Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. birželio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2015-04-16 buvo gautas VšĮ Europos žmogaus teisių fondo pareiškimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 str. 3 d. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-03-26 16.14 val. internetinėje svetainėje www.lrytas.lt publikuoto straipsnio „Rusija vėl siunčia vilkstinę į rytų Ukrainą“, komentarų skiltyje, asmuo pasivadinęs „antifungus“, iš kompiuterio, kurio IP: (duomenys neskelbtini), patalpino komentarą „Dauzyt tuos benderovcus reikia ir kuo greiciau“. Pareiškėjo nuomone, šiuo komentaru viešai kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės (ukrainiečių).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas G. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. 1 d., 2015-04-27 nutarimu Nr. 89-At-00087-15 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą VšĮ Europos žmogaus teisių fondo pareiškimą, nurodydamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 str. 3 d. požymių.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras R. B. 2015-05-18 nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjo VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo G. S. 2015-04-27 nutarimą, kaip nepagrįstą ir paliko minėtą nutarimą galioti.

Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-06-19 nutartimi VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo G. S. 2015-04-27 nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. 2015-05-18 nutarimo panaikinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog asmuo, patalpinęs komentarą po straipsniu, aktyviais veiksmais tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl tautybės. Tiriamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, negalima sakyti, kad minėtas asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai išreiškė ukrainiečių tautybės žmonių grupės atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Komentare nėra išreikštas raginimas imtis kokių nors konkrečių diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupę, skiriamą tautiniu pagrindu ar būtų pritarta ukrainiečių tautybės asmenų diskriminacijai. Teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginį, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neatlikus visų prašomų tyrimo veiksmų. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Nagrinėjamu atveju netikslinga atlikti tokius papildomus veiksmus kaip ekspertizės skyrimas, komentarą parašiusio asmens nustatymas, apklausa ir pan. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių pagrindu užteko pagrįstai konstatuoti BPK 3 str. 1 d. 1 p. egzistavimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą Nr. 89-At-00087-15, pagal kurią buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, tyrėjo bei prokuroro nutarimus, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo VšĮ Europos žmogaus teisių fondo prašyme nurodytų aplinkybių nebuvo pradėtas pagrįstai. Tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek ir tyrėjo bei prokuroro nutarimuose išdėstyti išsamūs ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Pagal BPK 168 str. nuostatas ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau, sutinkamai su BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei skundo nagrinėjimo medžiagoje esančius duomenis, spręstina, kad ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 str. 3 d. požymių, šioje byloje atsisakyta pradėti teisėtai ir pagrįstai. Pritartina tiek tyrėjo, tiek prokuroro nutarimuose, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundų atmetimo motyvams. Pagrindo naikinti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-06-19 nutartį, nėra. Be to, ir pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti tyrėjo, prokuroro ar apylinkės teismo procesinius sprendimus.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos Nr. 89-At-00087-15, Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2015-04-16 buvo gautas VšĮ Europos žmogaus teisių fondo pareiškimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 str. 3 d., dėl viešo kurstymo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės (ukrainiečių), interneto svetainėje www.lrytas.lt publikuoto straipsnio „Rusija vėl siunčia vilkstinę į rytų Ukrainą“ komentarų skiltyje parašant komentarą: „Dauzyt tuos benderovcus reikia ir kuo greiciau“.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas G. S., įvertinęs VšĮ Europos žmogaus teisių fondo pareiškimo argumentus bei pateiktus papildomus duomenis, 2015-04-27 nutarimu, negavęs jokių objektyvių duomenų, kad aptariamu komentaru būtų kurstoma susidoroti su asmenų grupe (ukrainiečiais) tautiniu pagrindu ir, kad iš viso yra kurstoma susidoroti ar raginama imtis kokių nors smurtinių ar diskriminacinių veiksmų ukrainiečių tautos ar tam tikros jos grupės atžvilgiu, konstatavęs, kad tokiu komentarą patalpinusio asmens pasisakymu yra išreiškiama asmeninė nuomonė, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal VšĮ Europos žmogaus teisių fondo pareiškimą, nesant požymių nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 170 str. 3 d. Tokiems tyrėjo argumentams pritarė ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras R. B. 2015-05-18 nutarimu, atsisakęs tenkinti pareiškėjo skundą ir palikęs galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo G. S. 2015-04-27 nutarimą. Ikiteisminio tyrimo teisėja, nagrinėdama pareiškėjo skundą, taip pat sutiko su minėtuose procesiniuose dokumentuose padarytomis išvadomis, joms neprieštarauja ir aukštesnysis teismas.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, kad asmens saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje valstybėje. Ši nuostata įtvirtinta ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 2 d., bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3 d. Minėta Konstitucijos nuostata reglamentuoja, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Tuo tarpu Konstitucijos 25 str. 4 d. numatyta nuostata, įtvirtinanti laisvės reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinamumą su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija, detalizuojama BK 170 str. nuostatose.

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, negalima daryti išvados, kad internete patalpintu komentaru buvo išreikštas konkretus raginimas imtis kokių nors smurtinių ar diskriminacinių veiksmų ukrainiečių tautos ar jos atskirų grupių atžvilgiu. Aptariamas komentaras nelaikytinas skatinamuoju ir raginančiu smurtauti ukrainiečių tautybės žmonių ar jų grupės atžvilgiu, kadangi jame nėra jokių imperatyvių paliepimų, kvietimų atlikti teisei priešingus veiksmus, juo, kaip teisingai nurodė pareiškėjo skundus nagrinėję tyrėjas, prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėja, tiesiog išreiškiama atskiro asmens asmeninė nuomonė apie prieštaringai vertinamo ukrainiečio S. B. pasekėjus, todėl asmens, parašiusio šį komentarą, veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 3 d., sudėties.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neatlikus visų prašomų tyrimo veiksmų, nesurinkus bylai reikšmingų duomenų. Aukštesnysis teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą, kadangi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai nustatyti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta, BK 170 str. 3 d., o tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Be to, papildomas tyrimo veiksmų atlikimas, nustačius neabejotiną BPK 3 str. 1 d. 1 p. egzistavimą, kaip kad yra šiuo atveju, prieštarautų tiek proceso ekonomiškumo, tiek ir koncentracijos principams. Kiti skundo argumentai, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, nėra reikšmingi, todėl aukštesnysis teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 3 d., požymių. Tokios išvados pagrįstai konstatuotos ir skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti pareiškėjo VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.