Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė), vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.

Šiais savo veiksmais S. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

S. T. ir VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai. S. T. teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. VMI atstovas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko VMI pareiškime išdėstytą poziciją. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas S. T. ir VMI atstovui nedalyvaujant.

VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (pareiškimas teisme gautas 2024 m. rugsėjo 10 d.).

Pareiškime nurodyta, kad S. T. yra bendrovės vadovas ir akcininkas nuo 2023 m. gegužės 11 d. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 10 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 79363,11 Eur (10999,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir jo delspinigių, 6865,73 Eur pelno mokesčio ir jo delspinigių, 61414,40 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir jo delspinigių, 83,85 Eur pagal vykdomuosius dokumentus). Pridėtinės vertės mokesčio ir jo delspinigių mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. sausio 26 d., o teisė išieškoti atsirado nuo 2023 m. gruodžio 28 d., gyventojų pajamų mokesčio ir jo delspinigių mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. sausio 3 d., pelno mokesčio – nuo 2024 m. birželio 17 d., o jo delspinigių – nuo 2023 m. gruodžio 19 d. Su bendrove 2023 m. vasario 28 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-11492, kuri VMI sprendimu Nr. (23.24-08) 327-74420 nutraukta 2023 m. gruodžio 7 d., nesilaikius šios sutarties sąlygų. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovė turi 5 sąskaitas. Bankams 2024 m. gegužės 20 d. buvo išsiųsti paklausimai pateikti sąskaitų išrašus nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Išanalizavus bankų pateiktą informaciją, nustatyta, kad bendrovė, turėdama pradelstų mokėjimų skolą kreditoriui VMI pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį, atliko atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Didžiausi atsiskaitymai laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 21 d. vyko per (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios atsiskaityta už 11314,28 Eur, su kuo vyko atsiskaitymai, sąskaitos išraše nenurodyta, taip pat per (duomenys neskelbtini) skyriaus atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

VMI pareiškime išvardinti keli konkrečių didžiausių atsiskaitymų pavyzdžiai iš (duomenys neskelbtini) skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kai esant mokestinei nepriemokai ir pradelstiems mokėjimams pagal mokestinės paskolos sutartį, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. S. T. buvo sumokėta 12500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 8432,31 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7868,32 Eur, E. S. – 10000 Eur ir 14897,52 Eur, (duomenys neskelbtini) – 14897,52 Eur, (duomenys neskelbtini) – 13600 Eur, (duomenys neskelbtini) – 9026,55 Eur ir 8987,66 Eur, (duomenys neskelbtini) – 8000 Eur, 7000 Eur, 9100 Eur, 7500 Eur, 10060 Eur, 9000 Eur, 7200 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7500 Eur ir 7000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7000 Eur. Nuo 2023 m. gegužės 17 d. valstybės biudžetui sumokėta/išieškota 4133,27 Eur. Vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, bendrovė, nevykdanti mokestinės paskolos sutarties, laikoma skolinga.

VMI pareiškime apibendrinta, kad nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, jog bendrovės vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių S. T. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, S. T. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu bendrovės vadovo veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidžia kreditorių teises (b. l. 2–4).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė S. T. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas bendrovės vadovas, nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdamas VMI teises (b. l. 23–41).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad S. T. yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir Mano VMI paskyros atstovas (b. l. 6).

Iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų (laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d.) nustatyta, kad 2023 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudarė 14155,55 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio – 4246,63 Eur (iš viso 18402,18 Eur). 2023 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudarė 4,48 Eur, dėl nesumokėto pelno mokesčio – 2,68 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio – 29923,03 Eur (iš viso 29930,19 Eur), nemokestinė prievolė pagal mokestinės paskolos sutartį (suėjęs mokėjimo terminas) – 5160,63 Eur. 2023 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudarė 4,57 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio – 5,56 Eur, nemokestinė prievolė pagal mokestinės paskolos sutartį (suėjęs mokėjimo terminas) – 15400,87 Eur. 2023 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudarė 2777,95 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio – 1685,27 Eur, nemokestinė prievolė pagal mokestinės paskolos sutartį (suėjęs mokėjimo terminas) – 25715,74 Eur. 2024 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudarė 10999,13 Eur, dėl nesumokėto pelno mokesčio – 6865,73 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio – 61414,40 Eur, dėl nenurodyto mokesčio – 83,85 Eur (iš viso 79363,11 Eur) (b. l. 8–26).

Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo, be kita ko, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. buvo vykdomi įvairūs mokėjimai iš bendrovės sąskaitos (b. l. 27–31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo S. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

Iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nustatyta, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, tarp jų S. T. buvo sumokėta 12500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 8432,31 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7868,32 Eur, E. S. – 10000 Eur ir 14897,52 Eur, (duomenys neskelbtini) – 14897,52 Eur, (duomenys neskelbtini) – 13600 Eur, (duomenys neskelbtini) – 9026,55 Eur ir 8987,66 Eur, (duomenys neskelbtini) – 8000 Eur, 7000 Eur, 9100 Eur, 7500 Eur, 10060 Eur, 9000 Eur, 7200 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7500 Eur ir 7000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7000 Eur. Nuo 2023 m. gegužės 17 d. valstybės biudžetui sumokėta/išieškota 4133,27 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. bendrovė turėjo galimybę sumokėti/sumažinti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės nei VMI, eilės kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises.

Konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog S. T., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdamas VMI teises, todėl šie S. T. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur.

Teismas, skirdamas S. T. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais; S. T. veikė tiesioginė tyčia; taip pat į tai, kad nenustatyta S. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas vertina tai, kad S. T., nors ir pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumo tvarką, tačiau mokėjimus atliko siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, buvo atsiskaitoma su bendrovės darbuotojais ir tiekėjais, tam tikri mokėjimai buvo vykdomi valstybės biudžetui. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir S. T. asmenybę. Sodros duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, S. T. anksčiau neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarimu baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą S. T. paskiriant baudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti S. T., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke (duomenys neskelbtini) skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-1321-1155/2024“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.