- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- I2-3207-541/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01312-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Iveta Pelienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. (V. J.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba, VSDFV) 2020 m. kovo 10 d. raštą „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ Nr. 10.34 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Valdybą pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. prašymą išnagrinėti iš naujo; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir vertimo išlaidos) (b. l. 22–26).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde paaiškina, kad ji Valdybai pateikė 2020 m. kovo 6 d. prašymą dėl termino atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime atnaujinimo, tačiau Valdyba pareiškėją Raštu informavo, kad pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Pareiškėja nurodo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, Lietuvoje gyvena išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pareiškėjos lietuvių kalbos žinios laikotarpiu 2019 m. -2020 m. buvo minimalios, o rašytinės lietuvių kalbos pareiškėja nesupranta.
Pareiškėja pažymi, kad ji buvo įsitikinusi, jog ji VSDFV Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (toliau – ir EGAS) siųsto pranešimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime iki 2019 m. liepos 1 d. neperžiūrėjo. Tačiau VSDF Rašte nurodė, kad pirmąjį VSDFV siųstą pranešimą pareiškėja peržiūrėjo 2019 m. sausio 22 d. Pareiškėja teigia, kad tikėtina, jog nurodytu laikotarpiu ji paskyroje lankėsi kitais tikslais, ir galbūt net buvo atidariusi VSDFV siųstą pranešimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji lietuvių kalbos nemoka, nesupratus šio pranešimo turinio ir svarbos, tikėtina, kad laišką uždarė jo neperskaičiusi. Atsakovės Rašte nurodomo 2019 m. birželio 26 d. išsiųsto pakartotinio pranešimo EGAS sistemoje pareiškėja taip pat neatidarė savalaikiai ir neperskaitė. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš minėtų atsakovės siųstų pranešimų nebuvo išverstas į jos gimtąją ar jai suprantamą (rusų) kalbą. Taip pat pareiškėja pažymi, kad iš atsakovės negavo nei vieno rašytinio dokumento su atsakovės siųsta informacija, faktinės gyvenamosios (ji taip pat yra ir deklaruota) vietos adresu. Pareiškėja atsakovei sutikimo, kad korespondencija jai būtų siunčiama tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, nėra davusi, todėl pagrįstai tikėjosi, kad visa svarbi informacija bus siunčiama jos gyvenamosios vietos adresu jai ir jai suprantama kalba.
Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo tinkamai pateikta informacija apie visas pasirinkimo galimybes, kurios pagrindu per nustatytą terminą ji galėjo laisvai apsispręsti dėl sutikimo ar atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime. Pareiškėjos manymu, Valdybai už pareiškėją priėmus sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime, pareiškėjai nesuteikus galimybės apsispręsti, buvo pažeistas sutarčių sudarymo laisvės principas, pagal kurį sutarties šalys turi teisę savarankiškai spręsti sutarties turinio klausimus.
Pareiškėja pažymi, kad ji su jokia pensijų kaupimo bendrove nebuvo ir nėra sudariusi pensijų kaupimo sutarties ir niekuomet neketino to daryti. Taigi, pareiškėja ir toliau būdama tvirtai apsisprendusi nesudaryti pensijų kaupimo sutarties su jokia pensijų kaupimo bendrove, suvokus, kad toks sprendimas buvo priimtas prieš pareiškėjos valią, nedelsiant kreipėsi į Sodrą su prašymu atnaujinti terminą ir suteikti galimybę apsispręsti.
Pareiškėjos vertinimu, Valdyba Rašte netinkamai vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, dėl ko priėmė nepagrįstą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies neatitinkantį sprendimą, kuriame, be kita ko, pateiktos nemotyvuotos išvados.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, teisės aktai pareiškėjai suteikia teises ir galimybes gauti rūpimą informaciją jai suprantama kalba, kadangi įstatymui visi asmenys lygūs, be to, tai nustatyta VAĮ 32 straipsnio nuostatose. Kadangi atsakovė pareiškėjai informacijos pastarajai suprantama kalba nepateikė, laikytina, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjos tinkamai neinformavo apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
Pareiškėja su Rašte nurodomu argumentu, jog pareiškėja Valdybai nepateikė dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, kad prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime negalėjo pateikti laiku, nesutinka. Pareiškėja paaiškina, kad ji neturi galimybės pateikti įrodymo, patvirtinančio, kad ji nemoka kalbos. Kaip antai, atsakovei tai, kad pareiškėja nėra Lietuvos Respublikos pilietė, turi būti žinoma. Apie tai ji nurodė ir savo prašyme Atsakovui dėl termino atnaujinimo, kurį pateikė rusų kalba.
Pareiškėjos manymu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ji nedelsdama ėmė aktyviai ginti savo pažeistas teises ir kreipėsi į VSDFV dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo, kai tik suvokė, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos, t. y. pastebėjus, kad nuo jos atlyginimo nuskaičiuojami mokesčiai.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad EGAS ji naudojosi siekdama rasti informaciją dėl ligos išmokų (b. l. 42). Faktas, kad pareiškėja dažnai lankėsi nurodytuose puslapiuose, įrodo, kad pareiškėja nesuprato lietuvių kalbos ir kad kiekvienas apsilankymas atsakovės savitarnos svetainėje pareiškėjai buvo didelis iššūkis. Atsakovės teiginys, kad pareiškėja supranta laiško kalbą ir turinį, nes atitinkamuose langeliuose pareiškėja įrašė reikiamą informaciją, neteisingas, kadangi pareiškėja nurodytiems veiksmams atlikti naudojosi artimųjų pagalba. Būtent dėl kalbos nemokėjimo pareiškėja nesuprato laiško dėl pensijų kaupimo svarbos.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36–39).
Paaiškina, kad Valdyba, gavusi pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. prašymą sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, atliko duomenų patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja EGAS 2019 m. sausio 22 d. 12:45 val. atsidarė ir peržiūrėjo į jos asmeninę paskyrą (prie kurios prisijungiama tik autentifikavus asmenį) siųstą pranešimą apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime, kuriame paryškintomis raidėmis buvo nurodyta, kad, norint atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, privalu iki šių metų birželio 30 d. per EGAS pateikti prašymą dėl pensijų kaupimo arba asmeniškai atvykti į bet kurį „Sodros“ priimamąjį. Kadangi pareiškėja EGAS duomenimis minėtą pranešimą perskaitė, registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pranešimas nesiųstas. Be to, VSDFV savo iniciatyva, nors tokios prievolės teisės aktai nenumato, visiems įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims 2019 m. birželio 26 d. išsiuntė (EGAS asmeninėse paskyrose nurodytu el. paštu) priminimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Taigi, jeigu pareiškėjai buvo neaiški per EGAS pateikta informacija, ji turėjo pakankamai laiko (nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) kreiptis papildomos informacijos, t. y. gauti konsultaciją pokalbiuose realiu laiku, paskambinti „Sodros“ informacijos centro (SIC) bendru informaciniu telefonu 1883 (kuris aiškiai nurodytas EGAS asmeninėje paskyroje ir minėtame pranešime), pateikti paklausimą ar laisvos formos prašymą prisijungus EGAS arba atvykti į bet kurį „Sodros“ skyrių. Tačiau pareiškėja iki 2019 m. liepos 1 d. prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime nepateikė, todėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre nuo 2019 m. liepos 1 d. įregistruota pensijų kaupimo dalyve bei priskirta pensijų kaupimo bendrovei UAB „INVL Asset Management“.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, pateikdama ženkliai pavėluotą 2020 m. kovo 6 d. prašymą sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, nepateikė dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime nepateikė iki nustatyto termino. Taigi, atsakovė įvykdė visus teisės aktais nustatytus reikalavimus ir dėl aukščiau išdėstytų priežasčių priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo, kadangi pastaroji EGAS 2019 m. sausio 22 d. perskaitė pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą, o VSDFV sudarė visas sąlygas konsultacijoms, jeigu įtrauktam į dalyvavimą pensijų kaupime asmeniui kiltų klausimų.