Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-349-344/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-13
Bylos Nr.
1-349-344/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-349-344/2024Proceso Nr. 1-01-1-23075-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3.; 2.4.1.7.

(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 13 d.

TelšiaiTelšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Dokšienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorei Daivai Armalienei,

kaltinamajam M. K. ir jo gynėjai advokatei J. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2006 m. gegužės 4 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

2) 2006 m. birželio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėn.;

3) 2006 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams;

4) 2007 m. vasario 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams;

5) 2016 m. spalio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2019 m. lapkričio 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

7) 2020 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

M. K. 2024 m. birželio 18 d., apie 2.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 1, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. mažiausiai 1,59 promilių neblaivumas.

Apklaustas kaip kaltinamasis, M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tris mėnesius nevartojo alkoholio, tačiau tą dieną vienas pats gėrė namuose šampaną, alaus, nes buvo išskirtas su drauge ir jam neleista gyventi Laikinuosiuose globos namuose, kur gyvena jo draugė su jų 6 mėnesių dukra. Paskambino draugas ir paprašė pavežti, manė, kad vairuoti gali. Automobilį buvo išsinuomojęs, tuo metu dirbo pavienius darbus, dabar turi stabilų darbą. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

II. Įrodymai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutiko ir prokurorė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, paskelbti vadovaujantis BPK 290 straipsniu.

Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai.

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. birželio 18 d., apie 2.05 val., patruliuojant adresu(duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas pravažiuojantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du vyrai. Vairuotojas pravažiuodamas stipriai sulėtino greitį, o ėmus važiuoti iš paskos, stipriai greitį padidino ir nusuko į (duomenys neskelbtini)g. Pasivijus minėto automobilio vairuotoją, šis nedelsiant naudojant raudonus ir mėlynos šviesos bei garso signalus buvo sustabdytas adresu(duomenys neskelbtini). Priėjus prie transporto priemonės vairuotojo ir atidarius automobilio duris buvo juntamas iš salono sklindantis alkoholio kvapas, nustatyta, kad automobilį vairavo M. K., kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 6820 Nr. ARHM-0375, meteorologinis patikros Nr. 2066525, 2.10 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,83 promilių, 2.27 val. antru pūtimu – 1,59 promilių neblaivumas (b. l. 5-9).

2024 m. birželio 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas(duomenys neskelbtini), stovintis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-27).

2024 m. birželio 18 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam M. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu Alkotest 6820, Nr. ARHM-0375, pirmuoju tikrinimu 2.10 val. nustatytas 1,83 promilių, antruoju tikrinimu 2.27 val. – 1,59 promilių neblaivumas (b. l. 10).

2024 m. birželio 14 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte ROIK Nr. 0124000367911 nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 11).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2024 m. birželio 13 d. penkioms paroms buvo išnuomotas M. K.. Kad jis vairuos neblaivus bendrovės darbuotojams nebuvo žinoma (b. l. 28-31).

Automobilio nuomos sutartis patvirtina, kad Kaltinamasis M. K. 2024 m. birželio 13 d. išsinuomojo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš MB „Quick Auto Nuoma“ (b. l. 35-40).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2024 m. birželio 20 d. nutarimu automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas teisėtam savininkui (b. l. 47-49).

UAB „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2005-2009 m. dyzelinio lengvojo automobilio „VW Passat“ kaina yra 2100,00 Eur (b. l. 13).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. birželio 18 d. nutarimu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 96-99).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo M. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti teisiamajame posėdyje iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo M. K. veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilių alkoholio, t. y. nustatytas mažiausias 1,59 prom. neblaivumas.

IV. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (atsainus ir nerūpestingas požiūris į girto vairavimą), kaltinamojo asmenybę, į tai, kad sistemingai pažeidinėja kelių esimo taisykles, dėl ko ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, verčiasi atsitiktiniais darbais.

Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis padės įgyvendinti bausmės paskirtį – paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų bei jį nubausti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus tai, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vertindamas nustatytą lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui turėssankcijos vidurkyje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė (BK 50, 54 straipsniai, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Įtvirtinus baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), įstatymų leidėjas siekė padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 1,59 promilių neblaivumas. Nustatytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis sąmoningai nepaisė įstatymų reikalavimų, kritiškai nevertino savo veiksmų, dėl ko kilo pavojus ne tik jam, bet ir kitiems kelių eismo dalyviams, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones kiek trumpesniam, nei vidurkis, laikotarpiui – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, turto konfiskavimas yra imperatyvus

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią buvo išsinuomojęs iš MB „Quick Auto Nuoma“. Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo apie kaltinamojo ketinimą daryti nusikalstamą veiką. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad automobilio savininkui buvo žinoma apie tai, kad kaltinamasis išsinuomotą trtansporto priemonę vairuos būdamas neblaivus. Automobilis savininkui grąžintas. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, automobilio konfiskuoti negalima. Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2K-100-648/2019). Taip pat teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal UAB „Emprekis“ duomenis automobilio vertė yra 2100,00 Eur, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2100,00 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

V. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, nesumokėtų baudų kiekį, sprendžia, kad valstybės patirtos garantuojamos teisinės pagalbos 325,77 Eur išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kaltinamajam M. K. 2024 m. birželio 18 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-99), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnis).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313, 432 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 2100,00 Eur, konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Edita Gailienė