Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, deklaruota gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. kaltinama tuo, kad ji, būdama taksų veislės šuns Mikio savininke, pažeisdama Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T1-362 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių 33 punkto reikalavimą, neužtikrino, kad jos namuose auginamas taksų veislės šuo vardu Mikis nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių sveikatai, dėl to 2014 m. liepos 26 d., apie 12 val., jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančiame vaikų kambaryje, šiam šuniui įkandus I. B. į nosį ir padarius nosies kairės šnervės kąstinę žaizdą su kremzlės pažeidimu ir nosies odos bei minkštųjų audinių defektu, buvo nepataisomai subjaurota jos nosis, tai yra padarė sunkų I. B. sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Kaltinamoji L. S. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014 m. liepos 26 d. buvo jos su M. S. vestuvių diena. Apie 9 val. ji išvyko į grožio saloną. Šunį vardu Mikis prisegė virtuvėje prie kablio, nes buvo pasidėjusi ant lovos suknelę ir nenorėjo, kad šuo šokinėtų ant lovos ir su nagais sugadintų suknelę. Ji namuose nebuvo, todėl nežino, kas šuns pavadėlį nukabino nuo kablio. Likę namuose vaikai turėjo šunį pavedžioti. Prieš jai išvykstant į grožio saloną, svečių dar nebuvo. Namuose liko jos tėvai, vyras, vaikai, brolis ir jo dukros. Į vestuvių šventę dar turėjo atvykti vyro brolis R. S. su I. B., vyro tėvai, sesuo, vyro dukra iš pirmos santuokos. Iki šio įvykio ji su I. B. nebuvo pažįstamos. I. B. pirmą kartą lankėsi jos namuose. Kai grįžo iš grožio salono, prie jos pribėgo sūnus Gytis ir pasakė, kad šuo įkando I. B. į nosį. Užlipusi į viršų, pamatė I. B., užsidengusią nosį popieriniais rankšluosčiais. Ji su R. S. nuvežė I. B. į Telšių ligoninės priėmimo skyrių. Apie įvykį daugiau nieko nežino, jo nematė. Taksų veislės šunį Mikį jos mama V. R. priglaudė prieš daug metų, juo rūpinosi tėvai ir ji su vaikais bendrai. Šuo turėjo virtuvėje savo vietą, ten būdavo prisegamas. Su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad kaltinamosios L. S. vestuvių dieną (2014 m. liepos 26 d.) su R. S. atvyko į Telšius. Atvykę jie pasistatė automobilį gatvėje prie namo tvoros. Vos išlipus iš automobilio, juos pasitiko L. S. sūnus G. K., prie automobilio pribėgo ir taksų veislės šuo, kuris buvo palaidas, be antsnukio ir be pavadėlio. Nebuvo ženklų, kad šuo būtų piktybinis ir nė vienas neperspėjo, kad negalima lįsti prie šuns. Tuose namuose ji lankėsi pirmą kartą, juose užtruko maždaug 5 minutes. G. K. ją ir R. S. palydėjo į kambarį, esantį namo antrame aukšte, kuriame jie turėjo pasidėti daiktus ir pasiruošti vestuvėms. Kur tuo metu buvo šuo, ji nematė, mano, kad sekė jiems iš paskos. Kambaryje ant lovos pasidėjusi daiktus, ji atsisuko ir pamatė prie pat jos kojų tupintį šunį. Šis buvo taikiai nusiteikęs ir jokių požymių, rodančių, kad gali būti nusiteikęs agresyviai nebuvo. Jos tėvai yra auginę taksų veislės šuniuką, todėl ji žino kokie jie gali būti neprognozuojami. Jokių veiksmų šuns atžvilgiu ji nedarė, nebučiavo jo, nelietė. Vos jai nežymiai pasilenkus prie šuns, laikant prispaustus plaukus prie krūtinės, ir sakant iš šono stovinčiam G. K. „koks šuniukas, ką jis čia veikia“, šuo staiga pašoko ir įkando jai į nosį. Jos ūgis 178 cm. Jeigu būtų žemesnė, mano, kad būtų buvusios didesnės komplikacijos, būtų daugiau įkandęs. Tuo metu R. S. stovėjo kambaryje prie lovos. Iš karto prasidėjo gausus kraujavimas. Nuėjusi į vonią ji pamatė, kad nėra nosies krašto, buvo perkasta kremzlė ir matėsi vidinė nosies dalis. Patyrusi šoką, ji šaukė, klykė. Į Telšių ligoninę ją nuvežė R. S. ir L. S., kuri grįžo iš grožio salono tuo momentu, kai ji buvo vonioje. Iki tol L. S. ji net nepažinojo, matė ją pirmą kartą. Girdėjo, kad po įvykio M. S. rėkė „sakiau, kad reikia šunį uždaryti“. Kai nuvyko į Telšių ligoninę, gydytojas klausė, kas yra šuniuko savininkas, nes to reikėjo užpildant dokumentus. Tada L. S. pasakė, kad ji yra šuns šeimininkė, pati tai užpildė dokumentuose. Telšių ligoninėje įvertinus situaciją su greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo išvežta į Kauno klinikas ir skubiai operuota. Operacijos metu iš rankos buvo išimta oda ir prisiūta prie nosies, buvo susiūta kremzlė. Iš pradžių ji buvo gydoma Kauno klinikose, paskui – Klaipėdoje. Po įvykio L. S. su ja susiekusi nebuvo, jos sveikata nesidomėjo. Į ligoninę jos aplankyti atvykęs buvęs draugas R. S. buvo pasipiktinęs L. S. tokiu požiūriu. Gydymo procesas buvo sunkus ir ilgas, tebesitęsia iki šiol. Grįžus iš ligoninės, kiekvieną dieną reikėjo eiti pas gydytojus nosies perrišimui, vykti į Kauno klinikas konsultacijoms. Buvo didelės žaizdos, kurios praėjus dviem su puse metų apgijo, nuėjo visi šašai, liko tik randas, kuris bus visam gyvenimui ir jo neįmanoma panaikinti. Toje nosies vietoje pasidarė baltas plotas, kuris akivaizdžiai visada matosi, žiemą mėlynuoja, o vasarą yra raudonas ir tik gausiomis kosmetinėmis priemonėmis galima kažkiek užmaskuoti. Tolimesnis gydymas reikalingas, kad palygintų rando formą, sumažėtų išryškėjusios kraujagyslės. Randai neišnyks, gydymas reikalingas kai kurių defektų panaikinimui. Dirba dizainere UAB „Rodulys“ Klaipėdoje, tenka daug bendrauti su klientais, jaučia diskomfortą, nes būna, kad klientai atkreipia dėmesį į nosį. Reiškia civilinį ieškinį dėl randų ir patirtų sužalojimų, išlikusių randų, gydymo išlaidų, tai sudaro 2027,93 Eur turtinę žalą. Neturtinę žalą vertina 5000 Eur, nes patyrė išgyvenimus, stresą kai ištisus metus negalėjo niekur išeiti, pusę metų ant veido nešiojo didelį pleistrą, iki šiol yra šmeižiama viešoje erdvėje. Taip pat patyrė 920 Eur išlaidas atstovo pagalbai apmokėti.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2014 m. liepos 26 d. vyko jo brolio M. S. ir L. S. vestuvės. Iš Klaipėdos į Telšius atvyko su I. B., nes turėjo būti vestuvių liudytojais. Automobilį pasistatė gatvėje prie įvažiavimo, nešėsi daiktus į namą. Įėjus pro vartelius, juos pasitiko L. S. mama, sūnus G. K. ir šuo vardu Mikis. Lipant laiptais į antrą aukštą, jis tą šunį paglostė, nes iki brolio vestuvių buvo kelis kartus lankęsis pas L. S. namuose ir šunį buvo matęs. Taip pat šunį paglostė ir I. B.. Jis I. B. perspėjo, kad šuns neliestų, nes jo gerai nepažįsta. Ši atsakė, kad jos šeima visą gyvenimą augino taksų veislės šunis ir šio šuns nebijo. Jie įėjo į vaikų kambarį pasidėti daiktų, šuo vaikščiojo po kambarį. G. K. paklausė, gal tą šunį reikia išvesti, kad suknelės neišpurvintų, nes šuo draugiškas, vaikšto visiems apie kojas. Tada I. B. tūpėsi prie šuns, norėdama jį paglostyti ar pamyluoti. Tuo momentu Mikiui ant snukio užkrito I. B. plaukai ir šuo greit įkando. I. B. sucypė ir ranka užsidengė veidą. Šuo atsitraukė, sulojo, nes pats išsigando. Jis nežino ir nematė ar šuo buvo priekines kojas pakėlęs. Iš pradžių jis nesuprato kas atsitiko, bet pro I. B. pirštus pasirodė kraujas. Ar buvo kruvini merginos plaukai, pasakyti negali. I. B. nuėjo į vonią, jai G. K. padavė popierinių rankšluosčių. I. B. būnant vonioje, iš grožio salono grįžo L. S., kuri bandė greitai suteikti pirmąją pagalbą. Jis su L. S. išvežė I. B. į Telšių ligoninę. Suteikus pirmąją pagalbą, greitosios medicinos pagalbos automobiliu I. B. buvo išvežta į Kauno klinikas.