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Valdybos turimais duomenimis pareiškėja nuo 2018 m. birželio 4 d. yra draudėjo (duomenys neskelbtini) apdraustoji. Pagal draudėjo pateiktus SAM pranešimus apie apdraustuosius už 2019 m. liepos - 2020 m. kovo mėnesius nuo pareiškėjos pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra priskaičiuotos mokamos apdraustosios lėšomis 1,8 proc. dydžio pensijų kaupimo įmokos, todėl pareiškėja jau 2019 m. rugpjūčio mėnesį turėjo pastebėti nuo gaunamo atlyginimo atskaičiuotas šias įmokas, kas neatitinka skunde nurodytos informacijos, kad pastebėjusi nuo gaunamo atlyginimo atskaičiuojamas pensijų kaupimo įmokas, nebuvo pasyvi ir nedelsiant kreipėsi į Sodrą prašydama atnaujinti terminą ir suteikti galimybę apsispręsti, t. y. pareiškėja į Sodrą kreipėsi tik po septynių mėnesių, t. y. 2020 m. kovo 6 d.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 10 d. sprendimo „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ Nr. (10.34E)I-1649, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą išbraukti ją iš pensijų kaupimo sistemos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai atsakovė 2019 m. sausio 8 d. per EGAS siuntė pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad ji iki 2019 m. birželio 30 d. gali pateikti atsisakymą, jeigu nesutinka dalyvauti pensijų kaupime, o jeigu sutinka dalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikia; atsisakymą galima pateikti atsakovei interneto svetainėje www.sodra.lt arba asmeniškai atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį (su savimi reikėtų turėti asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę)) (b. l. 40–42). Šiame pranešime pabrėžta, kad dalyvavimas pensijų kaupime prasidės nuo 2019 m. liepos 1 d.
Valdyba pareiškėjai elektroniniu paštu 2019 m. birželio 26 d. išsiuntė pranešimą, kuriame pateikta iš esmės ta pati informacija, kokia buvo nurodyta 2019 m. sausio 8 d. pranešime (b. l. 12).
Valdybos Šiaulių skyriaus Klientų aptarnavimo skyriuje 2020 m. kovo 6 d. gautas pareiškėjos prašymas sustabdyti jos dalyvavimą UAB „Invl Asset Management“ antros pakopos kaupimo programoje (b. l. 28–30, 47–48). Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad ji yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, Lietuvoje gyvena turėdama leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2020 m. birželio 20 d. Paaiškino, kad jai 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. birželio 26 d. siųsti pranešimai nebuvo išversti į jai suprantamą kalbą. Laiškų apie pensijos kaupimą iki 2019 m. liepos 1 d. pareiškėja nesekė ir neskaitė, kadangi neturėjo nuolatinės prieigos prie interneto, ir sistemoje buvo matyti, kad pareiškėja šių laiškų neperskaitė. 2019 m. birželio 26 d. siųsto pranešimo neperskaitė, nes nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. liepos 15 d. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini).
Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. prašymą, 2020 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ Nr. (10.34E) I-1649, kuriame nurodė, kad Valdyba neturi teisės tenkinti pareiškėjos prašymo (b. l. 44–46). Valdyba šiame sprendime nurodė, kad teisės aktai nenumato išimčių dėl asmenų įtrauktų į dalyvavimą pensijų kaupime pilietybės ar Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos mokėjimo, o kilus neaiškumui ar klausimams buvo sudarytos visos galimybės dėl papildomų išaiškinimų ir paaiškinimų kreiptis į Valdybą ar į bet kurį Valdybos skyrių raštu ar per EGHAS ar paštu, ar elektroniniu paštu, ar informaciniu „Sodros“ telefonu, ar per EGAS pokalbio internetu priemones. Valdyba šiame sprendime taip pat pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę Valdybai pateikti dokumentus, įrodančius svarbias priežastis, kad prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime negalėjo pateikti laiku, o Valdyba juos įvertinusi ir nustačiusi, kad priežastys yra svarbios, gali priimti sprendimą dėl pareiškėjos dalyvavimo pensijų kaupime išregistravimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų kaupimo įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), kuris nustato dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje bei Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496 „Dėl Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), kuris, be kita ko, nustato asmenų, nurodytų Lietuvos Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje informavimo apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą, tvarką bei informacijos turinį.
Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad VSDFV ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime, be kita ko, turi būti nurodyta informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per EGAS sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą, informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime.
Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios (Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis).
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – VSDF valdyba) privalo per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad VSDF valdyba į pensijų kaupimą įtrauktus asmenis papildomai informuoja šiais būdais: registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jeigu asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje gauto laiško neperskaitė ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties (5.1. papunktis); asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamiems asmenims atvykus į VSDF valdybos teritorinio skyriaus priimamąjį (5.2. papunktis). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad asmeniui skirtame pranešime turi būti pateikta Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. Papildomai asmeniui pateikiama: informacija apie tai, kad dalyvavimas pensijų kaupime negalės būti nutrauktas iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių arba asmeniui bus paskirta išankstinė senatvės pensija (6.1. papunktis); informacija apie tai, kad senatvės pensijos amžių sukakusiam (arba paskyrus išankstinę senatvės pensiją) dalyviui pensijų fonde sukauptos lėšos bus išmokamos Pensijų kaupimo įstatyme numatytais būdais (6.2. papunktis); informacija apie tai, kad asmens duomenys kaupimo bendrovei, kuriai asmuo atsitiktine tvarka bus priskirtas, bus perduodami tik siekiant įgyvendinti Pensijų kaupimo įstatymą ir tvarkomi, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais (6.3.papunktis); informacija apie interneto svetainę (svetaines), kurioje (kuriose) asmuo gali rasti visą išsamią informaciją, taip pat ir apie interneto svetainę, kurioje pateikta oficiali skaičiuoklė, suteikianti galimybę asmeniui įvertinti dalyvavimo pensijų kaupime pasekmes (6.4. papunktis); informacija apie VSDF valdybos ir pensijų kaupimo bendrovės, į kurią asmuo bus įtrauktas, telefonus ir elektroninio pašto adresus pasiteirauti (6.5. papunktis).
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“, nulėmusi pareiškėjos įtraukimą į pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su kitomis šio straipsnio nuostatomis, įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo jaunesni kaip 40 metų amžiaus pilnamečiai asmenys, kurių duomenys apie draustumą yra Registre, įtraukiami į pensijų kaupimą siekiant paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, kad kuo didesniam skaičiui gyventojų būtų užtikrintas efektyvesnis pensijų kaupimas ir didesnės pajamos senatvėje, kartu suteikiant pateiktos informacijos pagrindu šiems asmenims teisę priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime, inter alia (lot. be kita ko) atsisakyti jame dalyvauti, nelaikytinas diskriminuojančiu dėl amžiaus, varžančiu šių asmenų sutarčių sudarymo laisvę, ribojančiu jų kaip vartotojų teises.
Pareiškėjos teigimu, ji apie jos apie įtraukimą į pensijų kaupimą nebuvo tinkamai informuota, kadangi pranešimai pateikti ne jos gimtąja ar jai suprantama (rusų) kalba, taip pat pranešimai buvo siunčiami ne registruotu laišku jos gyvenamosios vietos adresu.
Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyti asmenys per pakankamą laikotarpį (5 mėnesius) arba dėl svarbių priežasčių praleidę šį terminą turi realią galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, taip pat yra užtikrintas asmenų išankstinis informavimas apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą, su tuo susijusias teises ir pareigas, t. y. sudarytos prielaidos asmenims sąmoningai ir pagrįstai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje. Tuo tarpu sąrašas svarbių priežasčių, dėl kurių asmenys negalėjo per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, Pensijų kaupimo įstatyme nėra pateikiamas. Iš Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies formuluotės matyti, kad Sodros darbuotojui suteikiama diskrecijos teisė pagal su prašymu pateikiamus įrodymus spręsti, kurios priežastys yra svarbios.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas aukščiau minėtame nutarime, atsižvelgdamas į VSDFV pateiktus duomenis nurodė, kad dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 71 321 asmuo, kaip antai, nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. į VSDF valdybą kreipėsi 567 asmenys, pavėlavę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, iš jų 156 asmenims leista atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, įvertinus pateiktus dokumentus, įrodančius svarbias priežastis (ilgalaikė liga, buvo išvykę iš Lietuvos), dėl ko jie negalėjo per nustatytą terminą (iki 2019 m. liepos 1 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, arba esant pakankamai požymių, kad jie nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba „Lietuvos paštas“ pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog tais atvejais, kai asmuo nurodo nemokąs lietuvių kalbos, tačiau iš jo veiksmų yra akivaizdu, jog jis geba efektyviai pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu, lietuvių kalbos nemokėjimas nėra laikomas svarbia priežastimi, pagrindžiančia būtinumą atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą (žr. pvz.: LVAT 2008 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1743/2008, ir kt.).
Atsakovės į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjos prisijungimus prie EGAS (teismas šiais duomenimis neturi pagrindo abejoti, jų neginčija ir pareiškėja) patvirtina, kad pareiškėja EGAS 2019 m. sausio 22 d. 12:45 val. atsidarė ir peržiūrėjo į jos asmeninę paskyrą siųstą pranešimą apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime, kuriame paryškintomis raidėmis nurodyta, kad, norint atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, privalu iki šių metų birželio 30 d. per EGAS pateikti prašymą dėl pensijų kaupimo arba asmeniškai atvykti į bet kurį „Sodros“ priimamąjį (b. l. 50–75). Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. spalio 7 d. 19:32 val. prisijungė prie EGAS ir gavusi perspėjimo pranešimą, kad privalo užpildyti tam tikrus laukus, meniu „Nustatymai“ pakeitė duomenis (sugebėjo įrašyti savo adresą, sąskaitos numerį, pakeisti keletą reikšmių) ir 19:46 val. pateikė GPS1 prašymą „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas)“; gavusi žinutę dėl sprendimo skirti ligos išmoką, 2018 m. spalio 15 d. prisijungė prie EGAS, ir prisijungimo sesijos metu (nuo 21:09 val. iki 21:13 val.) perskaitė žinutę bei peržiūrėjo suvestinę „Informacija apie kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimą“, laikotarpiu po 2019 m. sausio 22 d. pareiškėja prie EGAS buvo prisijungusi 2019 m. vasario 7, 14, 22, 26 d., kovo 3 d., birželio 11 d., rugsėjo 11, 13, 18, 20 d., spalio 14 d., gruodžio 10, 12 d., 2020 m. vasario 2, 12, 20, 22 d., kovo 5, 14, 15, 16, 28 d., gegužės 6 d., todėl pareiškėjos teiginys, kad nesupranta EGAS pateikiamos informacijos turinio nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.
Pažymėtina, kad pareiškėja, 2019 m. sausio 22 d. atidariusi jai per EGAS siųstą pranešimą ir nesuprasdama jo turinio, bei būdama atidi ir rūpestinga, turėjo galimybę kreiptis į Valdybą ar jos skyrių dėl pranešime nurodytos informacijos paaiškinimo ar pateikimo jos gimtąja ar jai suprantama (rusų) kalba. Tai, kad pareiškėja nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. liepos 1 d. jokiais aukščiau nurodytais būdais nesikreipė į Valdybą ar jos skyrių byloja apie pareiškėjos pasyvų elgesį. Juo labiau, pareiškėja dėl pranešimo turinio išvertimo galėjo kreiptis į artimus asmenis, kurie, kaip pareiškėja nurodė paaiškinimuose, jai pagelbėjo EGAS asmeninėje paskyroje keičiant duomenis.
