Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-20 · Civilinė byla Nr. eB2-262-794/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
eB2-262-794/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01557-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
UAB „Dalisima“
Atsakovas
UAB „Masari LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-4445-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01557-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Dalisima“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Masari LT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB „Dalisima“ prašo iškelti atsakovei UAB „Masari LT“ bankroto bylą, motyvuojant tuo, kad UAB „Dalisima“2018 m. liepos 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė iš UAB „Masari LT“ priteisti 14.795,98 EUR dydžio įsiskolinimą, 1031,26 EUR palūkanų ir 242,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. 2018 m liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, kuris skolininkei UAB “Masari LT” per nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų, įsiteisėjo. 2019 m. sausio 24 d. ieškovė kreipėsi į antstolį V. M. su prašymu dėl teismo įsakymo vykdymo. Antstoliui užvedus vykdomąją bylą Nr. 0240/19/00273, buvo nustatyta, jog atsakovė neturi nei piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose, nei nekilnojamojo turto ar bet kokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Būtent dėl šios priežasties antstolis V. M. nusprendė nutraukti vykdomąją bylą bei pateikė 2019 m. spalio 18 d. Išieškojimo negalimumo aktą, bei 2019 m. spalio 22 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė UAB „Masari LT“ yra ieškovės UAB „Dalisima“ skolininkė, kuri negali vykdyti savo prievolių, neturi jokių piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, yra pagrindas atsakovei kelti bankroto bylą.

2. 2019 m. lapkričio 22 d. teisme buvo gautas atsakovės UAB „Masari LT“ atstovo prašymas pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti, bei pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi tenkino ir pratęsė atsakovei UAB „Masari LT“ terminą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dokumentus iki 2019 m. gruodžio 18 d., bei atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2019 m. gruodžio 20 d.

3. Atsakovė UAB „Masari LT“ atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo iki Vilniaus apygardos teismo 2019-11-25 nutartimi nustatyto termino (t.y. iki 2019-12-18) nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras.

5. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

6. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018). Taigi, klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

7. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įmonės vadovo pareiga teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, t. y. įmonės vadovas privalo teismui pateikti visus duomenis, reikšmingus sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo apibrėžimą.

8. Nustatyta, kad UAB ,,Masari LT“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016-03-22. Įmonės vadovas nuo 2019-08-21 G. P.. Nagrinėjamu atveju atsakovė ar atsakovės vadovas nepateikė teismui įmonės finansinės atskaitomybės, bei kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią atsakovės finansinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykio, bei bankroto bylos UAB ,,Masari LT“ iškėlimo sprendžiamas pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis.

9. Atsakovė yra ieškovės UAB „Dalisima“ skolininkė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-05 teismo įsakymu ieškovei UAB „Dalisima“ iš atsakovės UAB „Masari LT“ priteista 14 795,98 EUR dydžio skola, 1031,26 EUR palūkanų ir 242,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. sausio 24 d. ieškovė kreipėsi į antstolį V. M. su prašymu dėl teismo įsakymo vykdymo. Antstoliui užvedus vykdomąją bylą Nr. 0240/19/00273 ir nustačius, jog atsakovė neturi nei piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose, nei nekilnojamojo turto ar bet kokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis surašė 2019 m. spalio 18 d. Išieškojimo negalimumo aktą, bei 2019 m. spalio 22 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomąją bylą nutraukė.

10. Atsakovė yra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus. Vertinant atsakovės balansą už 2018 metus matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 42 999 EUR turto ir visa ši suma balanse apskaityta kaip trumpalaikis turtas, kurį sudaro atsargos – 1187 EUR; per vienerius metus gautinos sumos – 41 751 EUR; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 61 EUR.

11. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Vadinasi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 90 209 EUR (iš jų – po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 0 EUR; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 90209 EUR), o 2018 metais įmonė turėjo 13402 EUR nuostolių. Taigi iš Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2018 metais UAB ,,Masari LT“ įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

12. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bankroto bylos iškėlimo dieną yra 17,78 EUR. Pagal viešai prieinamus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką matyti, kad atsakovė turi 663,20 EUR mokestinę nepriemoką. Atsakovė UAB ,,Masari LT“ neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Teismas, remdamasis viešaisiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nenustatė, jog UAB ,,Masari LT“ turėtų kokio nors turto. Šių duomenų pagrindu spręstina, jog atsakovė šiuo metu neturi realaus turto, veiklos nevykdo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolis D.Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/00810 atlieka priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmus iš atsakovės turto, o vykdomoji byla Nr. 0240/19/00273, nustačius, jog atsakovė neturi nei piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose, nei nekilnojamojo turto ar bet kokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nutraukta, pateikus išieškotojui (t. y. ieškovei UAB „Dalisima“) 2019 m. spalio 18 d. Išieškojimo negalimumo aktą, bei 2019 m. spalio 22 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Turto arešto aktų bei Hipotekos registrų duomenimis, atsakovės turtui areštas netaikytas, įrašų apie juridinius faktus, susijusius su įkeitimo lakštais (hipoteka), nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas ar turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.

13. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė nebaigtų civilinių bylų, kuriose dalyvautų ieškovės arba atsakovės statusu, neturi.

14. Minėta, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB „Masari LT“ nepateikė atsiliepimo ir duomenų, pagrindžiančių įmonės mokumą, bei galėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

15. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, pagal byloje nustatytus duomenis matyti, jog atsakovė turi įsiskolinimų ieškovei UAB „Dalisima“, taip pat turi mokestinių nepriemokų ir skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Skolų faktą patvirtina ir antstolio vykdomas išieškojimas. Iš byloje esančių duomenų įvertinus atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai yra ženkliai didesni už jos balansą įrašyto turto vertę. Be to, išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina akivaizdų įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti nėra, todėl teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).

16. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą iš asmenų, įrašytų į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo ir Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones), parenka bankroto bylą nagrinėjantis teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮRBIS), sukurta vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2014 m. liepos 9 d. nutarimu. Bankroto administratorių atrankos sistema bankroto administratoriumi atrinko UAB „Reniva“ (sąrašo eilės Nr. B-JA213), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi, todėl atsakovės administratoriumi skiriamas UAB „Reniva“ (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

17. Išaiškintina, jog teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

18. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuotinas visas bankrutuojančios UAB ,,Masari LT“ nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

19. Nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

iškelti UAB ,,Masari LT“ (juridinio asmens kodas 304216030, registruotas buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Įmonės administratoriumi paskirti UAB „Reniva“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA213).

Areštuoti visą bankrutuojančios UAB ,,Masari LT“ (juridinio asmens kodas 304216030, registruotas buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu pranešti kitiems teismams apie bankrutuojančiai įmonei iškeltas bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti bankrutuojančios įmonės vadovui 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį bankroto administratoriui turi būti perduotas įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visi dokumentai.

Nustatyti bankrutuojančios įmonės savininkui 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį bankroto administratorei turi būti pateiktas įmonės savininko viso turimo turto sąrašas, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Pavesti paskirtam bankroto administratoriui:

1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą.

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, pateikti patvirtintas nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims, apie bankroto bylos iškėlimą pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus: raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir savo duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę).

Pavesti bankroto administratoriui nustatyti aplinkybę, ar yra pagrindas taikyti supaprastintą bankroto procedūrą bei, esant ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalies aplinkybėms kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto procedūros taikymo.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas