Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atstovės advokatės M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2883-528/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rembilda“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovo E. V. patikslintą priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rembilda“ dėl darbų kainos sumažinimo, trečiasis asmuo R. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad šalys 2013 m. spalio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20131018-1, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pagal pateiktą projektą ir šalių suderintą sąmatą atlikti statybos darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pagal lokalinę sąmatą turėjo būti atlikta darbų už 463 464,13 Lt, pagal papildomų darbų sąmatą numatytų darbų kaina 59 472,73 Lt. Šalys yra pasirašę atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus bei atliktų darbų aktus dėl mansardos medinės konstrukcijos: 2014 m. kovo 25 d. aktu Nr. 2014/01 atsakovui perduota poilsio pastato su kavine mansardos medinės konstrukcijos; 2014 m. gegužės 20 d. aktais Nr. 2014/05-02 ir Nr. 2014-03 – mansardos termoizoliacijos įrengimo ir mansardos stogo dangos įrengimo darbai bei kiti darbai išvardinti punktuose nuo 1 iki 5; 2014 m. birželio 13 d. aktu – mansardos gipso plaušo plokščių fermacel montavimo darbai. 2014 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė teikė atsakovui pretenziją prašydama atsakovo atsiskaityti su ieškovu iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. sumokant 181 226,93 Lt įsiskolinimą. 2014 m. gruodžio 9 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie rangos sutarties Nr. 20131018-1, kuriuo atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. sumokėti ieškovei už atliktus darbus 102 000,00 Lt arba 29 541,24 Eur. Susitarime nurodyta, kad šalių susitarimu ši suma yra galutinė ir neginčijama pagal Statybos rangos sutartį Nr. 20131018-1 ir papildomai atliktus darbus pagal papildomą darbų sąmatą Nr. 1. Šalys taip pat susitarė, kad savalaikiai nesumokėjus nurodytos sumos, atsakovas moka 0,05 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Susitarimo 2.4 punktu ieškovė įsipareigojo per šalių sutartą protingą laiką atlikti balkono medinių kolonų įdėtinių detalių tvirtinimo darbus pagal paruoštą ir atsakovo suderintą schemą bei juos perduoti (1 t., b. l. 13, 15, 16; 2 t., b. l. 83, 85, 86). Minėtu susitarimu atsakovas įsipareigojo priimti statybos darbus, pasirašant statybos darbų užbaigimo aktą pagal šalių Statybos rangos sutarties Nr. 20131018-1 reikalavimus (Susitarimo 2.5 p.). Šalys tą pačią dieną t.y. 2014 m. gruodžio 9 d. pasirašė statybos darbų užbaigimo aktą Nr. 2014/12-09, kuriuo konstatavo, kad statybos darbai, vykdomi pagal ieškovės (rangovės) paruoštus darbo brėžinius ir šalių pasirašytą rangos sutartį Nr. 20131018-1, yra baigti (1 t., b. l. 14 ).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas ieškovei yra nesumokėjęs už atliktus darbus 3 041,24 Eur, todėl priteisė iš atsakovo ieškovei 3 041,24 Eur skolą, 1 113,86 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį 2 858 Eur suma sumažinti jo mokėtiną kainą ieškovei už atliktus darbus pagal 2013 m. statybos rangos sutartį Nr. 20131018-1, priteisti jam iš ieškovės 197 Eur nuostolius, kadangi atsakovas neįrodė, jog ieškovė darbus pagal sutartį atliko nekokybiškai. Apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimo pagrįstumas, kadangi apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvados, jog nėra pagrindo sumažinti ieškovei mokėtiną kainą dėl nekokybiškai atliktų darbų, padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams, teikiamas prioritetas prieš kitus.

Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Dėl 2014 m, gruodžio 9 d. papildomo susitarimo vertinimo

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. gruodžio 9 d. Papildomu susitarimu ieškovas įsipareigojo atlikti balkono medinių kolonų įdėtinių detalių tvirtinimo darbus, o atsakovas iki 2015-07-01 įsipareigojo sumokėti 29 541,24 Eur už papildomai atliktus darbus. Kadangi ieškovė šiuos darbus atliko nekokybiškai, todėl laiko, kad atsakovui nekilo pareiga nei priimti darbus, nei už juos atsiskaityti.Iš 2014 m. gruodžio 9 d. papildomo susitarimo prie rangos sutarties Nr. 2013018-1 matosi, kad atsakovas įsipareigojo iki 2015-07-01 sumokėti ieškovei 102 000,00 Lt (29541,24 Eur) už atliktus statybos darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. 20131018-1 ir papildomai atliktus darbus pagal papildomą darbų sąmatą Nr. 1 bei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. 2014 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytas statybos darbų užbaigimo aktas Nr. 2014/12-09 prie Rangos sutarties Nr. 20131018-18, kuriame buvo konstatuota, kad darbai pagal Rangos sutartį Nr. 20131018-1 yra baigti. Papildomo susitarimo 2.4 punktu ieškovė įsipareigojo per šalių sutartą protingą laiką atlikti balkono medinių įdėtinių detalių tvirtinimo darbus pagal rangovo paruoštą ir užsakovo suderintą schemą. Šie darbai nebuvo numatyti nei Statybos rangos sutartyje Nr. 20131018-1 nei Mansardos įrengimo darbų lokalinėje sąmatoje ar papildomų darbų sąmatoje. Iš Susitarimo teksto matosi, kad dėl šių darbų apmokėjimo susitarta nebuvo. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad šalys susitarė dėl 29 541,24 Eur apmokėjimo po papildomų darbų atlikimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas 26 500 Eur ieškovei yra sumokėjęs, o likusi nesumokėta suma yra 3041, 24 Eur, kuri yra priteista skundžiamu teismo sprendimu.

Dėl ieškovės atliktų darbų montuojant vėjalentes ir įdėtines detales, atliekant parapeto apskardinimą bei dėl nustatytų sienų defektų

CK 6.662 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 str.), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Nors ieškovės reikalavimas atsiskaityti už atliktus darbus yra siejamas su ieškovės atliktais darbais, kurie buvo atlikti ir atsakovo priimti pagal atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus bei statybos darbų užbaigimo aktą, tačiau atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vėjalentės buvo sumontuotos tinkamai, nes trūkumai atsirado jau po baigiamojo akto pasirašymo, garantiniu laikotarpiu, todėl ieškovė privalo atsakyti už šiuos defektus. Apeliantas nurodo, kad turėtų būti sumažinta mokėtina pinigų suma ieškovei ir dėl nekokybiško įdėtinių detalių montavimo, parapeto apskardinimo ir atsiradusių sienų defektų. Be to, apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kurie buvo reikalingi atsakovui, jog galėtų priduoti rekonstruotą namą institucijoms.

Dėl vėjalenčių

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad iki statybos darbų akto pasirašymo atsakovas būtų nurodęs ieškovei kokius nors atliktų darbų kokybės trūkumus. Teismas nustatė, kad vėjalentės nėra pakeistos iki šiol, o vėjalenčių būklė buvo tokia pati ir darbų pridavimo metu, tai patvirtino minėto objekto techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo R. R.. Be to, trečiasis asmuo R. R. taip pat nurodė, kad papildomo susitarimo metu buvo susitarta, kad už vėjalentes ieškovė atsisako užmokesčio, o atsakovas nereikš dėl jų pretenzijų. Šių trečiojo asmens R. R. parodymų teisingumu apeliacinės instancijos teismas įsitikino išklausius pirmosios instancijos teismo 2017 m, rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašą. Be to, iš 2014-12-09 papildomo susitarimo matosi, kad ieškovas sutiko, kad vietoje 181 226,93 Lt skolos, kuri susidarė užbaigus darbus, užsakovas sumokės tik 102 000 Lt (29 541,24 Eur) skolą, t. y. šalys susitarė, kad rangovas nereikalauja 79 226,93 Lt, o užsakovas ateityje nereikš ekonominių ar kitokio pobūdžio pretenzijų. Iš į bylą pateiktų nuotraukų teismas padarė išvadą, jog vėjalenčių defektai yra matomi, vėjalenčių nekokybiškas apskardinimas buvo iki baigiamojo akto pasirašymo, todėl šie defektai negali būti laikomi paslėptais defektais. Statybos darbų užbaigimo akte ne tik šie, bet ir jokie kiti defektai nenurodyti. Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas priimdamas atliktus darbus, nenurodydamas jokių darbų trūkumų, su skardos pasibangavimais sutiko, o įrodymų, kad apelianto nurodyti darbų trūkumai neatitinka normatyvinių aktų ar sukels neigiamas pasekmes statinio tolimesniam naudojimui byloje nepateikta. Taip pat atsakovas neįrodė, kad vėjalenčių trūkumai atsirado per garantinį laikotarpį

Dėl įdėtinių detalių montavimo ir parapeto apskardinimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad papildomame susitarime numatyti balkono medinių kolonų įdėtinių detalių tvirtinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, nes sumontuotos skardos buvo sulankstytos ir praradusios estetinę išvaizdą. Ieškovas neturėjo pareigos iš naujo sumontuoti skardas, tačiau turėjo jas palikti tokias, kokios jos buvo iki montuojant įdėtines detales. Dėl nekokybiškų darbų atlikimo atsakovas neturėjo pareigos mokėti likusios sumos.Nors įdėtinių detalių tvirtinimo darbai pagal darbų perdavimo priėmimo aktą užsakovui nebuvo perduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. vasario 2 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovui apie šių darbų vykdymo dieną, todėl darbų priėmimą turėjo organizuoti ir atlikti užsakovas, kuris apie statybos darbų ar kitus trūkumus turėjo pranešti ieškovei nedelsdamas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad dėl parapeto apskardinimo defektų atsakovas pranešė ieškovei tik 2015 m. lapkričio 10 d., kai šis jam pateikė dvi pretenzijas dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo.Ieškovė ir byloje liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad įdėjus sutartas detales apskardinimas buvo sutvarkytas taip, kaip buvo iki tol. Byloje nėra ginčo, kad apskardinimo danga yra ta pati, kuri ir buvo iki minėtų detalių įdėjimo, o atsakovas bei trečiasis asmuo techninis objekto prižiūrėtojas R. R. pripažino, jog parapeto apskardinimo darbus atliko kita bendrovė, tačiau tie darbai nebuvo priimti ir nėra įrodymų apie apskardinimo būklę iki ieškovei įdedant detales. Teismas nustatė, kad parapeto apskardinimo būklė šalių pateiktose ir skirtingu laiku darytose nuotraukose skiriasi – vienose ir po detalių įdėjimo atrodo tvarkingai, skarda švari, skardos kraštai prie kolonų tvarkingai prigludę, kitose – skarda galimai nuo atmosferos ar kito poveikio dėmėta, skardos kraštų prigludimas nedailus. Nors byloje yra pateiktas 2015 m. gegužės 21 d. R. R. baigiamųjų darbų raštas (t. 1, b. l. 75), kuriame be kitų darbų paminėtas ir lodžijų parapeto apskardinimo pakeitimas, tačiau kas tai turi atlikti, kodėl ir kam adresuotas tas dokumentas nenurodyta, o kaip nustatė teismas, minėtame objekte įvairius statybos darbus be ieškovės atliko ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, kurie galėjo apgadinti minėtą apskardinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šių duomenų pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ar neteisėtais veiksmais padarė žalą ir yra atsakinga dėl atsakovo netenkinančios ginčo parapeto skardos būklės.

Dėl sienų defektų

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl sienų įtrūkimų neįrodyta ieškovės atsakomybė. Apelianto nuomone, sienų įtrūkimai atsirado dėl to, kad ieškovė netinkamai sumontavo medinius karkasus bei Fermacell plokštes. Šie trūkumai atsirado per garantinį laikotarpį, todėl darbų užbaigimo aktas, apelianto nuomone, nepaneigia atsakovo teisės reikalauti ištaisyti trūkumus, atlyginti turėtas išlaidas ar sumažinti darbų kainą.Šalys neginčija, kad sienų apdailos darbus vykdė ne ieškovė, bet iš Juridinių asmenų registro jau išregistruota Ž. K. įmonė „Gileta“. Ieškovė apdailos darbų nevykdė, tačiau ji montavo medinius karkasus be Fermacel plokštes, tačiau teismas nenustatė, kad šiuos darbus ieškovė būtų atlikusi netinkamai. Kadangi įtrūkimai yra atsiradę siūlių vietoje, trečiasis asmuo R. R., vykdęs objekto priežiūrą, parodė, kad sienų įtrūkimo priežastį galėtų nustatyti ekspertas. Byloje ekspertizė nebuvo paskirta, todėl teismas vertino byloje esančius įrodymus. Iš pateiktų į bylą nuotraukų, šalių atstovų, trečiojo asmens, liudytojo R. L. parodymų bei rašytinių įrodymų teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad sienų defektai atsirado dėl netinkamos jų apdailos ar sąlygų, bet ne dėl medienos konstrukcijų ar fermacell plokščių defektų ir netinkamo montavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Dėl dokumentų neperdavimo

Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kurie buvo reikalingi atsakovui, jog galėtų priduoti rekonstruotą namą institucijoms, tačiau detaliau nurodyto argumento nepagrindžia.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatymas ar šalių sutartis nenumatė, kad ieškovė savo draudimo polisą ar atsakovo nurodytą medinių konstrukcijų technologinę kortelę dėl laikančių medinių konstrukcijų turėjo perduoti atsakovui, todėl nesant tokių įsipareigojimų, pagrįstai pripažino, jog ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovas patyrė turtinę žalą dėl dokumentų neperdavimo. Iš aukščiau aptartų duomenų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus nekokybiškai atlikdama darbus ar neteisėtais veiksmais padarė atsakovui žalą, todėl pagrįstai ir teisėtai atsakovo priešieškinį atmetė.

Dėl delspinigių skaičiavimo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį nepagrįstai priteisė delspinigius. Jo nuomone, likusios sumos sumokėjimas buvo siejamas su tuo, kad užbaigus kokybiškai papildomus darbus, bus sumokėta likusi suma, dėl to atsakovas neturėjo pareigos mokėti likusios sumos, o ieškovas skaičiuoti delspinigių.Kaip nurodyta 2014 m. gruodžio 9 d. papildomame susitarime, užsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. sumokėti rangovui už atliktus statybos darbus 29 541,24 eurų. Susitarime nurodoma, kad ši suma šalių susitarimu yra galutinė ir neginčijama pagal Statybos rangos sutartį Nr. 20131018-1 ir papildomai atliktus darbus pagal papildomą darbų sąmatą. Susitarime (2.2 p.) numatyta, kad užsakovas moka rangovui netesybas – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Susitarime ieškovė įsipareigojo per protingą laiką atlikti balkono medinių kolonų įdėtinių detalių tvirtinimo darbus, tačiau atsakovo pareiga apmokėti už darbus iki 2015 m. liepos 1 d. nėra siejama su ieškovės papildomu įsipareigojimu.Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas visus ieškovės atliktus statybos darbus priėmė statybos darbų užbaigimo aktu, šalių papildomu susitarimu aiškiai buvo susitarta dėl atsakomybės dydžio už savalaikį neatsiskaitymą, šį šalių nustatytą netesybų dydį teismas laikė protingu, teisingu bei sąžiningu, todėl nesant ginčo dėl apskaičiuotų netesybų dydžio sumos, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui skola ir netesybos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 15 d. priteista pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nes išspręsdamas bylą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovo priteistinos 5,42 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 5,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.