Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. T. , 2011-01-10 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. skundą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui (toliau – ir Institucija), nukentėjusiesiems A. A. T. ir VĮ „Šilutės miškų urėdija“ dėl 2010-11-18 nutarimo Nr. 94N-603656-10 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-09 nutartimi teisme iškelta administracinė byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti 2010-11-18 Institucijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-603656-10, kuriuo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. (b.l. 3-4).

Institucijai, nukentėjusiesiems A. A. T. ir VĮ „Šilutės miškų urėdija“ apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai, į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas ir nukentėjusieji (jų atstovai) neatvyko. Byla nagrinėjama paminėtiems subjektams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. T. teismo posėdžio skundą palaiko ir prašo jį tenkinti iš esmės skunde išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad siaura brūkšninė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priepriešine eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad R. T. 2010-11-11 08.38 val., Šilutės r.sav., Makių k. ribose, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas lenkti ta pačia kryptimi važiavusį automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VĮ „Šilutės miškų urėdija“ ir vairuojamą šios įmonės vairuotojo S. M. , neįsitikino, kad tai daryti saugu, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su minėtu, į kairę leistinoje vietoje sukusiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 4, 5, 9, 3 priedo 1.1, 1.8 punktų reikalavimus (b.l. 7, 10, 11, 12, 13-14, 14, 16).

Institucija skundžiamu nutarimu, nenustačiusi R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačiusi sunkinančią – ATPK 32 str. 1 d. 5 p., skyrė R. T. administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams (b.l. 8). Skirtoji administracinė nuobauda yra viena iš alternatyvių nuobaudų, numatytų sankcijoje už tiriamo pažeidimo padarymą ir atitinka šios nuobaudos minimumą.

Vertinant eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis (b.l. 10), po eismo įvykio padarytas - apgadintų transporto priemonių, eismo įvykio vietos, kelio ženklinimo eismo įvykio vietoje (matyti siaura ištisinė ir artėjimo linijos) fotonuotraukas (b.l. 13-14), transporto priemonių apgadinimų lokalizaciją, lyginant su eismo įvykio situacija - transporto priemonių susidūrimo vieta, jų išsidėstymą po susidūrimo, taip pat atsižvelgiant į R. T. paaiškinimą (jame jis pripažįsta, jog matė priekyje važiuojantį automobilį, kuris rodė kairįjį posūkio signalą, matė ir kelio ženklinimo liniją, kuri įspėja, jog artėjama prie ištisinės linijos; pradėjo lenkti automobilį, kuris pasuko į kairę pusę; atstumas buvo labai mažas, todėl nespėjo sustabdyto automobilio ir trenkėsi į šio automobilio priekinį kairės pusės šoną; po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio) (b.l. 16); VĮ „Šilutės miškų urėdija“ vairuotojo S. M. paaiškinimą (jame nurodo, kad, prieš sukdamas į įvažiavimą į girininkiją, pažiūrėjęs pro galinio vaizdo veidrodį matė artėjantį iš galo šviesios spalvos automobilį, kuris buvo maždaug 200 metrų atstumu; įjungė posūkio į kairę signalą ir pasuko link įvažiavimo, tuo metu pajuto smūgį į automobilio priekinį kampą; prie įvažiavimo į yra ištisinė linija, todėl žinojo, kad čia lenkimas negalimas) (b.l. 15), konstatuotina, kad R. T. kaltė ginčo eismo įvykyje nustatyta ir įrodyta pagrįstai ir teisėtai, jo veiksmus Institucija kvalifikavo teisingai.

Byloje liudytojais apklaustų A. M. ir R. I. parodymai vertinti kaip objektyvūs ir patikimi, ginčo eismo įvykio faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Tai, jog šie liudytojai ir yra policijos pareigūnai, kurie tiek vizualiai, tiek dokumentaliai užfiksavo ginčo eismo įvykį ir su juo susijusias aplinkybes, nėra pagrindas šių liudytojų parodymų laikyti nepatikimais ar pan. Pažymėtina, kad vien dėl savo užimamų pareigų policijos pareigūnai nėra laikomi šališkais, suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007).

Liudytoja apklaustos J. T. parodymai, jog pareigūnai ginčo atveju neatsižvelgė į tai, kad VW „Transporter“ sukdamas į kairę kirto ištisinę juostą ir (ar) to neužfiksavo eismo įvykio medžiagoje, vertintini kaip subjektyvi jos nuomonė dėl eismo įvykio situacijos fiksavimo, nes byloje įrodyta, jog eismo įvykis įvyko vietoje, kur VW „Transporter“ kelio ženklinimas leidžia sukti į kairę pusę, šią aplinkybę pripažino ir pats R. T. .

Iš pažymos apie KET pažeidimus, padarytus R. T. , matyti, kad 2003 - 2010 m. laikotarpiu, R. T. net 22 kartus baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimu, iš jų už KET pažeidimus net 20 kartų, o vien 2010 m. už KET pažeidimus baustas 3 kartus, skiriamos jam baudos sumokėtos (b.l. 38). Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, kad R. T. linkęs nepaisyti KET reikalavimų, skiriamos jam administracinės nuobaudos nepasiekia įstatyme numatytų tikslų ir tai tik neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tik ginčijamos administracinės nuobaudos įvykdymas R. T. būtų reali priemonė įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Administracinės nuobaudos tikslas - tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu ar išlaikymu.

Vertinant R. T. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą nutarimą, švelninti Institucijos paskirtą administracinė nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis).

Ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad R. T. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį patrauktas pagrįstai, kadangi jo veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta sudėtis, nes jis padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123-124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Gintauto Armono 2010-11-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-603656-10 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. skundo nepatenkinti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.