Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo M. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 8 d., o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. sausio 13 d. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Z., A. J., atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, ir laisvėje esančiais A. Š. ir V. S., pasikėsino įvykdyti sukčiavimus, įvykdė sukčiavimus bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, o būtent:

2. M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Z., A. Š., V. S., apgaule įgijo svetimą turtą.

2.1. M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iš anksto susitarė su A. Š. ir V. S., kad jis paskambins nukentėjusiajai ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodys, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus, taip įtikins pastarąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, M. Z. perduos informaciją apie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą, o A. Š. su V. S. nuvyks pas nukentėjusiąją ir paėmę pinigus, pasišalins.

2.2. Tęsdamas pradėtą sumanymą, 2022 m. gruodžio 20 d. 12.05 val. M. K. paskambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai O. K. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad yra tikrinami pinigai, todėl atvyks policijos pareigūnas patikrins jos turimas santaupas ir taip įtikino nukentėjusiąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną.

2.3. M. Z., tęsdamas bendrininko pradėtą nusikalstamą veiką, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino A. Š. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą.

2.4. A. Š. būdamas kartu su V. S., pastarojo vairuojamu automobiliu BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į O. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur V. S. liko laukti automobilyje, o A. Š. įėjęs į namo vidų, melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei nurodęs, kad reikia patikrinti pinigus ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, paėmė ant stalo padėtus 500 Eur ir iš namo pasišalino.

2.5. Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su M. Z., A. Š. ir V. S., apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – O. K. priklausančius 500 Eurų.

3. M. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. Š. ir V. S., legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

3.1. M. K. savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai siekdamas įteisinti pinigus, įgytus iš jų bendrininkų grupės daromų nusikalstamų veikų – sukčiavimo metu įgyto turto, davė nurodymus kitiems bendrininkų grupės nariams ir asmenims, nesuvokusiems apie daromą nusikaltimą, sistemingai atlikti finansines (pinigų pervedimo) operacijas įvairiomis sumomis, taip pakeičiant šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisinant juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje, o būtent:

3.2. M. K., turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą – tai yra anksčiau nustatytomis aplinkybėmis sukčiaujant įgijęs O. K. priklausantį turtą – 500 Eur, siekdamas įteisinti dalį piniginių lėšų (50 Eur), gautų iš šio nusikalstamu būdu įgyto turto, 2022 m. gruodžio 20 d. 13.34 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. Š. atsiuntė sms žinutę, nurodydamas pervesti 50 Eur į M. T. banko sąskaitą.

3.3. A. Š. gavęs minėtą žinutę, kartu su V. S. nuvyko į AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) paštas skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2022 m. gruodžio 21 d. 14.10 val. V. S. pašto darbuotojai pateikęs savo asmens dokumentą, pinigine perlaida pervedė 50 Eur į M. T., nežinančios apie padarytą nusikalstamą veiką, AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.4. Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. Š. ir V. S., suvokdamas, kad minėti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu bei siekdamas nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę, organizavo finansinių operacijų, susijusių piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.

4. M. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Z., A. Š., V. S., apgaule įgijo svetimą turtą.

4.1. M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iš anksto susitarė su A. Š. ir V. S., kad jis paskambins nukentėjusiajai ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodys, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus, taip įtikins pastarąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, M. Z. perduos informaciją apie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą, o A. Š. su V. S. nuvyks pas nukentėjusiąją ir paėmę pinigus, pasišalins.

4.2. Tęsdamas pradėtą sumanymą, 2022 m. gruodžio 23 d. 15.39 val. M. K. paskambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. A. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad yra tikrinami pinigai, todėl atvyks policijos pareigūnas patikrins jos turimas santaupas ir taip įtikino nukentėjusiąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną.

4.3. M. Z., tęsdamas bendrininko pradėtą nusikalstamą veiką, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino A. Š. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą.

4.4. A. Š. būdamas kartu su V. S., pastarojo vairuojamu automobiliu BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į A. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur V. S. liko laukti automobilyje, o A. Š. įėjęs į buto vidų, melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei nurodęs, kad reikia patikrinti pinigus bei tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, paėmė ant stalo padėtus 1 000 Eur ir iš buto pasišalino.

