Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-06 · Administracinė byla Nr. I-28-609/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
I-28-609/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00739-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Mindaugas Martinaitis
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-28-609/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00739-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.;74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglės Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo K. M. atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. A. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. M. prašymu, kurį patikslino, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-06-20 sprendimą Nr. 30-S-7228 ir 2013-11-12 sprendimą Nr. 30-S-12149 ir atsakovą įpareigoti jį atleisti iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 15 punkto pagrindu.

Prašyme ir jo patikslinimuose (b.l. 5-6, 48-49, 62-64) nurodė, kad iki 2013-06-06 jis buvo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos vadu, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-06-06 įsakymu Nr. 30-TE-447 nuo 2013-06-06 laikinai nušalintas šešių mėnesių terminui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalimi. Pažymi, kad dar 2013-05-31 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos viršininkui A. L. jis įteikė prašymą atleisti jį iš pareigų nuo 2013-06-03 Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, nes pagal žodinį susitarimą su UAB „Butmita“ direktoriumi jis turėjo pradėti dirbti direktoriaus pavaduotoju. Teigia, kad dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių jis iš tarnybos laiku nebuvo atleistas, o 2013-07-01 jam pasirašytinai buvo įteiktas raštas, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą, motyvuojant, kad 2013-06-06 jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį. Mano, kad toks atsakovo sprendimas jam užkirto galimybę dirbti kitą darbą, gauti didesnį atlyginimą bei tinkamai pasirūpinti sveikata, todėl jis yra neteisėtas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad seniai turėjo rimtų sveikatos problemų, o ženkliai sveikata pablogėjo 2013 metais gegužės mėnesį. Pažymi, kad 2013-06-06 būnant tarnyboje jis pasijuto blogai, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą ir tą pačią dieną jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2013-10-04, dėl ko į tarnybą jis neatvyko daugiau nei 120 dienų iš eilės, todėl mano, kad yra pagrindas jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Pažymi, kad su 2013-06-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi dėl jo nušalinimo nuo tarnybos jis susipažino tik 2013-06-12. Akcentuoja, kad pirmesnis laiko požiūriu buvo jo prašymas atleisti iš tarnybos savo noru bei laikinas nedarbingumas, o ne galimai neteisėtas elgesys, dėl kurio jis buvo nušalintas nuo tarnybos, todėl mano, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neteisingai taikė teisės normas bei nepagrįstai bei neteisėtai atsisakė jį atleisti iš tarnybos tiek pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, tiek pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašymą prašymuose išdėstytų argumentų pagrindu ir prašo prašymo reikalavimus patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atsiliepimuose į prašymą bei jo patikslinimus (b.l. 25-26; 72-73) nurodė, kad su pareikštais reikalavimas nesutinka ir prašo prašymo netenkinti. Argumentuoja, kad 2013 05 31 pareiškėjo prašymą atsakovas gavo tik 2013-06-05, o 2013-06-20 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą netenkinti prašymo. Teigia, kad tokį sprendimą atsakovas priėmė, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymu Nr.5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“. Nurodo, kad pareiškėjas prašė jį atleisti pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, tačiau Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl atleidimo pateikiamas vadovui ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas. Pažymi, kad atsakovas turėjo teisę pareiškėją atleisti ne anksčiau kaip 2013-06-08, tai yra praėjus 3 kalendorinėm dienom nuo prašymo gavimo. Nurodo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai šis dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės. Pažymi, kad K. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-06 nutartimi buvo nušalintas nuo tarybos 6 mėnesiams, todėl pareigos vykti į tarnybą neturėjo, todėl atsakovas negalėjo jo atleisti iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu. Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašo prašymdo netenkinti atsiliepime į prašymą ir teismo posdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Konstatuojama.