Liudytojas G. K. parodė, kad lauke pasitiko mamos L. S. vestuvėse turėjusius būti liudininkais R. S. ir I. B.. Paėmė jų daiktus ir užnešė į kambarį, kuriame jie turėjo nakvoti. Jų šuo Mikis tą dieną vaikščiojo po kambarius, lakstė po namus, buvo su pavadėliu, be antsnukio. Svečius šuo pasitiko kambaryje, ėjo prie pat kojų. Šuo Mikis niekada nebuvo agresyvus. Jis paklausė, ar nereikia patraukti šunį, kad neišteptų suknelės. Kambaryje R. S. ir I. B. kraustėsi daiktus. Baigusi kraustyti daiktus I. B. atsitūpė prie šuns, norėjo jį pabučiuoti ar paglostyti. Prieš tai ji buvo porą kartų šunį paglosčiusi. Matė kaip I. B. pritūpusi pasilenkė prie šuns. Šuo, truputį atsispyręs, lengvai šoktelėjo gal dešimt centimetrų į viršų ir įkando I. B. į nosį. I. B. buvo palaidais ilgais plaukais, todėl paties šuns įkandimo jis nematė. Toliau viskas klostėsi labai greitai. I. B. nosis kraujavo, todėl jis atnešė popieriaus užsidengti nosiai. Kaip tik tuo metu iš grožio salono grįžo jo mama L. S. ir kartu su R. S. išvežė I. B. į ligoninę. Šis šuo jų namuose atsirado prieš dešimt metų, močiutė jį priglaudė radusi gatvėje. Šuo daugiau laiko būdavo jų patalpose, o šiaip išeidavo ir pas močiutę, turėjo savo guolį virtuvėje kampe. Šuo turėjo pavadėlį ir esant reikalui buvo galima jį prisegti prie kablio virtuvėje. Išeidama į grožio saloną, mama šunį ir prisegė virtuvėje, bet brolis Š. K. jį vedžiojo ir nebeprisegė. Mama neperspėjo, kad šunį būtinai laikyti prisegtą. Šuns įkandimo momentu kambaryje buvo jis, R. S. ir I. B.. Jis su broliais, mama ir seneliais gyvena viename name, seneliai gyvena pirmame, o jie antrame aukšte.

Liudytojas Š. K. parodė, kad mamos L. S. vestuvių dieną namuose buvo daug svečių. Tą dieną jų šuo Mikis nebuvo pririštas, meiliai sutiko svečius. I. B. nepažįsta, tą dieną jos nematė. Prieš atvažiuojant I. B. ir R. S., jis išėjo į parduotuvę, todėl jų nesutiko. L. S. tuo metu buvo grožio salone. Jam išeinant į parduotuvę šuo buvo paleistas, lakstė po namą. Grįžęs iš parduotuvės sužinojo, kad šuo nukando I. B. nosies dalelę. Tada jis šunį pririšo. Jis su broliais, mama ir seneliais gyvena viename name. Šunį buvo priglaudusi močiutė maždaug prieš dešimt metų. Šunį šėrė ir juo rūpinosi visi.

Liudytoja V. R. parodė, kad dukra L. S. su vaikais gyvena namo mansardoje. Šuo iki to įvykio pas juos išgyveno dešimt metų. Šuo pas juos priklydo, buvo priglaustas, visi bendrai juo rūpinosi. Šuo buvo neregistruotas, po įvykio dukra jį priregistravo savo vardu. L. S. vestuvių dieną matė kaip atvažiavo R. S. su I. B. ir palipo laiptais aukštyn. Kur tą rytą buvo šuo ji nepamena. Įvykio metu ji buvo namo apatiniame aukšte, savo laiptinėje, įvykio nematė. Iš pasakojimų žino, kad I. B., nuėjus persirengti, įkando šuo. Nukentėjusiąją į ligoninę nuvežė iš kirpyklos grįžusi jos dukra L. S.. Vestuvių dieną į namus buvo atvažiavę tik R. S. su I. B. bei žento M. S. tėvai. Kiti svečiai rinkosi kavinėje.

2015 m. balandžio 14 d. apžiūros protokole nurodyta, kad ant I. B. kairės rankos, žasto vidinėje pusėje, nustatytas 35 mm ilgio, 10 mm pločio plačiausioje vietoje randas. Ant nosies kairiojo sparnelio – apie 25 mm ilgio netaisyklingos formos randas (1 t., b. l. 78-81).

2014 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 2498/14(03) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje I. B. konstatuota nosies galo kąsta žaizda su minkštųjų audinių defektu kairės šnervės srityje. Sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 104-105). 2015 m. balandžio 21 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 727/15(03) patvirtinta specialisto išvada Nr. G 2498/14(03) pilna apimtimi (1 t., b. l. 119-120).

2015 m. rugpjūčio 7 d. komisijinės ekspertizės akto Nr. EKG 1434/15(03) išvadoje nurodyta, kad I. B. patyrė nosies kairės šnervės kąstinę žaizdą su kremzlės pažeidimu ir nosies odos bei minkštųjų audinių defektu. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1. (pagal ilgalaikį sveikatos sutrikdymo kriterijų), I. B. padaryta kąstinė nosies žaizda yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Po sužalojimo ir taikyto gydymo liko nosies odos randas, kuris savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl vertinamas kaip nepataisomas. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12. punktu, I. B. nosies sužalojimo pasekmės bus vertinamos kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, jei teisėsaugos institucija prieis išvados, kad nukentėjusiajai padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas, atsižvelgiant į teismo medicinos ekspertų išvadą (1 t., b. l. 130-132).

2014 m. liepos 30 d. pasiutligės epizootinio tyrimo akte Nr. 63PS rudos spalvos trumpaplaukio takso veislės šuns savininke įrašyta L. S. (1 t., b. l. 72-73).

UAB R. S. veterinarijos ambulatorijos 2017 m. sausio 30 d. rašte Nr. 1 nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo paskiepytas nuo pasiutligės šuo Mikis, trumpaplaukis taksas, kurio savininkė L. S. (3 t., 118-119 b. l.).

Telšių rajono savivaldybės administracijos 2017-01-27 rašte Nr. RA-239 nurodyta, kad L. S. 2014 m. rugpjūčio 20 d. savo vardu užregistravo taksų veislės trumpaplaukį šunį (3 t., b. l. 115-117).

Lietuvos kinologų draugijos 2016 m. lapkričio 14 d. atsakyme Nr. 2016LL16 į G. K. užklausimą, nurodytos priežastys, dėl ko taksų veislės šuo gali išreikšti agresiją žmogaus atžvilgiu. Tai atvejai, kai svetimas žmogus, atėjęs į svečius, pernelyg drąsiai elgiasi; šuo gali būti išgąsdintas netikėto ir staigaus žmogaus elgesio; atsakas į staigų prisiartinimą, staigų lietimą, ypač jiems neįprastomis sąlygomis (3 t., b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Tai reiškia, kad neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles inkriminuojamas, kai bet kurioje veiklos srityje pažeidus oficialiai patvirtintas bendrąsias ar žinybines taisykles, sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata. Šunų laikymas yra susijęs su pavojumi kitiems asmenims, kurie yra toje aplinkoje, todėl įstatymu ir kitais teisės aktais yra įtvirtintos šunų savininkų bei šunų laikytojų pareigos, siekiant pašalinti ar užkirsti kelią žalos padarymui.

Remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, gyvūnų laikytojas (asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai) privalo ne tik rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, bet ir užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Už šių pareigų nevykdymą asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali kilti baudžiamoji, administracinė ar civilinė atsakomybė.

Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T1-362 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių, galiojusių iki 2016 m. vasario 28 d., 33 punkte buvo įtvirtinta, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnyje (įvykio metu galiojusi redakcija) buvo numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina tai, kad kiekviena savivaldybė yra patvirtinusi jos teritorijoje galiojančias gyvūnų laikymo (auginimo) taisykles. Būtent už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal ATPK ir tais atvejais, kai padaroma žala asmens sveikatai. Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Už šių gyvūnų padarytą žalą yra numatyta civilinė atsakomybė, todėl nukentėjusiojo patirta žala gali būti kompensuojama civilinėmis teisinėmis priemonėmis, vykdant CK 6.267 straipsnio reikalavimus.

Veikiantis teisinis reguliavimas nustato trijų rūšių teisinę atsakomybę asmenims už jų žinioje esančių gyvūnų padarytą žalą. Baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), turi būti taikoma tais atvejais, kai gyvūno savininko ar laikytojo veiksmai prižiūrint, kad gyvūnas nekeltų pavojaus aplinkiniams, yra žemo atsakingumo ar nusikalstamai nerūpestingi, todėl aukštesnio pavojingumo laipsnio, nei numatyta civiliniame delikte ar ATPK. Veiksmų pavojingumo laipsnis neturi būti tiesiogiai siejamas su atsiradusios žalos dydžiu, šiam kriterijui reikšmingiausi yra nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimo grubumas, gyvūno keliamo pavojaus mastas atsižvelgiant ne tik į gyvūno rūšies pavojingumą, bet ir į konkretaus gyvūno agresiją, charakterio savybes, praeityje buvusius panašius incidentus dėl gyvūno padarytos žalos ar pasireiškusios agresijos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-697/2016).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintas Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas. Pagal šį sąrašą taksų veislės šunys nepriskiriami kovinių ir pavojingų šunų veislei. Iš liudytojų G. K., Š. K., R. S. parodymų matyti, kad L. S. priklausęs taksų veislės šuo vardu Mikis buvo draugiškas, iki šio įvykio niekam nekėlė pavojaus, nepadarė žalos. Įvykio dieną šuo Mikis taip pat nebuvo agresyviai nusiteikęs, tą patvirtino pati nukentėjusioji I. B., pagal šuns elgesį nejutusi sau jokios grėsmės. Byloje nėra duomenų, kad šis šuo anksčiau būtų kam nors sukėlęs sveikatos sutrikdymą, padaręs žalos ar pasireiškęs agresyviu elgesiu prieš aplinkinius.

Kaltinimas grindžiamas tuo, kad L. S., būdama taksų veislės šuns Mikio savininke, pažeisdama Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T1-362 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių 33 punkto reikalavimą, neužtikrino, kad jos namuose auginamas taksų veislės šuo vardu Mikis nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių sveikatai, dėl to šiam šuniui įkandus I. B. į nosį, buvo nepataisomai subjaurota jos nosis, tai yra padarė sunkų I. B. sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Iš kaltinimo nėra aišku kokiu konkrečiai būdu pasireiškė neteisėta L. S. veika (neveikimas). Tai neaišku ir iš teismo nustatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad visuotinai pripažintų saugumo taisyklių pažeidimas yra pernelyg deklaratyvus, nesuponuoja veikos apibrėžties BK 137 straipsnio 3 dalies prasme, nes ji reikalauja nurodyti konkrečias elgesio saugumo taisykles ir jų reikalavimų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-697/2016). Tai reiškia, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sunkiai sužalojo ar susargdino kitą asmenį ir, kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo sunkaus sužalojimo ar susargdinimo priežastis. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-942/2015). Kaltinamajame akte išdėstytos Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T1-362 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių 33 punkto nuostatos numato bendrą pareigą gyvūnų savininkams garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Bendrą pareigą kaltinamoji L. S. įvykdė: jos ir liudytojo G. K. parodymai patvirtinta, kad prieš išvykdama į grožio saloną, L. S. šunį už pavadėlio prisegė virtuvėje prie kablio. Įvykio metu namuose ji nebuvo, todėl nežino, kas šuns pavadėlį nukabino nuo kablio. Anksčiau minėtos aplinkybės (taksų veislės šuo, iki įvykio nepasireiškęs jo agresyvumas) nesudarė pagrindo L. S. imtis išskirtinių saugumo priemonių dėl galimos šuns agresijos. Taip pat L. S. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pati nukentėjusioji I. B., nežinodama šuns charakterio, elgsis labai drąsiai, neprotingai ir neatsargiai, pasilenkdama prie šuns, kuris ją matė pirmą kartą, ir siekdama jį paliesti ar jį paliesdama. Kaltinamosios L. S. elgesys negali būti pripažįstamas šiurkščiu neatsakingumu ar minėtuose teisės aktuose nustatytų taisyklių nesilaikymu, kuris suponuotų nusikalstamą nerūpestingumą ir baudžiamosios atsakomybės taikymą šuns savininkui pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, todėl L. S. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji L. S. išteisintina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl nukentėjusiosios I. B. ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti. Šiuo atveju nukentėjusioji ir civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi I. B. civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje užtikrinimui taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. S. turtui 7027,93 Eur sumai (2 t., b. l. 166-167). L. S. išteisintina, I. B. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, todėl panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. S. turtui (BPK 151 straipsnio 8 dalis, 307 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

L. S. išteisintina, todėl nukentėjusiosios I. B. 920 Eur išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Dvi kompaktinės plokštelės paliktinos prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

L. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

L. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti.

I. B. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

I. B. prašymo dėl 920 Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti netenkinti.

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. S. turtui.

Dvi kompaktines plokšteles palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.