4.5. Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupėje su M. Z., A. Š., V. S., apgaule savo bei kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – A. A. priklausančius 1 000 Eur.

5. M. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Š. ir V. S., legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

5.1. M. K. savo ir kitų bendrininkų grupės naudai siekdamas įteisinti pinigus, įgytus iš jų bendrininkų grupės daromų nusikalstamų veikų – sukčiavimo metu įgyto turto, davė nurodymus kitiems bendrininkų grupės nariams ir asmenims, nesuvokusiems apie daromą nusikaltimą, sistemingai atlikti finansines (pinigų pervedimo) operacijas įvairiomis sumomis, taip pakeičiant šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisinant juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje, o būtent:

5.2. M. K., turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, tai yra anksčiau nustatytomis aplinkybėmis sukčiaujant įgijęs A. A. priklausantį turtą – 1 000 Eur, siekdamas įteisinti dalį piniginių lėšų (300 Eur), gautų iš šio nusikalstamu būdu įgyto turto, 2022 m. gruodžio 24 d. 14.34 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. Š. atsiuntė sms žinutę, nurodydamas 300 Eur perduoti B. V., nesuvokusiai apie daromą nusikaltimą.

5.3. A. Š. gavęs minėtą žinutę, kartu su V. S. tyrimo metu nenustatytu laiku nuvyko prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur perdavė 300 Eur B. V., o pastaroji perdavė minėtus pinigus savo broliui J. V., nesuvokusiam apie daromą nusikaltimą. 2022 m. gruodžio 27 d. 20.59 val. J. V., nežinantis apie padarytą nusikaltimą, paprašytas B. V. ir vykdydamas telefonu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „D.“ gautus nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsinešė į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ir atliko finansinę (pervedimo) operaciją: 2022 m. gruodžio 27 d. 21.12 val. pervesdamas 300 Eur į B. V. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko B. V. vykdydama telefonu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „D.“ gautus nurodymus, atliko finansinę (pavedimo) operaciją, tai yra 2022 m. gruodžio 27 d. 21.15 val. 300 Eur pervedė į S. M., nežinančios apie padarytą nusikaltimą, UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

5.4. Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Š. ir V. S., suvokdamas, kad minėti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu bei siekdamas nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę, organizavo finansinių operacijų, susijusių piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.

6. M. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., A. Š., V. S., apgaule įgijo svetimą turtą.

6.1. M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iš anksto susitarė su A. Š. ir V. S., kad jis paskambins nukentėjusiajai ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodys, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus, taip įtikins pastarąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, A. J. perduos informaciją apie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą, o A. Š. su V. S. nuvyks pas nukentėjusiąją ir paėmę pinigus, pasišalins.

6.2. Tęsdamas pradėtą sumanymą, 2023 m. sausio 3 d. 15.35 val. M. K. paskambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai Z. Š. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad pas ją atvyks policijos pareigūnas patikrins jos turimas santaupas ir taip įtikino nukentėjusiąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną.

6.3. A. J., tęsdamas bendrininko pradėtą nusikalstamą veiką, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino A. Š. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą.

6.4. A. Š. būdamas kartu su V. S., pastarojo vairuojamu automobiliu BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Z. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur V. S. liko laukti automobilyje, o A. Š. įėjęs į butą bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodė, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusios pasitikėjimą, paėmė Z. Š. įduotus 750 Eur ir iš buto pasišalino.

6.5. Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. J., A. Š. ir V. S., apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – Z. Š. priklausančius 750 Eur.

7. M. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Š. ir V. S., legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

7.1. M. K. savo ir kitų bendrininkų grupės naudai siekdamas įteisinti pinigus, įgytus iš jų bendrininkų grupės daromų nusikalstamų veikų – sukčiavimo metu įgyto turto, davė nurodymus kitiems bendrininkų grupės nariams ir asmenims, nesuvokusiems apie daromą nusikaltimą, sistemingai atlikti finansines (pinigų pervedimo) operacijas įvairiomis sumomis, taip pakeičiant šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisinant juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje, o būtent:

7.2. M. K., turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, tai yra anksčiau nustatytomis aplinkybėmis sukčiaujant įgijęs Z. Š. priklausantį turtą – 750 Eur, siekdamas įteisinti dalį piniginių lėšų (350 Eur) gautų iš šio nusikalstamu būdu įgyto turto, 2023 m. sausio 3 d. 17.28 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. Š. atsiuntė sms žinutę, nurodydamas 300 Eur perduoti B. V., nesuvokusiai apie daromą nusikaltimą, o 2022 m. sausio 4 d. 15.40 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) atsiuntė sms žinutę, nurodydamas pervesti 50 Eur į R. O. banko sąskaitą.

7.3. A. Š., gavęs minėtas žinutes, kartu su V. S. nuvyko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur susitikęs su B. V. ir kartu su ja buvusiu broliu J. V. perdavė jai 300 Eur. Po ko toliau vykdydamas M. K. telefonu gautus nurodymus, kartu su V. S. nuvyko į AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) paštas skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. S. 2023 m. sausio 4 d. 16.37 val. pašto darbuotojai pateikęs savo asmens dokumentą, atliko pinigų perlaidą pervesdamas 50 Eur į R. O., nežinančios apie padarytą nusikalstamą veiką, AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

7.4. B. V. iš A. Š. gavusi 300 Eur, perdavė savo broliui J. V., nesuvokusiam apie daromą nusikaltimą, kuris 2023 m. sausio 4 d. 14.46 val. paprašytas B. V. ir vykdydamas telefonu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „D.“ telefonu gautus nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsinešė į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ir atliko finansines (pavedimo) operacijas: 2023 m. sausio 4 d. 16.15 val. pervesdamas 100 Eur į S. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 16.17 val. pervesdamas 100 Eur į J. D. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 5 d. 21.59 val. pervesdamas 100 Eur į B. V., AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko B. V., vykdydama telefonu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „D.“ gautus nurodymus, 2023 m. sausio 5 d. 22.06 val. atliko finansinę (pavedimo) operaciją, pervesdama 100 Eur į Lietuvos kalėjimų tarnybos AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. M..

7.5. Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Š. ir V. S., suvokdamas, kad minėti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu bei siekdamas nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę, organizavo finansinių operacijų, susijusių piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.

8. M. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Z., A. Š., V. S., apgaule įgijo svetimą turtą.

8.1. M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iš anksto susitarė su A. Š. ir V. S., kad jis paskambins nukentėjusiajai ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodys, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus, taip įtikins pastarąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, M. Z. perduos informaciją apie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą, o A. Š. su V. S. nuvyks pas nukentėjusiąją ir paėmę pinigus, pasišalins.

8.2. Tęsdamas pradėtą sumanymą, 2023 m. sausio 5 d. apie 12.11 val. M. K. paskambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. J. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad yra tikrinami pinigai, todėl atvyks policijos pareigūnas patikrins jos turimas santaupas, taip įtikino nukentėjusiąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną.

8.3. M. Z., tęsdamas bendrininko pradėtą nusikalstamą veiką, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino A. Š. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą.

8.4. A. Š. būdamas kartu su V. S., pastarojo vairuojamu automobiliu BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į V. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur V. S. liko laukti automobilyje, o A. Š. įėjęs į buto vidų, melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei nurodęs, kad reikia patikrinti pinigus ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, paėmė iš V. J. įduotus 3 000 Eur ir iš buto pasišalino.

8.5. Tokiu būdu M. K. veikdamas bendrininkų grupe su M. Z., A. Š. ir V. S., apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – V. J. priklausančius 3 000 Eur.

9. M. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Š. ir V. S. legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

9.1. M. K. savo ir kitų bendrininkų grupės naudai siekdamas įteisinti pinigus, įgytus iš jų bendrininkų grupės daromų nusikalstamų veikų – sukčiavimo metu įgyto turto, davė nurodymus kitiems bendrininkų grupės nariams ir asmenims, nesuvokusiems apie daromą nusikaltimą, sistemingai atlikti finansines (pinigų pervedimo) operacijas įvairiomis sumomis, taip pakeičiant šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisinant juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje, o būtent:

9.2. M. K., turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, tai yra anksčiau nustatytomis aplinkybėmis sukčiaujant įgijęs V. J. priklausantį turtą – 3 000 Eur, siekdamas įteisinti dalį piniginių lėšų (1 750 Eur) gautų iš šio nusikalstamu būdu įgyto turto, 2023 m. sausio 5 d. 12.59 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. Š. atsiuntė sms žinutę, nurodydamas perduoti 750 Eur B. V. bei per „Messenger“ programėlę atsiuntė žinutę, nurodydamas 1 000 Eur per autobusų stoties siuntų skyrių išsiųsti jo broliui D. K..

9.3. A. Š. gavęs minėtas žinutes, tyrimo metu nenustatytu laiku kartu su V. S. nuvyko į „Neste“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur susitikęs su B. V. perdavė jai 750 Eur. Po ko A. Š. kartu su V. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyriaus, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. S. išsiuntė 1 000 Eur D. K., nežinančiam apie padarytą nusikalstamą veiką.

9.4. B. V. 2023 m. sausio 8 d. 16.54 val. vykdydama telefonu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „D.“ gautus nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsinešė į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur ir atliko finansines (pavedimo) operacijas: 2023 m. sausio 8 d. 17.38 val. pervesdamas 400 Eur, į R. Š. AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 17.41 val. pervesdama 50 Eur į Lietuvos kalėjimų tarnybos AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) K. V., 17.42 val. pervesdama 25 Eur į Lietuvos kalėjimų tarnybos AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. M., 17.50 val. pervesdama 50 Eur į Lietuvos kalėjimų tarnybos AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) M. K..

9.5. D. K., vykdydamas 2023 m. sausio 5 d. 14.12 val. iš M. K. telefono numerio (duomenys neskelbtini) į telefono numerį (duomenys neskelbtini) sms žinute gautus nurodymus, 2023 m. sausio 7 d. 16.24 val. ir 2023 m. sausio 9 d. 13.51 val. DNB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) per du kartus įsinešė 850 Eur į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po ko vykdydamas M. K. nurodymus atliko finansines (pervedimo) operacijas: 2023 m. sausio 7 d. 17.25 val. pervesdamas 100 Eur į (duomenys neskelbtini) kalėjimo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) M. K., 2023 m. sausio 7 d. 18.10 val. ir 2023 m. sausio 8 d. 13.55 val. per du kartus pervesdamas 150 Eur į (duomenys neskelbtini) kalėjimo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) S. S., 2023 m. sausio 8 d. 12.11 val. pervesdamas 20 Eur į (duomenys neskelbtini) kalėjimo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) D. N., 2023 m. sausio 9 d. 18.55 val. pervesdamas 150 Eur į (duomenys neskelbtini) kalėjimo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. D., 20.16 val. pervesdamas 180 Eur į R. M. UAB „Paysera.lt“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 10 d. 19.15 val. pervesdamas 100 Eur į (duomenys neskelbtini) kalėjimo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Z..

9.6. Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Š. ir V. S., suvokdamas, kad minėti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu bei siekdamas nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę, organizavo finansinių operacijų, susijusių piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.

10. M. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Z., A. Š., V. S., apgaule įgijo svetimą turtą.

10.1. M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iš anksto susitarė su A. Š. ir V. S., kad jis paskambins nukentėjusiajai ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodys, kad reikia patikrinti jos turimus pinigus, taip įtikins pastarąją įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną, M. Z. perduos informaciją apie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą, o A. Š. su V. S. nuvyks pas nukentėjusiąją ir paėmę pinigus, pasišalins.

10.2. Tęsdamas pradėtą sumanymą, 2023 m. sausio 12 d. 13.43 val. M. K. paskambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai į fiksuoto ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad pas ją atvyks policijos pareigūnas patikrins jos turimas santaupas, taip įtikino E. A. K. įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną.

10.3. M. Z. tęsdamas bendrininko pradėtą nusikalstamą veiką, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino A. Š. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą.

10.4. A. Š. būdamas kartu su V. S., pastarojo vairuojamu automobiliu BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į E. A. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur V. S. liko laukti automobilyje, o A. Š. įėjęs į butą, melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, paėmė iš E. A. K. įduotus 6 000 Eur ir iš buto pasišalino.

10.5. Tokiu būdu M. K. veikdamas bendrininkų grupe su M. Z., A. Š. ir V. S., apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – E. A. K. priklausančius 6 000 Eur.

11. M. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Š. ir V. S., legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

11.1. M. K. savo ir kitų bendrininkų grupės naudai siekdamas įteisinti pinigus, įgytus iš jų bendrininkų grupės daromų nusikalstamų veikų – sukčiavimo metu įgyto turto, davė nurodymus kitiems bendrininkų grupės nariams ir asmenims, nesuvokusiems apie daromą nusikaltimą, sistemingai atlikti finansines (pinigų pervedimo) operacijas įvairiomis sumomis, taip pakeičiant šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisinant juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje, o būtent:

11.2. M. K., turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, tai yra anksčiau nustatytomis aplinkybėmis sukčiaujant įgijęs E. A. K. priklausantį turtą – 6 000 Eur, siekdamas įteisinti dalį piniginių lėšų (2 000 Eur), gautų iš šio nusikalstamu būdu įgyto turto, 2023 m. sausio 12 d. 14.41 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) atsiuntė dvi sms žinutes A. Š. į telefono numerio (duomenys neskelbtini), nurodydamas 1 000 Eur perduoti J. V. ir 1 000 Eur per autobusų stotį išsiųsti jo broliui D. K..

11.3. A. Š. gavęs minėtas žinutes, kartu su V. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią (duomenys neskelbtini), kur susitikęs su B. V. perdavė jai 1 000 Eur. Po ko kartu su V. S. nuėjo į (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių, kur V. S. išsiuntė 1 000 Eur D. K., nežinančiam apie padarytą nusikalstamą veiką.

11.4. 2023 m. sausio 13 d. 11.05 val. B. V., vykdydama telefonu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „D.“ gautus nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 800 Eur įsinešė į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko finansines (pavedimo) operacijas: 2023 m. sausio 13 d. 11.18 val. pervesdama 550 Eur į S. M. UAB „Revoliut Bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 11.19 val. pervesdama 60 Eur, į A. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 11.20 val. pervesdama 70 Eur į Lietuvos kalėjimų tarnybos AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. ir 11.21 val. pervesdama 70 Eur į Lietuvos kalėjimų tarnybos AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) K. V..

11.5. D. K. 2023 m. sausio 13 d. vykdydamas iš M. K. telefono numerio (duomenys neskelbtini) į telefono numerį (duomenys neskelbtini) sms žinute gautus nurodymus, 17.19 val. ir 17.20 val. DNB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) per du kartus įsinešė 1 000 Eur į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko toliau vykdydamas M. K. nurodymus, atliko finansines (pervedimo) operacijas: 2023 m. sausio 13 d. 21.31 val. pervesdamas 40 Eur į (duomenys neskelbtini) kalėjimą UAB „Paysera.lt“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) D. Č., 2023 m. sausio 14 d. 11.04 val. pervesdamas 150 Eur S. D., UAB „Paysera.lt“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

11.6. Tokiu būdu M. K. veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Š. ir V. S., suvokdamas, kad minėti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu bei siekdamas nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę, organizavo finansinių operacijų, susijusių piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.

12. Kaltinamajam M. K. 2024 m. sausio 2 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (20 t., b. l. 103–113). Šia kardomąją priemone kaltinamasis M. K. buvo įpareigotas nepasišalinti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, kuriame atlikinėjo kitu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. gegužės 6 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, jog M. K. 2024 m. gegužės 10 d. bus paleistas iš kalėjimo pasibaigus bausmės atlikimo laikui (31 t., b. l. 2). Baigiantis M. K. atliekamos laisvės atėmimo bausmės terminui skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi kaltinamajam M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 8 d., o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta. Teismas nustatė, jog egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, o kardomųjų priemonių tikslai taikant, švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų pasiekti.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

13. Kaltinamasis M. K. skunde prašo panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir palikti švelnesnę kardomąją priemonę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Prokurorė nurodė, kad kaltinamasis laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, tačiau, pasak kaltinamojo, jo paskutiniai 6 teistumai yra už kalėjime padarytus nusikaltimus. Priešingai nei teigia prokurorė, kaltinamasis Alytaus kalėjime dirbo ir mokėjo mokesčius bei skolas antstoliams, tokiu būdu jas mažindamas. Tai rodo, kad jis po truputi taisosi.

13.2. Nors kaltinamasis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau visi teismo šaukimai ir kiti dokumentai yra siunčiami jo brolio adresu, kur kaltinamasis pastoviai gyveno. Be to anksčiau kaltinamajam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių jis nebuvo pažeidęs, todėl neteisinga jam skirti griežtesnę kardomąją priemonę.

14. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti, o prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo aukštesniajam teismui argumentus ir pateiktą skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai kaltinamajam M. K. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė maksimaliam 3 mėnesių terminui. Atsižvelgus į tai, M. K. taikomo suėmimo terminas yra sutrumpinamas.

16. Būtina bet kokios kardomosios priemonės taikymo sąlyga – duomenys, leidžiantys manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu apygardos teismo nutartis nėra ginčijama, tačiau teisėjų kolegija dar kartą šias aplinkybes įvertina. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo M. K., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, įvykio vietos, objektų apžiūros protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupino protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad minėtuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti M. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

17. BPK 11 straipsnis numato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina. Pagal šio straipsnio 1 dalį paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Pažymėtina, jog teismas priimamus procesinius sprendimus turi ne tik argumentuoti, tačiau ir nurodyti procesines teisės normas, kuriomis remiasi priimdamas tam tikrus sprendimus. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas keisdamas švelnesnę kardomąją priemonę į griežtesnę visiškai nepasisakė apie BPK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymą. Vis dėlto tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas įvertino aplinkybę, jog nuteistasis bus paleistas į laisvę pasibaigus kitu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikui, ir sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas skirti kitą kardomąją priemonę.

18. Klaipėdos apygardos teismas suėmimą kaltinamajam paskyrė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

19. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu skiriama atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

20. M. K. yra kaltinamas padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje (5 veikos) ir 216 straipsnio 1 dalyje (5 veikos) numatytus nusikaltimus, kurie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijomis – 5 nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių (BK 216 straipsnio 1 dalis), 5 – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas už šias nusikalstamas veikas numato ne vien griežtų laisvės atėmimo bausmių skyrimą, t. y. tiek už nesunkius, tiek už sunkius nusikaltimus gali būti skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Kita vertus, už inkriminuotus sunkius nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato ne tik baudos bausmę, tačiau ir ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybę. Visgi, apygardos teismo nurodomos aplinkybės dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir už jas gręsiančios atsakomybės griežtumo negali būti absoliutinamos ir turi būti vertinamos visų, ne tik galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių, bet ir kaltinamąjį charakterizuojančių bei kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste.

21. Duomenų apie kaltinamojo ryšius užsienio valstybėse baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, M. K. nuo 2023 m. lapkričio 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (20 t., b. l. 4). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo nustatyta, kad 2022–2023 metais kaltinamasis jau atlikinėjo kitais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šie duomenys patvirtina kaltinamojo skundo argumentą, jog jis kalėjime dirba. Taip pat M. K. nurodo, jog yra vedęs, tačiau byloje apie tai nėra duomenų. Kaltinamasis vaikų ar išlaikytinių bei nekilnojamojo turto neturi. Nors kaltinamasis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau tiek teismui, tiek skunde nurodė, kad jis pastoviai gyvena pas savo brolį, kurio gyvenamosios vietos adresu yra siunčiami M. K. skirti procesiniai dokumentai. 2023 m. rugsėjo 28 d. liudytojo D. K. apklausos protokole užfiksuota, kad jis su broliu M. K. nebendrauja apie pusmetį, nes brolis negali paskambinti iš kalėjimo, tačiau jų santykiai nekonfliktiški, nėra susipykę. Apygardos teismas visiškai neanalizavo šių aplinkybių ir apsiribojo tik teiginiu, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados negalima daryti vien tik iš to, kad kaltinamasis nėra deklaravęs konkrečios gyvenamosios vietos (šiuo metu registruotas prie Šiaulių miesto savivaldybės). Iš kitos pusės žiūrint, nors M. K. ir jo brolio santykiai yra geri, tačiau kaltinamasis ir jo gynėja nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad kaltinamasis gyveno ir galėtų gyventi pas brolį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje M. K. teistas 21 kartą, ne kartą baustas ir administracine tvarka. Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad su Lietuvos Respublika kaltinamąjį sieja tam tikri socialiniai ryšiai, tačiau negalima teigti, kad jie yra tokie tvirti, jog sulaikytų M. K. nuo bandymo bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamasis gerai žino teisines nusikaltimų įvykdymo pasekmes, todėl, esant didelei tikimybei būti nubaustam realia laisvės atėmimo bausme, būdamas laisvėje gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinusi šias aplinkybes, tam tarpe ir nesant byloje duomenų apie galimą realią kaltinamojo gyvenamąją vietą jį paleidus iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog egzistuoja kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) rizika, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas šiuo atveju nustatytas pagrįstai.

22. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

23. Nors, kaip minėta, apygardos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų apie kaltinamojo darbą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog M. K. pradėjo dirbti tik nuo 2023 m. lapkričio 6 d., o iki tol jo darbinė veikla taip pat nebuvo nuolatinė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. spalio 5 d. M. K. užsiėmė individualia veikla, nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. vasario 18 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. kaltinamasis niekur nedirbo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai galimai buvo padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti.

24. M. K. inkriminuojami 5 nusikaltimai, numatyti BK 216 straipsnio 1 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Apygardos teismas, nustatydamas šį suėmimo taikymo pagrindą, įvertino tai, kad M. K. praeityje 21 kartą teistas, galimai nusikalto būdamas recidyvistu ir turėdamas neišnykusį teistumą. M. K. anksčiau teistas, be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtinta naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Be to kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai padaryti jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, bendrininkų grupėje, o kaltinamojo vaidmuo galimai buvo aktyvus. Šios aplinkybės patvirtina, kad suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytas pagrįstai.

25. Taigi, duomenų visuma aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia neabejotinai teigti, kad egzistuoja kaltinamajam M. K. pritaikytos kardomosios priemonės – suėmimo sąlygos, įtvirtintos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, o įstatymo nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas ir taikomas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeista. Tačiau nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus, nors ir duoda pagrindą daryti išvadą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ne maksimaliam terminui.

26. Teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 119 straipsnis), tačiau, vadovaudamas procesui ir kontroliuodamas proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, turi likti nešališkas, nepažeisti rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis), laikytis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, suėmimo skyrimą kaltinamajam apygardos teismas susiejo ir su tuo, kad šios baudžiamosios bylos nėra galimybės išnagrinėti iki kaltinamojo paleidimo į laisvę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LIETKO nustatyta, jog šiuo metu yra apklausta dalis kaltinamųjų ir liudytojų, o posėdžiai numatyti tik 2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. birželio 12 d. Tolimesnis bylos nagrinėjimo grafikas nenumatytas. Posėdžio metu Lietuvos apeliaciniame teisme prokurorė taip pat nurodė jog byla baigiamojoje stadijoje ir po liudytojo apklausos bei bylos medžiagos pagarsinimo planuojama pereiti prie baigiamųjų kalbų. Dėl to nėra aišku, kodėl M. K. suėmimas buvo paskirtas maksimaliam terminui.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje nutartyje apsiribota tik lakonišku nurodymu, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų, todėl M. K. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, o ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina. Apygardos teismas visiškai neanalizavo, ar BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir kokiomis. Be to baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad M. K. būtų pažeidęs jam šioje byloje ar anksčiau kitose bylose taikytas švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių, kas taip pat sudaro pagrindą sutrumpinti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

28. Apibendrinant konstatuojama, kad šiuo metu egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai kaltinamajam, t. y. M. K., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais jam skirtas pagrįstai. Tačiau įvertinus aptartas aplinkybes, bei vertinant per proporcingumo principo prizmę konstatuotina, kad pagrindo skirti kardomąją priemonę – suėmimą maksimaliam prokurorės prašomam terminui nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teisme posėdžiai suplanuoti iki 2024 m. birželio 12 d., todėl M. K. paskirto suėmimo terminas trumpinamas iki šios datos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį pakeisti:

kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą sutrumpinti iki 35 (trisdešimt penkių) dienų, t. y. iki 2024 birželio 12 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.