VSDFV, pareiškėjai pranešimą siųsdama per EGAS ir šio pranešimo nesiųsdama registruotu laišku jos gyvenamosios vietos adresu, teisės aktų nepažeidė, kadangi Aprašo 5.1 papunktyje įtvirtinta, kad Valdyba į pensijų kaupimą įtrauktus asmenis papildomai informuoja registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jeigu asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. EGAS gauto laiško neperskaitė ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties. Kaip byloje nustatyta, pareiškėja Valdybos jai per EGAS siųstą pranešimą atsidarė 2019 m. sausio 22 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentas, kad ji nebuvo tinkamai informuota dėl to, kad pranešimas jai nebuvo siunčiamas gyvenamosios vietos adresas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįsti teiginiai apie tai, kad ji 2019 m. birželio 18 d. – 2019 m. liepos 15 d. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), dėl ko neperžiūrėjo 2019 m. birželio 26 d. VSDFV siųsto pranešimo nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, kadangi, kaip byloje nustatyta, VSDFV 2019 m. sausio 8 d. siųstą pranešimą pareiškėja atsidarė 2019 m. sausio 22 d. ir turėjo pakankamai laiko atitinkamai į jį reaguoti. Tuo labiau, kad Valdybos pakartotinai per EGAS sistemą siųsti pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą teisės aktai neįpareigojo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja aktyviai jungiasi prie EGAS, keičia atitinkamus asmens duomenis, pildo atitinkamus prašymus ir atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką, nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėja geba efektyviai pasirūpinti savo teisių įgyvendinimu, todėl galimas lietuvių kalbos nemokėjimas nėra laikomas svarbia priežastimi, pagrindžiančia jos nurodomą aplinkybę, jog ji nesuprato atsakovės jai siųsto Rašto turinio.
Teismas taip pat atmeta pareiškėjos nurodytus teiginius, kad ginčijamu sprendimu VSDFV atsisakius ją išbraukti iš pensijų kaupimo sistemos pažeidžiamos jos teisės – laisvė sudaryti sutartis, teisė savarankiškai nuspręsti, kaip disponuoti savo lėšomis, taip pat lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas aukščiau nurodytame 2020 m. vasario 10 d. nutarime konstatavo, jog Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su kitomis šio straipsnio nuostatomis, įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo jaunesni kaip 40 metų amžiaus pilnamečiai asmenys, kurių duomenys apie draustumą yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, įtraukiami į pensijų kaupimą siekiant paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, kad kuo didesniam skaičiui gyventojų būtų užtikrintas efektyvesnis pensijų kaupimas ir didesnės pajamos senatvėje, kartu suteikiant pateiktos informacijos pagrindu šiems asmenims teisę priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime, inter alia (liet. taip pat) atsisakyti jame dalyvauti, nelaikytinas diskriminuojančiu dėl amžiaus, varžančiu šių asmenų sutarčių sudarymo laisvę, ribojančiu jų kaip vartotojų teises. Atsižvelgdamas į nurodytą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius dėl jos teisių pažeidimo įtraukiant ją į pensijų kaupimo sistemą. Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjos teisė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos nebuvo paneigta, ji turėjo teisę atsisakyti kaupti pensiją, tačiau šia teise nepasinaudojo ne dėl kitų asmenų veiksmų, tačiau dėl pačios pasyvaus elgesio.
Iš byloje nustatytų aplinkybių bei minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad Valdyba, priešingai nei teigia pareiškėja, įvykdė visus teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl pareiškėjos informavimo apie pastarosios įtraukimą į pensijų kaupimą (informavimo būdas ir informacijos turinys). Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Valdybos 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. (10.34E) I-1649 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Sprendimo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis) Įvertinus tai, kad pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. prašymą VSDFV išnagrinėjo tinkamai ir pagrįstai, netenkintinas išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. kovo 6 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. J. (V. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.