Nagrinėjamas ginčas kilo vidaus reikalų statutinės įstaigos (policijos) vadovui atsisakius tenkinti pareiškėjo, statutinio valstybės tarnautojo, kuriam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka teismo nutartimi taikyta procesinės prievartos priemonė- laikinasis nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 str.), prašymus statutinį valstybės tarnautoją atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir 15 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad iki minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo pareiškėjas užėmė statutinio valstybės tarnautojo (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vado) pareigas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 06 06 nutartimi įtariamasis K. M. buvo laikinai nušalintas nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vado pareigų šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 06 06. Pareiškėjui šios nutarties neapskundus aukštesniam teismui, ji įsiteisėjo per 7 dienas nuo jos paskelbimo įtariamajam dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 12 05 nutartimi įtariamojo K. M. laikino nušalinimo nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vado pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 01 08 nutartimi įtariamajam K. M. paskirta procesinė prievartos priemonė- laikinas nušalinimas nuo pareigų, panaikinta.

Nustatyta, jog 2013 05 31 prašymu, kuris Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas 2013 06 05 (b.l. 32), pareiškėjas kreipėsi dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos nuo 2013 06 03 jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 06 20 rašte Nr. 30-S-7228 (b.l. 7) nurodyta, jog pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas dėl pareiškėjo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo.

2013 10 08 pareiškėjas paprašė jį atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 11 12 rašte Nr. 30-S-12149 (b.l. 65) nurodyta, jog prašymas atleisti iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu netenkintinas, nes nuo 2013 06 06 pareiškėjui nuo tarnybos esant nušalintam, jo atžvilgiu teisės normos, įtvirtintos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte, nuostatos netaikytinos.

Statutinių valstybės tarnautojų, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje reglamentuota atleidimo iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu tvarka. Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu- ir nepasibaigus šiam terminui (Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas teigia, jog 2013 05 31 prašymą dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją jis įteikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos viršininkui L., kuris jį nuvežė ir užregistravo. Aiškina, kad apie ketinimus palikti vidaus tarnybą L. ir kitiems kolegoms buvo sakęs jau anksčiau. Nors pareiškėjas mano, kad iš vidaus tarnybos jis turėjo būti atleistas anksčiau, nei jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tarnybinis patikrinimas, byloje nėra objektyvių duomenų, kam ir kada Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos viršininkas L. 2013 05 31 pareiškėjo prašymą įteikė bei nenurodyta, kokios aplinkybės sukliudė tokį prašymą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sekretoriate pareiškėjui užregistruoti pačiam. Byloje esantis 2013 05 31 prašymas (b.l. 94) UAB „Butmita“ direktoriui dėl pareiškėjo priėmimo į darbą nuo 2013 06 10 tiesiogiai nepatvirtina, kad pareiškėjas iki 2013 06 06 jau buvo atlikęs visus teisės aktų nustatytus veiksmus, reikalingus valiai dėl savanoriško atsistatydinimo iš tarnybos išreikšti, juolab, kad byloje esanti pažyma apie asmens įmokas už 2013-01-01-2014-01-31 laikotarpį (b.l. 96) patvirtina, jog pareiškėjas K. M. UAB “Butmita” darbuotoju yra nuo 2013-11-26, todėl nustatytų aplinkybių visumos kontekste pareiškėjo argumentai vertintini kaip siekimas išvengti neigiamų pasekmių, galinčių kilti dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos.

Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija), kuris reglamentuoja vidaus tarnybos pareigūno nušalinimą nuo pareigų, aiškiai atskirta vidaus tarnybos vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas savarankiškoji teisė nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų (Statuto 28 str. 1, 2 d.) ir nuo darbdavio valios nepriklausantis statutinio valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų atvejis- pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (Statuto 28 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmiausia turi būti aptarta Baudžiamojo proceso kodekse numatytos procesinės prievartos priemonės- valstybės tarnautojo laikinojo nušalinimo nuo pareigų esmė, paskirtis bei pasekmės, kurias laikinasis nušalinimas jo galiojimo laikotarpiu sukelia laikinai nušalintam valstybės tarnautojui ir jo darbdaviui.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas, laikinas nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 str.) yra viena iš šiuo įstatymu numatytų procesinės prievartos priemonių (BPK III dalies „Procesinės prievartos priemonės“ XII skyrius „Kitos procesinės prievartos priemonės“), kuri gali būti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą. BPK 157 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (1 dalis). Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas (2 dalis). Nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama (3 dalis). Kai byla perduodama į teismą, dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui- teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (5 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinės prievartos priemonė- laikinasis nušalinimas nuo pareigų, yra skirta taikyti tiems įtariamiesiems, kurie turi valstybės tarnautojo statusą.

Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą procesinės prievartos priemonės- laikinojo nušalinimo nuo pareigų, paskirtis- greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti, yra imperatyvi ir nušalinto pareigūno darbdaviui nesuteikia jokios diskrecijos. Gavęs teismo nutartį dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų, darbdavys privalo ją įvykdyti.

Byloje nustatyta, jog gavęs teismo nutartį dėl pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ją įvykdė, priimdamas 2013 06 06 įsakymą Nr. 30-TE-447, kuriuo nuo 2013 06 06 (teismo nutartyje nurodytos datos) pareiškėją nušalino nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vado pareigų šešiems mėnesiams (teismo nutartyje nurodytam terminui).

BPK 157 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos, terminai, apskundimo ir panaikinimo tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas, atsižvelgiant į jo paskirtį, nereglamentuoja kaip turi būti sprendžiami tarnybos klausimai, kurie susiklosto tarp darbdavio ir darbuotojo, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį dėl procesinės prievartos priemonės- laikinojo nušalinimo nuo pareigų, taikymo. Teismo nutartimi laikinai nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui kylančias teisines pasekmes valstybės tarnybos teisinių santykių prasme reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4, 5 ir 7 dalys. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalis nustato, kad jei pareigūnas nušalinimas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais pareigūnui netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai: dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai, t. y. laikinai nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos pareigūnui netaikomas Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtintas draudimas, kurio privalo laikytis tarnybos funkcijas atliekantys vidaus tarnybos pareigūnai. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse (3 dalyje numatyta pareigūno laikino nušalinimo nuo pareigų galimybė BPK nustatyta tvarka) nustatyta tvarka nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kokiais atvejais nušalintas pareigūnas gali toliau eiti pareigas ir kompensavimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį tvarka. Pagal minėtą įstatymo normą tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 7 dalis nustatė bendrą taisyklę, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas. Taip pat nustatė šios taisyklės išimtį: išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas. Minėtos Vidaus tarnybos statuto normos, kurios aiškintinos sistemiškai su BPK 157 straipsnio nuostatomis, patvirtina, kad teismo nutartimi nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos pareigūnui tarnybos teisinių santykių prasme kyla tos pačios teisinės pasekmes, kaip ir pareigūnui, kurį nušalina vidaus tarnybos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, naudodamasis savarankiška nušalinimo nuo pareigų teise. Aptartos Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad nušalinti pareigūnai nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno statusą patvirtinantį dokumentą- pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones; nurodymas sąlygų, kurioms atsiradus nušalintas pareigūnas toliau eina pareigas; taip pat nuostata, kad nušalintiems pareigūnams netaikomi Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai, o tai reiškia, kad tokie asmenys nušalinimo laikotarpiu gali dirbti atitinkamą minėtoje įstatymo normoje nurodytą darbą, patvirtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, priimti sprendimą dėl teismo nutartimi nušalinto nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, ko nagrinėjamu atveju siekė pareiškėjas.

Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-456 redakcija) nustato, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės tarnautojų nušalinimą nuo pareigų, nurodyti atvejai, kuriais valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų, tarp jų atvejis- kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Į šį atvejį patenka ir laikinasis nušalinimas BPK 157 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34(1) straipsnyje, numatančiame valstybės tarnautojo nušalinimo teisines pasekmes, be kita ko, nurodyta, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio įstatymo 16(1) straipsnį. Šis teisinis reguliavimas dėl laikinai nušalintų statutinių valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą nušalinimo laikotarpiu iš esmės yra analogiškas tam, kurį nustatė Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalis (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija).

