Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-261-926-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-10-12
Bylos Nr.: A-261-926-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Pareiškėjas: Uždarosios akinės bendrovės „Tele-3“
Advokatai: Zenonas Naus

Administracinė byla Nr. A-261-926/2009Procesinio sprendimo kategorija 38; 79.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Zenonui Naus, atsakovo atstovėms Eglei Bakštytei ir Giedrei Venckutei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Uždarosios akinės bendrovės „Tele-3“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja UAB „Tele-3“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 2A (toliau – ir Nutarimas Nr. 2A), 2008 m. vasario 29 d. nutarimą 12-3A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12-3A), 2008 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 12-4A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12-4A), 2008 m. kovo 6 d. nuarimą Nr. 12-5A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12-5A), 2008 m. kovo 6 d. nutarimą 12-6A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12-6A) ir 2008 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 12-11A (toliau – ir Nutarimas Nr. 12-11A).

Pareiškėja nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas (2007 m. birželio 21 d. redakcija) nustatė alkoholio reklamos draudimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos, tuo tarpu šios normos 2004 m. kovo 9 d. redakcija be to, kad kitaip reglamentavo reklamos draudimo laiką, numatė ir alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, reklamos išlygą. Pareiškėja pažymėjo, kad iki įsigaliojant pakeistai įstatymo normai įstatymų vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai viešai pateikė skirtingą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimą: Tarnyba buvo nurodžiusi, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotų pavadinimų (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklų rodymas sporto rungtynių metu nuo 6 valandos iki 23 valandos bus draudžiamas, tuo tarpu vienas iš aptariamos įstatymo pataisos iniciatorių paaiškino, kad jo inicijuota Alkoholio įstatymo pataisa to nedraudžia, taigi, buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas. Pareiškėja nurodė, kad Nutarimu Nr. 2A, Nutarimu Nr. 12 – 3A, Nutarimu Nr. 12-5A ir Nutarimu Nr. 12-11A UAB „Tele-3“ nubausta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. už alkoholio reklamos, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan., draudimo pažeidimą. Pareiškėja pažymėjo, kad iš esmės analogiška teisės norma galiojo nuo 1997 m. liepos 16 (Alkoholio kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 3 punkto redakcija, Žin., 1997, Nr. 67-1660), o esamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptartas draudimas įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. (2004 m. kovo 9 d. redakcija, Žin., 2004, Nr. 47-1548), tačiau neatsižvelgiant į tai, kad iki skundžiamų Tarnybos nutarimų priėmimo ne kartą transliuojant sporto renginius buvo rodomi sportininkai, vilkintys apranga su alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotais pavadinimais bei prekių ženklais, pareiškėja niekada nebuvo aptariamu teisiniu pagrindu patraukta administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos nuomone, Tarnybai pakeitus įstatymo taikymo praktiką buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

Pareiškėja pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys reklamą, nesudaro nuoseklios ir darnios sistemos. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 9 d. redakcija) nustato, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje (2006 m. liepos 11 d. redakcija) reklamos sąvokos turinio elementais papildomai nurodomi informacijos skleidimo atlygintinumas ir tokios sklaidos užsakomasis pobūdis. Nors Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, nukreipianti į Alkoholio kontrolės įstatymą, tačiau ji sietina tik su alkoholio reklamos apribojimais, o ne pačios reklamos samprata. Be to, pagal Visuomenės informavimo įstatyme pateikiamą reklamos reglamentavimą reklama skirstoma tik į reklamą, kurios skleidimui įstatymas nustato konkrečius reikalavimus (39 straipsnio 11 dalis) ir paslėptą reklamą, kuri draudžiama (39 straipsnio 5 dalis). Kitokių reklamos rūšių Visuomenės informavimo įstatymas nenumato, kas, pareiškėjos manymu, suponuoja išvadą, jog transliuojamos programos dalis, kurioje matomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai bei prekių ženklai, laikytina paslėpta reklama, nes negalima nesutikti, kad alkoholinių gėrimų gamintojų pavadinimų ar prekės ženklų patalpinimu ant sportininkų aprangos bei sporto aikštėse siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus, ir ji gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Pareiškėjos nuomone, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad nors minėtas Visuomenės informavimo įstatyme bei analogiškas Reklamos įstatymo (2000, Žin., Nr. 64-1937) 2 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnyje įtvirtintas paslėptos reklamos draudimas galiojo ir iki 2008 m. sausio 1 d., visuomenės informavimo priemonės už tokios reklamos skleidimą atsakomybėn nebuvo traukiamos.

Pareiškėja pažymėjo, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas: teisinis reguliavimas privalo būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas), kad minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų privalu paisyti ir ribojant ūkinės veiklos laisvę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12–150–04, Nr. N8–1257–07). Pareiškėja mano, kad toks aiškinimas iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą teisinio tikrumo principą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas alkoholio reklamos draudimas yra dviprasmiškas ir neišsamus, o nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo), skundžiami Tarnybos nutarimai turėtų būti naikinami.

Pareiškėja nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) nustatyta, kad <...> reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, o remiantis Tarnybos pateiktais krepšinio rungtynių vaizdo įrašais konstatuotina, kad „Švyturio“ bei „Kalnapilio“ prekių ženklai UAB „Tele-3“ transliuotose rungtynėse buvo matomi nereguliariai ir netikėtai, o „Švyturio“ bei „Kalnapilio“ prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, lyginant su transliuotos programos vaizdais. Atsižvelgiant į tai 2008 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies redakcija panaikina veikų, už kurių atlikimą pareiškėjai pritaikytos ekonominės sankcijos, baudžiamumą.

Pareiškėja, remdamasi Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimu nurodė, kad Konstitucinis Teismas, tirdamas Tabako kontrolės įstatymo atskirų normų atitikimą Konstitucijai, pažymėjo, jog šiame ir kituose įstatymuose nustatytos sankcijos, vadinamos „ekonominėmis sankcijomis“ pagal savo turinį ir kitus požymius yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui, o savo dydžiu (griežtumu) kartais prilygsta kriminalinėms bausmėms, ir tokiais atvejais iš Konstitucijos kylančios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems administracinėn teisinėn atsakomybėn, gali būti nustatytos įstatymuose, įtvirtinančiuose tokias sankcijas, ir (arba) kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose subjektų (taip pat ir ūkio subjektų) administracinę teisinę atsakomybę, administracinį procesą (inter alia administracinių bylų teiseną). Ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, o Alkoholio kontrolės įstatyme nėra normų, nustatančių šio įstatymo taikymo taisykles, taip pat ir jo retroaktyvų taikymą, todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi turėtų būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normos. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas atsakomybę panaikinantis teisės aktas ir Tarnybos paskirtos ekonominės sankcijos naikintinos, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalis.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį institucijos, taikančios ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tuo tarpu bylos dėl UAB „Tele-3“ Alkoholio įstatymo pažeidimų buvo išnagrinėtos ir baudos skirtos praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, todėl skundžiami nutarimai naikintini ir dėl procedūrinių pažeidimų.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad remiantis alkoholio reklamos sąvoka, įtvirtinta Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje reklama yra bet kuri informacijos forma. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalis nustato, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Sistemiškai vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog kitais atvejais, t. y. ne minėtų įmonių iškabose ar ant jų valdomo transporto, pateikiami alkoholinių gėrimų prekių ženklai laikomi alkoholio reklama.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad, remiantis Prekių ženklų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2844) 2 straipsnio 1 dalį, prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999, konstatuota, kad ženklai yra labai svarbi reklaminė priemonė; per ryšį, sukurtą tarp ženklo ir prekės ar paslaugos, ženklai supažindina visuomenę su tokia preke ar paslauga, tokiu būdu, prekių ženklai padeda jų savininkams sužadinti ir išlaikyti visuomenės poreikius, tuo pat metu jie padeda informuoti vartotoją apie prekes ir paslaugas, esančias rinkoje, kad prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Atsakovė pabrėžė, jog tam, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas, nėra būtina sąlyga jį įregistruoti, kad Prekių ženklų įstatymas neįpareigoja registruoti žymens, naudojamo prekėms žymėti, kad neįregistruotas žymuo taip pat gali atlikti pagrindinę prekių ženklo paskirtį – atskirti vieno gamintojo prekes arba paslaugas nuo kito gamintojo prekių arba paslaugų. Taigi, žymuo kaip prekių ženklas ar kaip įregistruoto prekių ženklo elementas, kuriuo vieno gamintojo prekės ar paslaugos atskiriamos nuo kito gamintojo prekių ar paslaugų, yra ne tik informacija, bet ir reklama, kurios tikslas – pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A6 – 657/2001 konstatavo, kad, vertinant teiginius dėl reklamai būdingų požymių, kuriuos nurodė Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime, pažymėtina, kad minėtame nutarime nurodoma, jog ,,<...> reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas - skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina)“. Tačiau minėtame nutarime Konstitucinis Teismas darė išvadą, kad ,,<...> reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje <...>“. Tai, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda dar nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nenumato materialinės naudos, kaip būtino alkoholio reklamos požymio. Atsakovė pažymėjo, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2004 m. liepos 13 d. sprendime Bacardi France SAS byloje C-429/02 konstatavo, jog netiesioginė televizijos reklama, kai retransliuojant kitų valstybių narių teritorijoje vykstančias sporto varžybas tarp dviejų valstybių ekrane matomi alkoholinių gėrimų reklamos stendai, iš tikrųjų nelaikytina „televizijos reklama“ direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, kuri perkelta į Visuomenės informavimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254), 1 straipsnio b punkto, 10 ir 11 straipsnių prasme, kadangi ji nėra išskirtinis pranešimas per televiziją, kuriuo siekiama skatinti pirkti prekes ar naudotis paslaugomis. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, jog toks draudimas neprieštarauja EB sutarties 59 straipsniui (po pakeitimo – EB sutarties 49 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų teikimo laisvę), kadangi toks alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas turėtų būti laikomas priemonėmis, kuriomis siekiama kovoti prieš piktnaudžiavimą alkoholiu, kurios pateisinamos rūpesčiu dėl visuomenės sveikatos.

Atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, „alkoholio reklamos“ ir „televizijos reklamos“ sąvokos negali būti absoliučiai sutapatinamos: alkoholio reklamos sąvoka, įtvirtinta Alkoholio kontrolės įstatyme, kaip specialiajame teisės akte, platesnė, nei numatytoji direktyvoje 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu ir Visuomenės informavimo įstatyme, kadangi ji apima alkoholio reklamą ne tik televizijoje, bet ir kitais būdais.

Atsakovė nurodė, kad Tarnyba baudas UAB „Tele-3“ skyrė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, atsižvelgdama į teismų suformuluotą praktiką (teisės aktų išaiškinimus), taip pat įvertinusi byloje esančią medžiagą – UAB „Tele-3” raštu bei žodžiu pateiktus paaiškinimus, rungtynių vaizdo įrašus, taip pat pažymėjo, kad UAB „Tele–3“ Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose bei Tarnyboje vykusių bylos nagrinėjimų metu pripažino, jog bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas.

Atsakovė pažymėjo, kad už Alkoholio kontrolės 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą sankcijos kitoms bendrovėms buvo taikytos ir anksčiau, be to, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimai viešai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, todėl su jais gali susipažinti visi asmenys. Atsižvelgiant į tai, jog Alkoholio kontrolės įstatyme aiškiai įtvirtintos alkoholio reklamą reglamentuojančios sąvokos, į tai, kad teismai yra pateikę išaiškinimą, kas tai yra reklama bei alkoholio reklama, taip pat į tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija jau yra skyrusi ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies 3 punkto pažeidimus, UAB „Tele-3“ teiginys, jog nėra aiškaus alkoholio reklamos reguliavimo ir taip pažeidžiamas teisinio apibrėžtumo principas bei kad teisės aktai, reglamentuojantys reklamą, nesudaro nuoseklios ir darnios sistemos, yra nepagrįstas.

Atsakovė nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11 – 326/2007konstatavo, jog „<...> pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas <...>. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą <...>“.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo konstatavimui svarbūs ir bendrovės paaiškinimai, kuriuos ji turi teisę pateikti prieš surašant Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolą, bei transliacijų vaizdo įrašai ar kita vaizdinė medžiaga. Nuo pareiškėjos Tarnybai pateiktų paaiškinimų bei sporto rungtynių transliacijų vaizdo įrašų pateikimo dienos iki skundžiamų nutarimų priėmimo dienos kiekvienu atveju nebuvo praėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuo įstatymo pažeidimo nustatymo dienos.

Taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio nuostatas būtina laikytis šiame straipsnyje nustatytų procedūrų, t. y. pareiškėja pirmiausia privalo kreiptis į nuobaudą paskyrusią instituciją, o po to į teismą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti nuo 2008 m. balandžio 26 d. galiojančias Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinus transliuotų krepšinio rungtynių įrašus matyti, kad alaus prekės ženklas buvo rodomas reguliariai, prekės ženklai išdėstyti taip (dažnai rodomi krepšinio žaidėjai, krepšinio aikštelė, stendai su prekės ženklu, buvo arčiau pritraukiamas vaizdas), kad transliuojant rungtynes jie visą laiką matomi ir jų atvaizdai nėra šalutiniai palyginant su transliuojamos programos vaizdais.

II.

Teismas nustatė, kad UAB „Tele-3“ 2008 m. sausio 9 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“, per kurias ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekių ženklas. Be to, skleistoje „Švyturio“ alaus reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai. Tarnyba konstatavo, kad taip UAB „Tele-3“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos, bei 1 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan., todėl Tarnyba Nutarime Nr. 2A skyrė UAB „Tele-3“ 2 000 Lt baudą (b. l. 12-15). Tarnyba Nutarime Nr. 12-3A konstatavo, kad UAB „Tele-3“ 2008 m. sausio 16 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Efes Pilsen“, ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas, skleidė „Švyturio“ alaus reklamą ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl UAB „Tele-3“ skirta 2 000 Lt bauda (b. l. 18-21). Tarnyba Nutarime Nr. 12 – 4A konstatavo, kad UAB „Tele-3“ 2008 m. sausio 24 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją tiesiogiai transliuodama krepšinio rungtynes Kauno „Žalgiris“ – Pirėjo „Olimpiakos“, skleidė „Kalnapilio“ alaus reklamą (buvo matomos švieslentė, kartais parodančios „Kalnapilio“ prekių ženklą, kai kurie konstrukciniai elementai buvo su nurodytu prekių ženklu) (b. l. 33-36). Nutarime Nr. 12 – 5A Tarnyba nurodė, kad UAB „Tele-3“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 3 punktą, už tai paskyrė 2000 Lt baudą (b. l. 24-26). Tarnyba nurodė, kad 2008 m. sausio 23 d. tarp 6 ir 23 val. per TV3 televiziją buvo tiesiogiai transliuojamos krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Malagos „Unicaja“, per kurias ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas. Tarnyba Nutarime Nr. 12 – 6 A konstatavo, kad UAB „Tele-3“ 2008 m. sausio 17 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją tiesiogiai transliuodama krepšinio rungtynes Kauno „Žalgiris“ – Maskvos „CSKA“, kurių metu ant reklaminių stendų buvo matomas „Kalnapilio“ prekės ženklas, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą skirta 2000 Lt bauda (b. l. 29-31). Tarnyba Nutarime Nr. 12-11A konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 3 punktą, už tai paskyrė 2000 Lt baudą. 2008 m. vasario 13 d. per TV3 televiziją tarp 6 val. ir 23 val. buvo tiesiogiai transliuojamos krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Viktorijos „Tau Ceramica“, per kurias ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas (b. l. 39-41).

Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan. Minėto įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 6 dalis numatė, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2007 m. birželio 21 d. redakcija) buvo nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos.

Nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio redakcija (2008 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. X-1508 redakcija), pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra išlyga, šiuo atveju panaikinanti atsakomybę. Šia redakcija buvo pakeista 29 straipsnio 6 dalies formuluotė, nustatant, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) pakeista ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė dėl alkoholio reklamos draudimo, nustatant, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius).

Skundžiamais nutarimais pareiškėjai skirtos sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo (2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakcija) 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 1 dalies 3 punkto pažeidimą. Pareiškėjai baudos skirtos už tiesiogines tarptautinių rungtynių transliacijas, kai jų metu buvo matomas alų gaminančių bendrovių „Švyturys“ ir „Kalnapilis“ prekių ženklai. Teismas padarė išvadą, kad atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos, lyginant su buvusiais pagal skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusią Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. X-1198 redakciją, žymiai sušvelnėjo, nes atsirado išimtis, kai tam tikrais atvejais leidžiama alkoholio reklama. Skundžiami nutarimai pareiškėjos atžvilgiu nėra įvykdyti. Baudos skyrimas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau pagal panašius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo nuostatą, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, tai galima padaryti vadovaujantis atitinkama Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 8 straipsnio 2 dalimi (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nuostata. Taikydamas ATPK 8 straipsnio nuostatas teismas vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota teismų praktika (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008, 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1705/2008, 2008 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje A248-11/2008, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-16/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ATPK 8 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta privaloma ikiteisminė procedūra. Ši norma tik suteikia teisę administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančioms institucijoms taikyti švelninantį atsakomybę aktą, tačiau tai nereiškia, kad teismai nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas negali taikyti šios nuostatos. Be to, šiuo atveju teismas taiko principinę nuostatą dėl švelninančių atsakomybę teisės aktų atgalinio veikimo galios, bet ne administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procedūras.

Pažeidimo pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą padarymas pagal skundžiamų nutarimų turinį pasireiškė tuo, kad transliuojant tiesiogines rungtynes nuo 6 valandos iki 23 valandos buvo matomas „Švyturio“ ir „Kalnapilio“ alaus prekės ženklas, tuo metu buvo draudžiama alkoholio reklama. Šie ženklai buvo ant sporto arenos grindų, konstrukcinių elementų, švieslentėse („Kalnapilio“ ir „Švyturio“ prekių ženklas) bei ant sportininkų marškinėlių („Švyturio“ prekių ženklas). Tai, kad „Švyturio“ logotipas buvo ant sportininkų marškinėlių rodo, kad pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto draudimas. Teismas įvertinęs rungtynių vaizdo įrašus (b. l. 155, kompaktiniai diskai), padarė išvadą, kad ant sportininkų marškinėlių esantys „Švyturio“ logotipai praktiškai labai sunkiai matomi. Visų pirma, ant marškinėlių yra įvairių firmų logotipai. Krepšininkams pastoviai judant, pastebėti „Švyturio“ logotipą labai sunku, be to tai įmanoma tik keletą kartų per rungtynes, kai kuris nors iš sportininkų kelias sekundes rodomas stambiu planu. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad dėl šio pažeidimo taip pat taikytina atsakomybę švelninanti teisės norma, įsigaliojusi nuo 2008 m. balandžio 26 d. – Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostata, kad reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

Atsižvelgiant į tai, kad taikytinos atsakomybę švelninančių teisės aktų nuostatos, kurios iš esmės panaikino atsakomybę už šio ginčo atveju nustatytus veiksmus, teismas nevertino argumentų dėl kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų taikymo sprendžiant, ar prekės ženklas yra reklama.

III.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundžiamus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimus palikti nepakeistus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu, prekių ženklų nedraudžia rodyti tik tuomet, kai šie prekių ženklai rodomi 1) netikėtai, 2) nereguliariai ir 3) kaip šalutiniai, palyginus su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

2. 2008 m. sausio 9 d. rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Salonikų „Aris TT Bank“, 2008 m. sausio 16 d. rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Stambulo „Efes Pilsen“, 2008 m. sausio 17 d. rungtynių Kauno „Žalgiris“ - Maskvos „CSKA“, 2008 m. sausio 23 d. rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Malagos „Unicaja“, 2008 m. sausio 24 d. rungtynių Kauno „Žalgiris“ - Pirėjo „Olimpiacos“ ir 2008 m. vasario 13 d. rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Ispanijos „Vitorijos Tau Ceramica“ metu transliacijų metu ant arenos grindų, stendų ir ant krepšininkų marškinėlių esantys prekių ženklai (atitinkamai „Švyturys“ arba „Kalnapilis“) buvo matomi ir reguliariai, ir tikėtai.

3. Teismas nepagrįstai įvertino alkoholio prekių ženklų pasirodymo reguliarumą ir dažnumą – atskirai vertindamas alkoholio prekių ženklų pasirodymą ant sportininkų marškinėlių, salės konstrukcinių elementų, krepšinio aikštelę juosiančių sienelių, krepšinio aikštelės grindų, kadangi vertinant bendrą prekių ženklo pasirodymo dažnį, turėjo būti vertinamas bet kuris prekių ženklo pasirodymas ekrane.

4. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „netikėtas“ reiškia „nelauktas“, „staigus“, o žodis „tikėtis“ reiškia „turėti vilties“, „laukti“. Taikant lingvistinį aiškinimo metodą toks prekių ženklo „Švyturys“ pasirodymas ekrane rungtynių transliacijų metu, buvo tikėtas tiek transliuotojui, tiek ir žiūrovams, kadangi šie prekių ženklai yra matomi kiekvienose analizuojamose rungtynėse.

5. Prekių ženklas „Švyturys“ buvo vienintelis logotipas ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų marškinėlių ir buvo patalpintas iš karto po krepšininkų numeriais.

6. Arenoje, kurioje vyko vienos iš analizuojamų rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Salonikų „Aris TT Bank“ rungtynės prekių ženklas „Švyturys“ taip pat buvo patalpintas ir pastoviose vietose - ant arenos grindų ir konstrukcinių elementų.

7. Minėti prekių ženklai aiškiai ir atpažįstamai buvo matomi visos transliacijos metu, todėl galima konstatuoti, kad jų rodymas nebuvo netikėtas.

8. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „reguliarus“ reiškia „tolygiai ir taisyklingai vykstantis“, „organizuotas ar organizuotai rengiamas, valdomas“. „Reguliarumas“, remiantis lingvistiniu aiškinimu, neturėtų būti suprantamas kaip pastovus nuolatinis prekių ženklo rodymas absoliučiai vienodais laiko intervalais - „reguliarumo“ kriterijui konstatuoti užtenka, kad prekių ženklas būtų rodomas nuolatos ir pastoviai.

9. Pagrindinis transliuojamų rungtynių vaizdas yra krepšininkai, ištisai ir nuolatos rodomi transliacijų metu, būtent todėl ir ant jų marškinėlių esantys prekių ženklai, rungtynių metu pasirodantys kartu su krepšininkais, taip pat buvo matomi reguliariai.

10. Vertinant Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Salonikų „Aris TT Bank“ rungtynių transliaciją kaip bendrą visumą, prekių ženklas „Švyturys“ nuolatos ir pastoviai buvo matomas ne tik ant „Lietuvos ryto“ krepšininkų marškinėlių, bet ir ant arenos grindų bei stendų, t. y. pastoviose šio prekių ženklo buvimo vietose. Ant arenos grindų prekių ženklas „Švyturys“ buvo matomas tiek vienoje, tiek kitoje baudos aikštelės pusėje, todėl minėtas prekių ženklas praktiškai nedingsta iš rungtynių vaizdo ir yra matomas visų rungtynių metu.

12. Ant arenos grindų esantys prekių ženklai yra pasukti tokiu kampu, kad filmuojant rungtynes užrašą „Švyturys“ patogiausia būtų matyti ir atpažinti būtent šių rungtynių televizijos transliacijos žiūrovams, t. y. ši reklama skirta būtent televizijos žiūrovams.

13. Nutarimas Nr. 2 A, nutarimas Nr. 12-3 A, nutarimas Nr. 12-4 A, nutarimas Nr. 12-5 A, nutarimas Nr. 12-6 A ir nutarimas Nr. 12-11 A buvo priimti galiojant Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijai iki 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusių pataisų. 2008 m. balandžio 26 d. priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, nurodanti, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius).

14. Pagal naująją Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 val. iki 23 val., išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius. Tokiu būdu, kad alkoholio reklama 6-23 val. būtų leidžiama, ji turi išpildyti visas išlygoje nurodytas sąlygas - meno, kultūros ar sporto renginys turi būti 1) tarptautinis ir 2) transliuojamas ar retransliuojamas ištisai ir 3) tiesiogiai, t. y. pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išlyga taikoma tik tuomet, kai išpildomi trys minėti kriterijai.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas padarė išvadą, kad krepšinio rungtynių transliacija yra ištisa ir nepertraukiama, tačiau nemotyvavo kokiais kriterijais vadovaudamasis tai nustatė.

16. Vertinant, ar rodytoms krepšinio rungtynėms taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga, turi būti analizuojama ne tik, ar krepšinio rungtynės buvo nepertraukiamos, bet ir tai, ar būtent krepšinio rungtynių transliacija buvo ištisa ir nepertraukiama.

17. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „ištisas“ reiškia „visas“, „vientisas“. Tokiu būdu, nors krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Salonikų „Aris TT Bank“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Stambulo „Efes Pilsen“, Kauno „Žalgiris“ - Maskvos „CSKA“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Malagos „Unicaja“, Kauno „Žalgiris“ - Pirėjo „Olimpiacos“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Ispanijos „Vitorijos“ Tau Ceramica“ buvo tarptautiniai sporto renginiai ir UAB „Tele-3“ rodyti tiesiogiai, tačiau jų transliacija nebuvo ištisinė. Krepšinio rungtynių transliacijų metu, esant rungtynių pertraukoms (pertraukoms tarp rungtynių kėlinių ir ilgosios pertraukos metu) buvo rodoma UAB „Tele-3“ skleidžiama reklama, o ne ištisai transliuojamas vaizdas iš rungtynių vietos, t. y. nebuvo rodoma, kas vyksta rungtynių ilgosios pertraukos metu ir pertraukų tarp kėlinių metu.

18. UAB „Tele-3“, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimus, nesivadovavo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, savo iniciatyva (ex officio), vertindamas transliuotų krepšinio rungtynių ištisumą ir nepertraukiamumą, nepagrįstai rėmėsi UAB „Tele-3“ varžybų vaizdo įrašais, kuriuos bendrovė įrašė vykusių rungtynių vietoje ir neanalizavo krepšinio varžybų transliacijų, kurias kartu su varžybas pertraukiančiomis reklamomis iš tikrųjų transliavo UAB „Tele-3“ ir kurias matė televizijos žiūrovai.

19. Teismui pateiktuose krepšinio rungtynių vaizdo įrašuose nenurodytas, nei UAB „Tele-3“ televizijos kanalo „TV3“ ženklas, nei kad rungtynės vyksta tiesiogiai, kas įrodo aukščiau minėtą faktą, kad pateiktas ne transliacijos įrašas, o įrašas, darytas rungtynių vietoje.

20. Teismas nesuformulavo kriterijų, kuriais remiantis šias rungtynes pripažino tarptautinėmis.

21. Atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto naujos redakcijos nuostatas alkoholio reklama būtų leidžiama tarptautinių, tiesioginių ir ištisinių sporto rungtynių transliacijų ir retransliacijų metu. Net jeigu būtų nustatyta, jog tiesiogiai rodytos tarptautinės krepšinio rungtynės buvo rodytos ištisai ir tokia veika nedraudžiama pagal minėtą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje, be kita ko, dalyvauja sportininkai. Todėl tokia tiesioginių ir ištisai transliuotų ar retransliuotų tarptautinių sporto rungtynių metu rodyta alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, yra draudžiama.

22. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato bendrą absoliutų draudimą sportininkams dalyvauti alkoholio reklamoje. Vadovaujantis loginiu teisės normų aiškinimo metodu, toks draudimas taikytinas tiek visuomenės informavimo priemonėmis, tiek bet kokiomis kitomis priemonėmis, formomis bei būdais skleidžiamai reklamai.

23. Teismas, analizuodamas nutarimų Nr. 2 A, Nr. 12-3 A, Nr. 12-4 A, Nr. 12-5 A, Nr. 12-6 A ir Nr. 12-11 A pagrįstumą bei spręsdamas klausimą dėl sportininkų dalyvavimo alkoholio reklamoje teisėtumo, neteisingai taikė sisteminį teisės normų aiškinimo metodą. Siedamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą su 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 29 straipsnio 6 dalimi, teismas neįvertino ir nepaneigė fakto, jog absoliutus draudimas sportininkui dalyvauti alkoholio reklamoje neišnyksta nei tuomet, kai rungtynės, kuriose jis žaidžia vilkėdamas marškinėlius su alkoholio prekių ženklu pripažįstamos tiesioginėmis, ištisomis ar tarptautinėmis, nei tuomet, kai alkoholio prekių ženklas ant jo marškinėlių matomas nereguliariai, netikėtai ar tam tikrais momentais yra šalutinis. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta alkoholio reklamos draudimo išlyga (tiesiogiai ir ištisai transliuojamuose ar retransliuojamuose tarptautiniuose meno, kultūros ar sporto renginiuose) negali būti taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam alkoholio reklamos draudimui.

24. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog alkoholio prekių ženklai ant sportininkų marškinėlių buvo šalutiniai. Krepšininkai yra pagrindiniai ir vieninteliai varžybų dalyviai, todėl akivaizdu, jog žiūrovai savo dėmesį koncentruoja būtent į juos ir kaskart žaidėjus rodant iš arti aiškiai mato alkoholio prekių ženklus ant jų marškinėlių bei suvokia faktą, kad visa sportininkų komanda dalyvauja alkoholio reklamoje.

25. Įstatymo leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsniu suformavo reklamos, kuri gali padaryti didžiausią poveikį skatinimo požiūriu vartotojams, draudimus. Uždrausdamas reklamą naudojant sportininkus, gydytojus, politikus, meno ir mokslo įžymybes ir kitus iškilius visuomenės veikėjus, jų asmenį, vardą, atvaizdą ir pan. įstatymo leidėjas tuo pačiu pripažino tokio pobūdžio reklamą darančia didesnį poveikį visuomenės sąmonei skatinant alkoholio vartojimą.

Motyvuojamoji dalis

26. Teismas nepasisakė dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimų Nr. 2 A, Nr. 12-3 A, Nr. 12-4 A, Nr. 12-5 A, Nr. 12-6 A ir Nr. 12-11 A teisėtumo ir pagrįstumo Alkoholio kontrolės įstatymo, galiojusio priimant minėtus nutarimus, atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės atstovės paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir rašė apeliacinį skundą patenkinti.

Pareiškėjos atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos tesimo sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčas yra dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio, draudžiančio alkoholio reklamą, taikymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Tele – 3“ skundą patenkino – panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 2A, 2008 m. vasario 29 d. nutarimą 12-3A, 2008 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 12-4A, 2008 m. kovo 6 d. nuarimą Nr. 12-5A, 2008 m. kovo 6 d. nutarimą 12-6A ir 2008 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 12-11A, kuriais atsakovė pritaikė sankcijas pareiškėjai, nes UAB „Tele-3“ per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes, kurių metu ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos žaidėjų marškinėlių buvo matomas alaus prekių ženklas.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Nustatytos faktinės ginčo aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo skirtos sankcijos dėl to, kad UAB „Tele-3“ 2008 m. sausio 9 d., nuo 20.40 valandos, per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“, kurių metu ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekių ženklas. Be to, skleistoje „Švyturio“ alaus reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai. Tarnyba 2008 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 2A, konstatavo, kad taip UAB „Tele-3“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos, bei Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan. Dėl šio pažeidimo Tarnyba Nutarimu Nr. 2A skyrė UAB „Tele-3“ 2 000 Lt baudą (b. l. 12-15).

Tarnyba 2008 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 12-3A konstatavo, kad UAB „Tele-3“ 2008 m. sausio 16 d., tarp 6 valandos ir 23 valandos, per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Efes Pilsen“, ir ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas, skleidė „Švyturio“ alaus reklamą ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl UAB „Tele-3“ skirta 2 000 Lt bauda (b. l. 18-21).

Tarnyba 2008 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 12 – 4A konstatavo, kad UAB „Tele-3“ , 2008 m. sausio 24 d., tarp 6 valandos ir 23 valandos, per TV3 televiziją tiesiogiai transliuodama krepšinio rungtynes Kauno „Žalgiris“ – Pirėjo „Olimpiakos“, skleidė „Kalnapilio“ alaus reklamą. Buvo matoma švieslentė, kartais parodančios „Kalnapilio“ prekių ženklą, kai kurie konstrukciniai elementai buvo su nurodytu prekių ženklu. Tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl UAB „Tele-3“ skirta 2 000 Lt bauda.

Tarnyba 2008 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 12 – 5A konstatavo, kad UAB „Tele-3“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 3 punktą, už tai paskyrė 2000 Lt baudą. Tarnyba nurodė, kad 2008 m. sausio 23 d., tarp 6 ir 23 val., per TV3 televiziją buvo tiesiogiai transliuojamos krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Malagos „Unicaja“, kurių metu ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas. Be to šioje reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai.

Tarnyba 2008 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 12 – 6 A konstatavo, kad UAB „Tele-3“, 2008 m. sausio 17 d., tarp 6 valandos ir 23 valandos, per TV3 televiziją tiesiogiai transliavo krepšinio rungtynes Kauno „Žalgiris“ – Maskvos „CSKA“, kurių metu ant reklaminių stendų buvo matomas „Kalnapilio“ prekės ženklas, ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą skirta 2000 Lt bauda (b. l. 29-31).

Tarnyba 2008 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 12-11A konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 3 punktą, ir už tai paskyrė 2000 Lt baudą. Nutarime nurodė, kad 2008 m. vasario 13 d. per TV3 televiziją tarp 6 val. ir 23 val. buvo tiesiogiai transliuojamos krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Viktorijos „Tau Ceramica“, per kurias ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas. Šioje reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai (b. l. 39-41).

Nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstos įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad jos nustatytos tinkamai.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas.

Atsakovės nutarimais, kuriuos ginčija pareiškėja, baudos buvo paskirtos remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei šio įstatymo 2 dalies 3 punktu.

Pažeidimų padarymo metu galiojusio Alkoholio kontrolės įstatymo (2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu ((2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotųjų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos.

Pažeidimų padarymo metu pareiškėja pažeidė šiuos draudimus. Atsakovės nustatyti krepšinio rungtynių transliavimo metu padaryti pažeidimai teisingai buvo kvalifikuoti. Pareiškėjos veiksmai atitiko Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytą alkoholio reklamos sąvoką, kuria nustatyta, kad alkoholio reklama tai bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prekinis ženklas yra svarbi priemonė išskirti atitinkamą prekę iš kitų prekių, todėl jo demonstravimas yra reikšminga reklaminė priemonė. Rungtynių metu rodomas alaus prekių ženklas turi įtakos vartotojo apsisprendimui bei skatina įsigyti ir vartoti alkoholinį gėrimą atitinkantį demonstruojamą ženklą. Todėl tokie pareiškėjos veiksmai pagrįstai buvo pripažinti alkoholio produkto reklama. Tačiau ginčo nagrinėjimo metu buvo pakeistas teisinis reguliavimas, kuris buvo taikytas ginčo santykiams.

Nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija (2008 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. X-1508 redakcija), kurią buvo nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius). Tokiu būdu šiuo teisiniu reguliavimu buvo nustatyta išimtis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam draudimui. Šio ginčo apimtyje tai būtent reklamai, kurioje dalyvauja sportininkai jei reklamos išraiškos forma atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas sąlygas. Pagal šią išimtį reklama gali būti skleidžiama , jei sportininkai dalyvauja tiesiogiai ir ištisai transliuojamame ar retransliuojamame tarptautiniame sporto renginyje.

Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto išimties sąlygas. Šie argumentai yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja transliavo tarptautinį sporto renginį, kadangi buvo transliuotos tarptautinės rungtynės dėl atitinkamo Eurolygos nugalėtojo vardo. Rungtynės buvo transliuojamos tiesiogiai ir ištisai. Atitinkamos pertraukos varžybų metu negali paneigti renginio ištisumo, nes krepšinio rungtynės bei pertraukos yra šio žaidimo taisyklėmis apibrėžtos laike ir kitaip jų transliuoti tiesiogiai nėra galimybės. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas nustatydamas renginio „ištisumo“ sąlygą siekė, kad būtų apribota galimybė rodyti sporto renginių atskirus momentus ir galimai jas pritaikyti reklamai. Ginčo atveju, atsakovės nustatytų pažeidimų aplinkybės patvirtina, kad buvo transliuojamos rungtynės ištisai rungtynių laiko ribose, kuris apibrėžė ir tiesioginės transliacijos laiką bei pertraukas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija (2008 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. X-1508 redakcija), nustatanti išimtį reklamai, pagal siauresni draudimų turinį yra aktas švelninantis atsakomybę. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad po baudų paskyrimo turi būti taikomas atsakomybę švelninantis aktas ir todėl pagrįstai buvo taikytas šiame ginče, nes jis turi atgalinio veikimo galią. Aktas, nustatantis švelnesnę atsakomybę, buvo priimtas ginčo teisme metu, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti atsakomybę švelninantį aktą.

Dėl baudos skyrimo termino.

Atsakovė, skirdama baudas, jų skyrimo terminų nepažeidė. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui - per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys. Atsakovė atliko pažeidimo tyrimą, pareikalavo pareiškėjos paaiškinimo bei rungtynių vaizdo įrašų, gavusi paaiškinimą surašė pažeidimo protokolą. Šiuo atveju terminas baudai skirti skaičiuotinas nuo paaiškinimų apie pažeidimą gavimo, nes kartu su juo buvo pateikti ir krepšinio rungtynių vaizdo įrašai. Juos gavus buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas nustatytas. Baudos buvo paskirtos nepraleidus vieno mėnesio termino nuo pažeidimo nustatymo, todėl Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyti terminai nebuvo praleisti.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas