Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-409/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-13
Bylos Nr.
1-90-409/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54690-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Nukentėjusysis
S. Ž.
Kaltinamasis
D. B.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-409/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54690-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; (S) 1.2.4.8.2; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant prokurorei A. J.,gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nukentėjusiajai S. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-01-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 11 mėnesių; 2) 2015-08-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams; 2015 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, atliekantis arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę S. Ž., o būtent: 2015-10-01 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajai S. Ž. vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą ir nubrozdinimą dešinio žando gleivinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino ir parodė, jog nukentėjusioji S. Ž. yra buvusi jo sugyventinė. 2015 metais jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini), namo numeris (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 1 d. vakare tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl sugyventinės girtavimo. Konflikto metu jis ranka sudavė S. Ž. į veidą, padarydamas kraujosruvą ir nubrozdinimą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Po šio įvykio su S. Ž. kartu nebegyvena. Gailisi padaręs nusikaltimą. Jo veiksmams įtakos turėjo girtumas, blaivus būdamas nebūtų smurtavęs. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Nukentėjusioji S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. B. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 1,5 metų, veda bendrą ūkį. Su sugyventiniu D. B. ir savo mama S. J. gyvena seneliui S. R. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Anksčiau sugyventinis D. B. yra ją ne kartą mušęs, bet ne visada kviesdavo policiją. Sugyventinis, būdamas girtas, yra agresyvus. 2015-10-01 vakare namuose ji su mama išgėrė alaus. Apie 21.30 val. į namus neblaivus grįžo sugyventinis D. B.. Tada tarp mamos ir D. įvyko konfliktas dėl to, kad D. iš maišelio traukdamas maistą ir alų jį čežino. Mama liepė nečežinti maišelio bei pradėjo jį varyti iš namų. Ji tuo metu išėjo į kiemą iškviesti policijos, norėjo, kad sugyventinį išvežtų iš namų. Kalbėdama su operatore, ji dėl streso nesugebėjo pasakyti tikslaus adreso, todėl jai operatorė liepė pasitikslinti adresą ir perskambinti. Tada ji grįžo į namo vidų, kur mama toliau, jau virtuvėje, konfliktavo su D. B.. Ji stovėjo ir stebėjo konfliktą, nes bijojo, kad sugyventinis nemuštų mamos, kadangi ne kartą yra mušęs. Jai stovint virtuvėje, be jokios priežasties sugyventinis užsipuolė ją, pasakė, kad jos nekenčia ir tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į veido sritį. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuo suduoto smūgio ties lūpa atsirado patinimas, paskui atsirado kraujosruva. Po jai suduoto smūgio sugyventinis toliau konfliktavo su jos mama, grasino, kad ją užmuš, paskui rankomis bei trimeriu mušė mamą. Ji buvo strese, todėl ne viską prisimena. Bandė mamą užstoti, puolė į tarpą tarp jų. Supratusi, kad nepavyks sugyventinio nuraminti, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Paskui dar mama kvietė policiją iš savo telefono. Atvykę policijos pareigūnai D. B. sulaikė. Buvo nuėjusi pas med. ekspertą, į šeimos gydytoją nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. (23, 25-27 b. l.).

Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. B. yra jos dukros S. Ž. sugyventinis. Jie visi gyvena (duomenys neskelbtini). Ji stengiasi į dukros ir jos sugyventinio santykius nesikišti. D. B., būdamas girtas, yra agresyvus. 2015-10-01 vakare ji grįžo iš gimtadienio namo, buvo neblaivi ir namuose su S.dar išgėrė alaus. Vėliau į namus neblaivus grįžo D. B.. Ji tuo metu jau kambaryje miegojo. D. B. priėjo prie jos ir čežindamas maišelį pradėjo rodyti, kiek maisto pripirko. Ji labai supyko, kad jis neleidžia miegoti ir tarp jų įvyko konfliktas. Ji atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, kur atėjo ir D. B.. Virtuvėje jie vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl girtumo detaliai įvykio aplinkybių neprisimena. Konflikto metu D. B. paėmė virtuvėje buvusią elektrinę žoliapjovę - trimerį ir juo vieną kartą sudavė jai per galvą. Galvoje atsirado žaizda, pradėjo bėgti kraujas. Dėl girtumo nepamena, ar dukra S. buvo virtuvėje, ar jai D. B. kumščiu sudavė į veido sritį. Taip pat nepamena, ar D. B. jai grasino. Kiek pamena, dukra iš jos telefono iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ji buvo nuvežta į ligoninės priėmimo skyrių, kur jai susiuvo žaizdą ir išleido namo. Sekančią dieną ji ant dukros S. veido pastebėjo kraujosruvą ir nubrozdinimą. Dukra teigė, kad jai D. B. vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį. D. B. jokių pretenzijų neturi. (34-36 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2015-10-02 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (15-17 b. l.).

2015-10-02 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2015-10-01 apie 22.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). S. Ž. sumušė sugyventinis. Įvykio vietoje S. Ž. paaiškino, kad sugyventinis sudavė jai kumščiu į veidą. (18-19 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G1468/15(04) nurodyta, jog S. Ž. nustatyta kraujosruva ir nubrozdinimas dešiniojo žando gleivinėje. S. Ž. nustatyti kūno sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (30 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog D. B. 2015-10-01 22.57 val. nustatytas 2,50 promilių girtumas. (39 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo D. B. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis D. B., smūgiuodamas į veidą kartu gyvenančiam šeimos nariui – sugyventinei S. Ž., padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. B. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, jog nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis D. B. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas 2015 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Tai rodo, kad kaltinamasis D. B. savo elgesio tinkamai neįvertino, reikiamų išvadų nepadarė. Jis vengė atlikti minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, buvo pasislėpęs nuo teismo, išvykdamas į kitą valstybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam D. B. skirtina realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys nepareikštas, daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę D. B. sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, neatlikta pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, tai yra prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos 2015 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę bausmę D. B. skirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

B. D. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią D. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2016 m. liepos 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktą bausmę D. B. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-10-01 22.40 val. iki 2015-10-02 10.00 val.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė