliekamas, kadangi buvo gautas anoniminis pranešimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinime dirba nelegalus darbuotojas S. P..

Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. parodė, jog kai buvo atliekamas patikrinimas, ji buvo įmonėje ir sėdėjo už turto vertintojos R. K. stalo prie kompiuterio. Ji nuo kovo mėnesio užeina periodiškai pasipraktikuoti, kadangi ketina grįžti dirbti su turto vertinimais. Pastaruoju metu dažniau ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasipraktikuoti ir pasižiūrėti, ar gali atlikti tą darbą, į kurį ketina grįžti. Tą diena, kai atėjo inspektorės, jai padavė kadastrinę bylą ji pažiūrėjo į vertinamą objektą ir tada informaciją inspektorėms suteikė kita darbuotoja G. Tada inspektorės paprašė pateikti darbo pažymėjimus. Ji tokio neturėjo, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)‘ nebedirba jau keturis metus, kai išėjo neštumo ir gimdymo, o vėliau vaiko auginimo iki trejų metų atostogų. Ji inspektorėms nesakė vertintojos kontaktų. Kadangi turto vertintojos asistentės darbas yra priimti užsakymus turto vertinimui, tai tuo metu ji atliko turto vertintojos asistentės pareigas, kadangi dar pasiteiravo inspektorių dėl papildomų dokumentų pateikimo. Tačiau paaiškino, jog jokios naudos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. Š. parodė, tą dieną kai buvo atliekamas patikrinimas S. buvo atėjusi ir sėdėjo prie turto vertintojos R. kompiuterio, ką ji ten darė ji nežino, tačiau žino, jog dirbo su kompiuteriu. Įėjusios inspektorės iš karto nuėjo prie S. darbo stalo, praėjo pro ją ir paklaususios ar gali atlikti turto vertinimą padavė kadastrinę bylą S. Ji inspektorėms dar paaiškino, jog turto vertintojos nėra ir pasakė, jog gali palikti kadastrinę bylą bei kontaktus. Tada inspektorės prisistatė ir paprašė pateikti darbo pažymėjimus. Ji dirba turto vertintojos asistente ir į turto vertintojos asistentės pareigas įeina priimti užsakymus dėl turto vertinimo, taip pat konsultacijos dėl turto vertinimo. S. tuo metu priėmė iš inspektorių kadastrinę bylą bei pakonsultavo, o ji paprašė kontaktų ir informavo apie turto vertintoją.

Be to, kad A. K. padarė šį teisės pažeidimą, nustatyta iš byloje surinktų įrodymų: 2013-08-14 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 022092 (2-5 b. l.), A. K., S. P. ir G. Š. rašytinių paaiškinimų (6, 10, 11 b. l.), operatyvaus patikrinimo pažymos (7-9 b. l.), SODRA duomenų bazės informacija apie S. P. (13 b. l.) bei SODRA duomenų bazės informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius darbuotojus, pažymos apie A. K. baustumą, todėl jam skirtina administracinės nuobaudos.

Dėl LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo.

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2012-06-30, įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. LR DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. LR DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.N575-858/2010).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pripažįstant darbą kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Iš byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos (7-9 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu

UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), S. P. dirbo realiai, t. y. vykdė nekilnojamojo turto vertintojos asistentės pareigas priiminėjo užsakymą nekilnojamojo turto vertinimui bei suteikė konsultacijas. Tiek S. P., tiek G. Š. rašytiniai paaiškinimai surašyti patikrinimo metu patvirtina, kad S. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. S. P. dirbo susitarusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. K.; dirbo tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamojo turto vertintojos asistentės darbą – suteikė konsultacijas bei priėmė nekilnojamojo turto vertinimo užsakymą, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo priemonėmis: darbo stalu, kompiuteriu. Be to, teismo posėdžio metu apklausti A. K., S. P. ir G. Š., patvirtino, jog S. P. periodiškai užeidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tikslu pasimokyti ir prisiminti nekilnojamojo turto vertintojos asistentės pareigų. Tai, kad S. P. nebuvo mokamas atlyginimas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdama S. P. turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal LR ATPK 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2141/2011).

Dėl nuobaudos skyrimo.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad S. P. ketina pradėti dirbti bendrovėje ir ateidavo periodiškai apsimokyti dirbti, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, anksčiau administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, neteistas) į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas mano, kad bausmės tikslai numatyti LR ATPK 20 straipsnyje bus pasiekti A. K. paskiriant švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. 1000 Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už LR ATPK 41³, 41⁴, 41⁵ straipsniuose numatytus pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsnio ir 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti A. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančių litų) baudą.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Išaiškinti A. K., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6020. Įmokos mokėjimo kvitą pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, jis turi teisę ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.