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens konstitucinės teisės pasirinkti darbą atmaina yra Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė stoti į valstybės tarnybą, t. y. tik kaip susijusi su asmens priėmimu į valstybės tarnybą; valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).

Minėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad procesinė prievartos priemonė- laikinasis nušalinimas nuo pareigų, numatytas įstatymu. Šia procesinės prievartos priemone laikinai apribojamos atitinkamos asmens teisės, tačiau įstatymu apibrėžta šio ribojimo paskirtimi- greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, proporcingai siekiama teisėtų ir visai visuomenei svarbių tikslų. Be to, kaip jau minėta, įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje įtvirtino atitinkamas laikinai nušalintų nuo tarnybos statutinių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisių apsaugos garantijas. Teismo nutartimi laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu savaime nenutrūksta, tačiau minėtos procesinės prievartos priemonės taikymas darbdaviui yra privalomas ir atitinkamą, teismo nustatytą laiką, nušalintam pareigūnui sustabdomas pareigūno teisinis statusas. Laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, negali būti taikomos Vidaus tarnybos statuto normos, kurios reglamentuoja priėmimą ar atleidimą iš vidaus tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas bei tarnybinį kaitumą, nes nėra šių normų taikymo sąlygų.

Kadangi nustatyta, jog prašymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo užregistruotas 2013 06 05, o vidaus tarnybos vadovui perduotas tik 2013 06 06, t.y. pareiškėjo nušalinimo nuo vidaus tarnybos dieną, darytina išvada, jog esant nurodytai aplinkybei, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 ddalies 12 punkto pagrindu.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnas šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir prieš 30 kalendorinių dienų iki šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą.

Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nedarbingas jis buvo laikotarpiu nuo 2013 06 06 iki 2013 10 04 (b.l. 82-84).

Kadangi akivaizdu, jog pareiškėjo nedarbingumo laikotarpis sutapo su jo nušalinimo nuo tarnybos laikotarpiu, darytina išvada, jog pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos metu atsakovas neturėjo pagrindo spręsti dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 11 12 sprendimas, įformintas raštu Nr. 30-S-12149, laikytinas neteisėtu.

Sprendimus dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos priima vidaus reikalų įstaigos vadovas (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nuo tarnybos buvo nušalintas ne dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, o BPK nustatyta tvarka, todėl jo atžvilgiu taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas jį atleisti iš pareigų. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 01 08 nutarties matyti, jog ja buvo patvirtintas 2013 12 20 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo K. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje, reglamentuojančiame atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, nėra numatytas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, kada jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrindas. Kadangi nenustatyta, jog dėl pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos atsirado pagrindas pareiškėją atleisti iš pareigų, panaikinus procesinę prievartos priemonę- laikinąjį nušalinimą nuo tarnybos, vidaus reikalų įstaigos vadovas turėjo priimti sprendimus dėl pareiškėjo prašymų jį atleisti iš vidaus tarnybos.

Vertinant 2013-06-20 sprendimo, įforminto raštu Nr. 30-S-7228, turinį matyti, jog nors jame ir yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, iš esmės jis yra daugiau informacinio pobūdžio ir sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą nėra priimtas. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo konstatuota, kad 2013-11-12 sprendimas, įformintas raštu Nr. 30-S-12149, yra neteisėtas, atsakovas įpareigotinas išnagrinėti abu pareiškėjo prašymus dėl jo atleidimo iš tarnybos ir priimti atitinkamus sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1,2, 4 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą patenkinti iš dalies.

Prašymą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities vyriasiojo policijos komisariato 2013-06-20 sprendimą Nr. 30-S-7228 ir Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoti K. M. atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 12 ir 15 punktus atmesti.

Prašymą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriasiojo policijos komisariato 2013-11-12 sprendimą Nr. 30-S-12149 patenkinti visiškai.

Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoti išnagrinėti K. M. prašymus dėl jo atleidimo iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 ir 15 punktus priimti sprendimus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė