Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2YT-2964-840/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-19
Bylos Nr.: e2YT-2964-840/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00625-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Joana Kvaselytė
Pareiškėjas: R. V.
Suinteresuotas asmuo: V. V.

Kategorijos

2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
2.3.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2YT-2964-840/ 2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00625-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.3.9.3; 2.4.4.8; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei ir Almai Kazlauskienei,dalyvaujant pareiškėjai R. V.,pareiškėjos R. V. atstovui advokatui D. G.,suinteresuotam asmeniui V. V.,suinteresuoto asmens V. V. atstovei advokatei K. M.,suinteresuotam asmeniui V. V. ir

išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovėms I. Š. ir D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V. ir V. V. bei išvadą teikiančiai institucijai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja R. V. 2020 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu (2020 m. CBP-12092) prašydama pripažinti jos sutuoktinį – suinteresuotą asmenį – V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, nustatyti jam globą ir jo globėja bei turto administratore paskirti ją – pareiškėją R. V..

2. Pareiškėja R. V. ir jos atstovas advokatas D. G. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

3. Pareiškimo reikalavimai grindžiami pareiškime nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu išsakė ir paaiškino pareiškėja R. V. ir jos atstovas advokatas D. G.:

3.1. Pareiškėja R. V. yra suinteresuoto asmens V. V., kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, sutuoktinė – jie susituokė (duomenys neskelbtini) Tuo metu suinteresuotas asmuo V. V. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, t. y. sąmoningai ir apgalvotai sudarė santuoką su pareiškėja R. V.. Tuo metu nei pareiškėjai R. V., nei santuoką registravusiems civilinės metrikacijos įstaigos tarnautojams nekilo abejonių dėl suinteresuoto asmens V. V. valios sudaryti santuoką, jo sąmoningumo, gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pareiškėja R. V. ir suinteresuotas asmuo V. V. iki santuokos sudarymo draugavo maždaug dešimt metų – buvo sodų ((duomenys neskelbtini) rajone) kaimynai, gyveno gretimuose namuose: ji sode gyveno nuo 2000 m., o jis – nuo 2004 m. Kai susipažino, suinteresuotas asmuo V. V. dar buvo vedęs ir gyveno kartu su už jį jaunesne sutuoktine. Vaikų jie neturėjo. Kiek vėliau sutuoktinė jį paliko, o pareiškėja, būdama našle, ėmė juo rūpintis, kadangi suinteresuotas asmuo V. V. jau tuo metu turėjo sveikatos problemų – yra dalyvavęs (duomenys neskelbtini) kare, 2000 m. patyrė gavos ir stuburo traumas, ne vieną operaciją. Suinteresuoto asmens V. V. viena pusė yra paralyžuota, jis serga epilepsija ir kitomis ligomis. Dar 2014 m. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatavo, jog dėl visų diagnozuotų susirgimų suinteresuotas asmuo V. V. yra nedarbingas, jo netektas darbingumas – net 85,00 procentai, suinteresuotam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Suinteresuotas asmuo V. V. gauna 450,00 Eur dydžio negalios pensiją, 300,00 Eur slaugai ir dar kažkiek transporto išlaidoms. Visus šiuos pinigus tvarko pareiškėja R. V.. Maždaug 2020 m. pradžioje suinteresuoto asmens V. V. sveikata ėmė sparčiai blogėti – ne tik fizinė, bet ir psichinė. Suinteresuotas asmuo V. V. pradėjo nesiorientuoti aplinkoje. Kuo toliau, tuo labiau. Padažnėjo epilepsijos priepuoliai. Nebegalima buvo suinteresuoto asmens V. V. palikti vieno namuose, dėl ko pareiškėja R. V. buvo priversta atsisakyti darbo ir intensyviau slaugyti sergantį sutuoktinį. Iš darbo pareiškėja R. V. išėjo 2019 m. spalį, matydama, kad sutuoktinį vis daugiau reikia prižiūrėti – slaugyti. Suinteresuotas asmuo V. V. pats savarankiškai nebegali pasirūpinti savimi, t. y. esant reikalui, nebegali pats išeiti iš namų, kreiptis į medikus, apsipirkti, pasirūpinti buitimi ir higiena, tvarkytis su pinigais ir turimu nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu Kaišiadoryse, kuriame jie gyvena. Kartais su sutuoktiniu visiškai neįmanoma susikalbėti, jis jos nepažįsta, bet kai kuriomis dienomis suinteresuoto asmens V. V. sąmonė būna šviesesnė, tada jis daugiau supranta ir daugiau bendrauja, tačiau, norint jį suprasti, reikia gerai jį pažinoti. Per tiek metų pagal jo elgesį ji jau žino, ko jam reikia ar ko jis nori. Jį dažnai ištinka epilepsijos priepuoliai, po kurių kelias dienas jis būna visiškai neprotaujantis. Po kurio laiko jam pagerėja. Namuose orientuojasi, jam žinoma aplinka, bet reikia palydėti, nuprausti, padėti apsirengti. Pavalgyti pavalgo, bet negamina, pats nepasiima ir nepaprašo maisto. Į medikus savarankiškai nesikreipia. Pareiškėja R. V. rūpinasi jo sveikata: masažuoja rankas ir kojas, rūpinasi vaistais, t. y. jų išrašymu, įsigijimu ir vartojimu. Suinteresuotas asmuo V. V. pats vaistų nepasiima, jam reikia juos paduoti. Jei pats pasiimtų vaistus, tai galėtų visus ir suvartoti. Dėl suinteresuoto asmens V. V. psichikos būklės pareiškėja R. V. ir kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

3.2. Pareiškėja R. V. yra sveika ir darbinga, tačiau dėl sutuoktinio – suinteresuoto asmens – V. V. sveikatos būklės nebegali dirbti, o turi slaugyti sutuoktinį, nors iki pensinio amžiaus jai dar yra keleri metai. Pareiškėja neteista ir administracine tvarka nebausta, yra veiksni, jai nėra apribotas veiksnumas, neturi priklausomybių, pagal sveikatos būklę gali globoti ir slaugyti kitą asmenį.

3.3. Paklausta, pareiškėja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad suinteresuotas asmuo V. V. turėjo lengvąjį automobilį ir jį vairavo. Jau penkerius metus suinteresuotas asmuo V. V. automobilio nevairuoja – nebepajėgia, vos paeina, šiuo metu nesiorientuoja laike ir erdvėje, nesupranta pinigų vertės, niekuo nesidomi, visas dienas guli lovoje, kartais žiūri televizorių. Šiek tiek išeina į lauką, ji jį išsiveda. Vienas jis jau nebegali išeiti iš namų, nes nežino, kur yra. Turi mobilaus ryšio telefoną, bet ne visada moka juo naudotis – į jos skambučius dažnai nereaguoja. Jei pataiko paspausti reikiamą mygtuką, atsiliepia, jei ne – tai ne. Kad jam kas juos skambintų, nėra mačiusi ar girdėjusi. Automobilį suinteresuotas asmuo V. V. yra palikęs pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį draugą. Ar kas naudojasi automobiliu, nežino. Nurodytas vieno kambario butas suinteresuoto asmens V. V. vardu įsigytas 2018 m., po to, kai kažkas įkalbėjo suinteresuotą asmenį V. V. parduoti sodą. Pardavęs sodą, suinteresuotas asmuo V. V. liko be gyvenamosios vietos ir kartu su pareiškėja R. V. nusprendė apsigyventi kartu. Socialinio būsto Kaišiadorių rajono savivaldybė jiems taip ir nesuteikė. Jie laukė visus metus. Tada pareiškėja R. V. pardavė savo sodą, o gautus pinigus panaudojo nurodyto buto įsigijimui. Reikėjo patogumų – sode jų nebuvo. Apie tai, kad suinteresuotas asmuo V. V. turi sūnų – suinteresuotą asmenį V. V., ir buvo vedęs ne vieną, o du kartus, – pareiškėja R. V. nežinojo, sutuoktinis jai nėra sakęs, – sužinojo tik gavusi šios civilinės bylos procesinius dokumentus iš teismo ir pradėjusi domėtis. Suinteresuotą asmenį V. V. pareiškėja R. V. teisme pamatė pirmą kartą, nėra jo mačiusi anksčiau. Suinteresuoto asmens V. V. sūnus nėra lankęsis jų namuose, nėra jai skambinęs. Ar sūnus yra skambinęs tėvui, nežino.

4. Suinteresuotas asmuo V. V. – suinteresuoto asmens V. V. sūnus – teismo posėdžio metu su pareiškėjos R. V. pareiškimu dėl suinteresuoto asmens V. V. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti, nes suinteresuotas asmuo V. V. yra visiškai veiksnus – aiškiai mąstantis ir besiorientuojantis aplinkoje, t. y. visiškai supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti.

Paprašytas paaiškinti, suinteresuotas asmuo V. V. nurodė, kad visi pareiškėjos R. V. teismui pateikti dokumentai yra sufalsifikuoti. Suinteresuotas asmuo piktinosi visų vietos savivaldos ir valstybės institucijų tarnautojais, kurie surašė teismui pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. neįsigilo į esamą situaciją arba buvo papirkti. Gali būti, kad suinteresuotas asmuo V. V. puikiai vaidina ir apsimeta.

Suinteresuoto asmens V. V. nuomone pareiškėja R. V., pripažindama jo tėvą V. V. kvailu, nori užvaldyti tėvo nekilnojamąjį turtą (butą) ir pinigus bei pasipelnyti iš valstybės, t. y. nedirbti ir gerai gyventi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. patvirtino, kad pareiškėją R. V. jis iš tiesų mato pirmą kartą ir niekada jos nėra matęs anksčiau. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad su tėvu V. V. bendravo ir jų santykiai buvo puikūs iki tėvas netikėtai išvyko gyventi į Kaišiadoris ir susipažino su pareiškėja R. V.. Tėvas slėpė pareiškėją ir nuo jo, ir nuo savo motinos. Tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus, suinteresuotas asmuo V. V. sužinojo apie pareiškėjos ir jo tėvo santuoką. Paklaustas, kada tėvas išvyko gyventi į Kaišiadoris, suinteresuotas asmuo atsakė, kad maždaug prieš metus. Iki to tėvas gyveno kartu su savo motina. Suinteresuotas asmuo V. V. teigė, jog ne kartą bendravo telefonu su tėvu V. V.. Paklaustas, kada paskutinį kartą, pateikdavo skirtingus atsakymus: tai 3–4 savaitės iki 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio, tai po šios bylos nagrinėjimo atidėjimo 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje (2020 m. lapkritį), tai maždaug prieš aštuonis mėnesius. Visus kartus kalbėjo 10–15 minučių. Tėvas labai aiškiai kalbėjo, atsakė į visus jo klausimus ir prašė netrukdyti šioje civilinėje byloje, t. y. nekišti pagalių į ratus. Suinteresuotam asmeniui nekilo abejonių dėl tėvo psichikos būklės. Paskutinį kartą suinteresuotas asmuo su tėvu buvo susitikęs maždaug prieš metus (2020 m. pavasarį, iki karantino paskelbimo šalyje), kartu važinėjo ir tvarkė įvairius šeimos reikalus po Kauną. Tąkart tėvo sveikata jam pasirodė gera, nes tėvas vairavo automobilį „Honda CRV“, puikiai orientavosi aplinkoje. Suprantama, tėvas turi fizinės sveikatos trūkumų – sutrikusi jo eisena ir jam svaigsta galva. Taip pat suinteresuotas asmuo V. V. nurodė, kad tėvas V. V. savaitę prieš 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdį buvo iš žvejybos tuo pačiu automobiliu „Honda CRV“ atvažiavęs pas savo motiną pasiimti kryželio. Motina kalbėjo su juo apie šią civilinę bylą, maždaug 5 minutes, tėvas prašė jam perduoti, kad šis nesikištų ir netrukdytų. Pats suinteresuotas asmuo to nematė, jam sakė močiutė.

Be to, suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio metu pareiškė, kad tuo atveju, jei teismas vis tik pripažintų jo tėvą V. V. neveiksniu, jis nesutinka, kad jo tėvo globėja ir turto administratore būtų paskirta pareiškėja R. V., su kuria gyvendamas tėvas per metus tapo visiškai neįgalus. Suinteresuotas asmuo V. V. pats norėtų ir galėtų globoti tėvą. Paklaustas, dėl kokių priežasčių iki šiol suinteresuotas asmuo V. V. nepateikė teismui pareiškimo dėl jo skyrimo galimai neveiksniu tam tikrose srityse pripažintino suinteresuoto asmens V. V. globėju ir turto administratoriumi, suinteresuotas asmuo V. V. atsakė, jog todėl, kad dar nėra žinomas teismo sprendimas dėl jo tėvo pripažinimo neveiksniu.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismui pateiktame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7–8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-447/ 2020 (2020 m. DOK-106324) nurodyta, jog suinteresuotas asmuo V. V. negali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklaustas, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 464 straipsnio 2 dalies nuostatomis, suinteresuotas asmuo į teismo posėdį nebuvo kviečiamas. Tačiau suinteresuotam asmeniui V. V. – suinteresuoto asmens V. V. sūnui – 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje pareiškus, kad jo tėvas – suinteresuotas asmuo V. V. – turi fizinę negalią, tačiau yra psichiškai stabilus – visiškai veiksnus, t. y. visiškai supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti: savarankiškai vairuoja automobilį (buvo susitikęs ir matė prieš pusantro mėnesio); visiškai sąmoningai bendrauja mobilaus ryšio telefonu (paskutinį kartą kalbėjosi telefonu, kai gavo procesinius dokumentus iš teismo – 2020 m. spalį; tėvas labai nustebo, kad jis žino apie šią civilinę bylą – viskas turėjo įvykti slaptai, jam nežinant), teismas į bylos nagrinėjimą iš esmės pasikvietė prašomą pripažinti neveiksniu tam tikrose santykių srityse suinteresuotą asmenį V. V..

Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo V. V. atvyko kartu su pareiškėja R. V.. Į teismo posėdžių salę įėjo ir iš jos išėjo lėtai, šiek tiek svirduliuodamas, pareiškėjos prilaikomas. Teismo posėdžių salėje žiūrėjo į grindis arba į pareiškėją. Atsakė tik į kelis iš visų teismo užduotų klausimų, t. y. pasakė sako vardą ir kad gerai girdi. Pareiškėjai pasakius jo pavardę, ją pakartojo. Kreipdamasis į pareiškėją atsakė: – „sakei, kad turiu sūnų“. Visus kitus teismo užduodamus klausimus jam po kelis kartus pakartojo pareiškėja, tačiau suinteresuotas asmuo į juos nereagavo arba kalbėjo kas jam atrodė reikalinga – į teisėją kreipėsi kaip į gydytoją, kurios išrašyti vaistai jam nepadeda, skundėsi rankos ir kojos nejautra, jų skausmu ir nevaldymu, prašė stipresnių vaistų, ne tablečių, kokių nors geresnių.

Atsiliepimas

6. Suinteresuoto asmens V. V. atstovė advokatė K. M. nurodė, jog asmens veiksnumas gali būti ribojamas tik išimtinais atvejai, kai to reikia ir tikrai būtina. Turi nekilti abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir dėl sričių, kuriose prašoma asmenį pripažinti neveiksniu, ribojimo. Nors teismo posėdžio metu nepavyko pabendrauti su atstovaujamu suinteresuotu asmeniu V. V., tačiau suinteresuoto asmens V. V. teisme nurodyti faktai paneigia teismui pateiktuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo V. V. į bylą buvo įtrauktas tik po advokatės prašymo patikrinti Gyventojų registro duomenis apie atstovaujamojo asmens artimus giminaičius, t. y. nuo pat pradžios buvo slepiama, kad neveiksniu tam tikrose srityse prašomas pripažinti suinteresuotas asmuo V. V. turi sūnų, kuris trukdo pareiškėjos R. V. pradėtam procesui – nežinia kieno kažkokiam sumanymui. Keisčiausia, kad net ir oficialios institucijos nesugebėjo patikrinti suinteresuoto asmens V. V. duomenų. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados yra surašytos tik iš dviejų medicininių dokumentų, surašytų 2020 m. sausį, kuriuose užfiksuota atstovaujamojo sveikatos būklė po 2014 m. jam nustatyto nedarbingumo lygio. Neginčytina, kad atstovaujamasis turėjo ir tebeturi sveikatos problemų dėl praeityje patirtų traumų, tačiau po 2014 m. nėra jokių medicininių duomenų apie suinteresuoto asmens V. V. sveikatos blogėjimą. Teismo ekspertas lankėsi atstovaujamojo namuose, tačiau ne iš jo, o iš jo sutuoktinės žodžių sužinota apie tiriamąjį. Teismo ekspertas suinteresuotą asmenį V. V. rado gulintį lovoje, pastebėjo pasimetimą, vidinę įtampą, dirglumą, piktumą, į klausimus neatsakinėjo. Vadinasi, teismo ekspertas iš viso jo nieko nepaklausė. Ar atstovaujamasis neatsakinėjo tyčia, ar dėl savo negalios, nėra aišku. Visos šios aplinkybės, išgirdus atstovaujamojo sūnaus teiginius, kad atstovaujamasis tebevairuoja automobilį, kelia abejonių dėl atstovaujamo suinteresuoto asmens V. V. veiksnumo – žmogaus teisių – ribojimo reikalingumo.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, manydama, kad neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, suinteresuoto asmens V. V. atstovė advokatė K. M. su pareiškėjos R. V. pareiškimu pripažinti suinteresuotą asmenį V. V. neveiksniu tam tikrose srityse, nustatyti jam globą ir paskirti jam globėją bei turto administratorių visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės I. Š. ir D. B. teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą (2020 m. DOK-77240) – su pareiškėjos R. V. pareiškimu dėl suinteresuoto asmens V. V. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo visiškai sutiko, nes jis atitinka suinteresuoto asmens V. V. interesus. Pareiškėjos R. V. kandidatūra yra tinkama būti paskirta neveiksniu tam tikrose santykių srityse pripažintino V. V. globėja ir jo turto administratore.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis), o fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Tokiems asmenims teismo sprendimu skiriama globa ar rūpyba (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnis). Globa ir rūpyba yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje arba ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238–3.239 straipsniai). Esant reikalui, kai neveiksnus tam tikrose srityse ar ribotai veiksnus tam tikrose srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas skiria turto administratorių, kuriuo gali būti globėjas/ rūpintojas ar kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis).

Psichikos sutrikimas/ psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05 ir kiti). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos A. T. 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir globos ar rūpybos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/ psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

9. Bylos nagrinėjimo teisme metu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad:

9.1. Suinteresuotas asmuo V. V. 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo vieno kambario butą Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), kur 2018 m. rugsėjo 14 d. deklaravo savo gyvenamą vietą. 2019 m. sausio 30 d. tame bute savo gyvenamą vietą deklaravo ir pareiškėja R. V., su kuria suinteresuotas asmuo V. V. susituokė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai nurodytame bute tebegyvena (Nekilnojamojo turto registro duomenys, pažymos apie deklaruotas gyvenamąsias vietas ir santuokos sudarymo įrašas, Buities tyrimo aktas; 2020 m. CBP-12092 priedai ir 2020 m. DOK-77240 priedas).

9.2. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 4 d. pažymą (2020 m. CBP-12092 priedas) suinteresuotas asmuo V. V. yra neįgalus ir nedarbingas. Jo darbingumo lygis tąkart buvo vertinamas pakartotinai ir iki 2028 m. rugpjūčio 21 d. nustatytas 15,00 procentų darbingumo lygis. Toks suinteresuoto asmens V. V. darbingumo lygis nustatytas dėl suinteresuotam asmeniui pagal TLK-10 (pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos 10-ą leidimą, kuri galima pasižiūrėti ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinkalapyje www.ligoniukasa.lrv.lt) diagnozuotų ligų: F02.8 (Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur), T90.5 (Intrakranijinio sužalojimo padariniai), I11.9 (Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), M16.0 (Pirminė koksartrozė, abipusė), M17.0 (Pirminė gonartrozė, abipusė), M51.1 (Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotam asmeniui V. V. darbingumo lygis buvo nustatomas VšĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu.

9.3. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 2 d. pažymą (2020 m. CBP-12092 priedas) suinteresuotam asmeniui V. V. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

9.4. VšĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Kaišiadorių ligoninės 2020 m. medicininių dokumentų išrašuose (2020 m. CBP-12092 priedai) nurodyta, kad pagrindinė suinteresuoto asmens V. V. diagnozė pagal TLK-10 – T90.5 (Intrakranijinio sužalojimo padariniai). Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: N40 (Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija), E78.2 (Mišri hiperlipidemija), G40.20 (Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, neminint sunkiai gydomos epilepsijos), M42.17 (Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens irkryžmens sritis), S06.8 (Kiti mirakranijiuiai sužalojimai), T91.1 (Stuburo lūžio padariniai), G55.1 (Nervų šaknelių ir renginių suspaudimas sergant tarpslankstclinio disko sutrikimais). Suinteresuotas asmuo V. V. 2000 m iškrito iš antro aukšto ir patyrė galvos traumą, išlieka potrauminės pasekmės – galvos skausmai, svaigimas, pablogėjusi atmintis, nusilpusi kairė kūno pusė, apsunkinta eisena, epilepsijos priepuoliai.

9.5. VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro 2020 m. medicininių dokumentų išraše (2020 m. CBP-12092 priedas) nurodyta, kad suinteresuotas asmuo V. V. šioje gydymo įstaigoje lankosi nuo 2014 m. Patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Jam nustatyta diagnozė pagal TLK-10 – F02.8 (Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur). Dėl ligos yra nesavarankiškas, dezorientuotas aplinkoje, nesugeba pasirūpinti savimi – jo būklė sunki.

9.6. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2020 m. vasario 20 d. suinteresuoto asmens V. V. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadoje (2020 m. CBP-12092 priedas) nurodyta, kad suinteresuotas asmuo V. V. nesupranta savo veiksmų esmės ir negeba jų valdyti, iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Suinteresuotas asmuo V. V.: kalba, tačiau dažniausia jo kalbėjimo tema – (duomenys neskelbtini) karas, kuriame jis dalyvavo būdamas jaunas; reaguoja į pateiktus klausimus, tačiau nesuvokia klausimo esmės bei esamos situacijos; nevaldo emocijų, kalbinamas verkia, vėliau pradeda pykti; negeba skaičiuoti, rašyti, skaityti, nesiorientuoja nei laike, nei aplinkoje, atmintis yra visiškai sutrikusi; nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, ne tik neskiria banknoto ar monetos nominalo, bet ir nesuvokia, kas yra pinigai. Piniginėje laiko tik negaliojančias korteles ir popierius, manydamas, kad tai ir yra pinigai; negeba savarankiškai įvertinti ir suprasti gaunamos informacijos, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo, negeba priimti sprendimų ir už juos atsakyti; nedalyvauja bendruomeninėje, darbinėje ir kitose veiklose, nepripažįsta ir nesuvokia, kad turi sunkumų visose gyvenimo situacijose, negeba sutelkti dėmesio bei išreikšti nuomonės; visiškai negeba savarankiškai pasirūpinti sveikata bei įvertinti savo sveikatos būklės, nors išreiškia skausmo pojūtį, tačiau jis ne visada būna teisingas, reikia asmenį nuolat stebėti; negeba pats apsirengti, nesuvokia, kad reikia pasirūpinti higiena; neturi įgūdžių nei sveikatos priežiūros, nei savitvarkos įgūdžių srityje; nesuvokia nuo ko vartoja medikamentus ir kokiomis ligomis serga; negeba pats vartoti vaistų; geba prižiūrimas žmonos pats pavalgyti, tačiau maisto nesigamina, jo nepasiima, jeigu jam nepasiūlytų valgyti, tai jis ir nepaprašytų. Daugiausiai laiko praleidžia gulėdamas lovoje ir nuolat žiūrėdamas karinius filmus. Daugiau jokia veikla neužsiima ir niekuo nesidomi. Savarankiškai judėti negali, vaikšto tik prilaikomas žmonos, iš namų išeina retai, nes gyvena ketvirtame aukšle, judesių koordinacija sutrikusi. Suinteresuotam asmeniui V. V. reikalinga nuolatinė slauga, negalima palikti vieno nei dieną, nei naktį, nes negali savarankiškai tenkinti net būtiniausių savo poreikių. Jeigu šalia nėra artimo žmogaus, jaučia baimę ir nerimą, blaškosi, rėkia. Palikti vieną žmona gali, kai jis užmiega, per tą laiką spėja nubėgti tik iki netoliese esančios parduotuvės, visur vežasi kartu.

9.7. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7–8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-447/ 2020 (2020 m. DOK-106324) nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui V. V. diagnozuojama – demencija, sergant kitomis ligomis klasifikuojamomis kitur (F02.8). Pagal savo psichikos būklę V. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, maisto ruoša, pasišildymas, pavalgymas, indų plovimas ir panašiai); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); rinkimų teisės sritis; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis. Teismo psichiatrijos ekspertas nurodė, jog suinteresuotas asmuo V. V. negali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklaustas.

Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės metu naudoti šie ekspertinio tyrimo metodai: gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezė, ligos anamnezė, pusiau struktūrizuotas klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas, medicininių dokumentų duomenų analizė, visų surinktų duomenų interpretacija. Taip pat pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizei buvo pateikta ne tik ši civilinė byla, bet ir suinteresuoto asmens V. V. sveikatos istorijos iš jį gydančių įstaigų: VšĮ Kaišiadorių ligoninės, VšĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro. Be to, suinteresuotas asmuo V. V. buvo aplankytas namuose 26 m. ekspertinio darbo stažą turinčio teismo psichiatro eksperto. Ekspertizės akte nurodyta, kad suinteresuotas asmuo rastas gulintis lovoje, stebimas pasimetimas, vidinė įtampa, dirglumas, piktumas, į klausimus neatsakinėja, yra nepatenkintas, kad yra klausinėjamas, gniaužo rankų kumščius, nusiskundimų, pageidavimų neišsako.

10. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus pareiškėjos R. V. ir suinteresuoto asmens V. V. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens V. V. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jo fizinę ir psichikos būklę, į jo amžių, jo gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens V. V. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintina neveiksniu pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą 2020 m. rugsėjo 7–8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-447/ 2020 (2020 m. DOK-106324) šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas); pilietinių ir politinių teisių sritis (teisė balsuoti, būti išrinktam ir kita) (10.2.6 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

11. Nors šios bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo V. V. – suinteresuoto asmens V. V. sūnus – teismo posėdžio metu su pareiškėjos R. V. pareiškimu dėl suinteresuoto asmens V. V. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti, nes suinteresuotas asmuo V. V. yra visiškai veiksnus – aiškiai mąstantis ir besiorientuojantis aplinkoje, – nors suinteresuoto asmens V. V. atstovė advokatė K. M., manydama, kad neištirtos visos reikšmingos aplinkybės (teisme neapklausti liudytojai: buities tyrimo aktą ir asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadą surašę asmenys, suinteresuoto asmens V. V. motina ir jos kaimynė, kurios savaitę prieš 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdį matė automobilį vairuojantį suinteresuotą asmenį V. V. ir kalbėjosi su juo, ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktą surašęs teismo psichiatras ekspertas), ir nepašalintos visos abejonės (teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados yra surašytos tik iš dviejų medicininių dokumentų, surašytų 2020 m. sausį, kuriuose užfiksuota suinteresuoto asmens V. V. sveikatos būklė po 2014 m. jam nustatyto nedarbingumo lygio, tačiau po 2014 m. nėra jokių medicininių duomenų apie jo sveikatos blogėjimą; teismo ekspertas lankėsi suinteresuoto asmens V. V. namuose, tačiau ne iš jo, o iš jo sutuoktinės – pareiškėjos R. V. – žodžių sužinota apie tiriamąjį, teismo ekspertas tiriamojo nieko nepaklausė), su pareiškėjos R. V. pareiškimu pripažinti suinteresuotą asmenį V. V. neveiksniu tam tikrose srityse, nustatyti jam globą ir paskirti jam globėją bei turto administratorių taip pat visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti (šio teismo sprendimo 4 ir 6 punktai), teismui, ištyrus visus įrodymus ir susitikus su prašomu pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse suinteresuotu asmeniu V. V. (nepavyko užmegzti kontakto, šio teismo sprendimo 5 punktas), nekilo jokių abejonių dėl suinteresuoto asmens V. V. psichikos būklės ir jos įtakos suinteresuoto asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, t. y. teismui nekilo abejonių dėl to, kad dėl diagnozuotos psichinės ligos/ psichikos sutrikimo – demencijos, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (F02.8 pagal TLK-10), suinteresuotas asmuo V. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši psichinė liga yra nurodyta jau 2014 m. suinteresuoto asmens V. V. medicininiuose dokumentuose ir į ją jau buvo atsižvelgta tuo metu nustatant suinteresuoto asmens darbingumo lygį (šio teismo sprendimo 9.2 punktas).

12. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens V. V. teiginiai apie jo tėvo – suinteresuoto asmens – V. V. psichikos būklę yra subjektyvaus pobūdžio, neturinčio specialių psichiatrijos žinių asmens, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, negalima teigti, jog sūnus su tėvu buvo labai artimi, nes suinteresuotas asmuo V. V.: apie tėvo sutuoktinę – pareiškėją R. V. – sužinojo tik iš teismo gavęs šios civilinės bylos procesinius dokumentus, nors tėvas – suinteresuotas asmuo – V. V. su pareiškėja R. V. susituokė dar 2019 m. pavasarį; niekada nesilankė tėvo namuose, nors butą Kaišiadoryse suinteresuotas asmuo V. V. įsigijo 2018 m. vasarą; iš suinteresuoto asmens V. V. žodžių paskutiniu metu su tėvu bendravo telefonu. Paklaustas teisme, kada paskutinį kartą, pateikdavo skirtingus atsakymus: tai 3–4 savaitės iki 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio, tai po šios bylos nagrinėjimo atidėjimo 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje (2020 m. lapkritį), tai maždaug prieš aštuonis mėnesius; iš suinteresuoto asmens V. V. žodžių paskutinį kartą su tėvu buvo susitikęs maždaug prieš metus (2020 m. pavasarį, iki karantino paskelbimo šalyje) (šio teismo sprendimo 4 punktas).

13. Pagrindinis įrodymas tokio pobūdžio bylose yra išsami ir visapusiška eksperto medicininė išvada, kurios negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje dalyvaujančių asmenų ar liudytojų paaiškinimai. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7–8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-447/ 2020 (2020 m. DOK-106324). Susipažinus su šiuo aktu, teismui nekilo abejonių dėl šio akto/ eksperto išvados. Teismo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizės atlikta ir ekspertizės aktas surašytas teisės aktų nustatyta tvarka, yra išsamus ir visapusiškas, pateiktos išvados išsamios ir aiškios. Teismui nepateikti jokie įrodymai, galintys kelti abejonių dėl teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusio eksperto ir jo pateiktų išvadų neobjektyvumo.

Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės metu naudoti šie ekspertinio tyrimo metodai: gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezė, ligos anamnezė, pusiau struktūrizuotas klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas, medicininių dokumentų duomenų analizė, visų surinktų duomenų interpretacija. Taip pat pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizei buvo pateikta ne tik ši civilinė byla, bet ir suinteresuoto asmens V. V. sveikatos istorijos iš jį gydančių įstaigų: VšĮ Kaišiadorių ligoninės, VšĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro. Be to, suinteresuotas asmuo V. V. buvo aplankytas namuose 26 m. ekspertinio darbo stažą turinčio teismo psichiatro eksperto. Ekspertizės akte nurodyta, kad „suinteresuotas asmuo rastas gulintis lovoje, stebimas pasimetimas, vidinė įtampa, dirglumas, piktumas, į klausimus neatsakinėja, yra nepatenkintas, kad yra klausinėjamas, gniaužo rankų kumščius, nusiskundimų, pageidavimų neišsako“ (šio teismo sprendimo 9.7 punktas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens V. V. atstovės advokatės K. M. teiginiai, kad eksperto išvada surašyta tik iš dviejų 2020 m. medicininių dokumentų ir kad ekspertas suinteresuoto asmens V. V. nieko nepaklausė, yra visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 214 straipsnį ekspertas turi prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti. Be to, ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją. Nagrinėjamu atveju 26 m. ekspertinio darbo stažą turinčiam teismo psichiatrui ekspertui pakako kompetencijos ir duomenų teismo prašomai išvadai pateikti, t. y. papildomų duomenų ekspertas neprašė ir neatsisakė duoti išvados.

14. Bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai (šio teismo spendimo 9 punktas) yra vienas kitą papildantys, neprieštarauja tarpusavyje ir iš esmės patvirtina pareiškėjos R. V. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, todėl teismui nėra pagrindo abejoti ir netikėti pareiškėja.

15. Pripažinus suinteresuotą asmenį V. V. neveiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jam globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jo globėją (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus turtinių santykių srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. V. prašo ją paskirti teismo pripažintino neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse sutuoktinio V. V. globėja ir turto administratore.

Šios bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo V. V. – suinteresuoto asmens V. V. sūnus – pareiškė, kad tuo atveju, jei teismas vis tik pripažintų jo tėvą V. V. neveiksniu, jis nesutinka, kad jo tėvo globėja ir turto administratore būtų paskirta pareiškėja R. V., nes jis pats norėtų ir galėtų globoti tėvą. Paklaustas, dėl kokių priežasčių iki šiol suinteresuotas asmuo V. V. nepateikė teismui pareiškimo dėl jo skyrimo galimai neveiksniu tam tikrose srityse pripažintino suinteresuoto asmens V. V. globėju ir turto administratoriumi, suinteresuotas asmuo V. V. atsakė, jog todėl, kad dar nėra žinomas teismo sprendimas dėl jo tėvo pripažinimo neveiksniu (šio teismo sprendimo 4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotam asmeniui V. V. dar 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje buvo pasiūlyta kreiptis teisinės pagalbos ir pasirūpinti atstovavimu, reikšti priepriešinį reikalavimą dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, tačiau iki šios bylos išnagrinėjimo tai nebuvo padaryta, todėl konstatuotina, kad šiuo metu kitų asmenų, norinčių globoti neveiksniu tam tikrose srityse pripažintiną suinteresuotą asmenį V. V., nėra.

Pareiškėjos R. V. kandidatūrai pritaria išvadą teikianti institucija Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius – pareiškėjos R. V. kandidatūra yra tinkama būti paskirta neveiksniu tam tikrose santykių srityse pripažintino V. V. globėja ir jo turto administratore (šio teismo sprendimo 7 punktas).

17. Pareiškėja R. V. yra suinteresuoto asmens V. V. sutuoktinė, gyvena kartu su juo ir nepertraukiamai juo rūpinasi, nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia kuriose nors srityse, yra neteista, administracine tvarka nebausta, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, nedirba, nuo 2019 m. spalio 2 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip ieškanti darbo (santuokos sudarymo išrašas, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, darbo ieškančio asmens atmintinė, policijos pažyma ir medicininis pažymėjimas, 2020 m. CBP-12092 priedai; buities tyrimo aktas, 2020 m. DOK-77240 priedas; teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš Įtariamųjų, nuteistųjų ir kaltinamųjų, Administracinių nusižengimų bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų). Neigiamai pareiškėją R. V. charakterizuojančių duomenų nėra gauta. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį V. V., šiuo metu nėra.

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens V. V. interesais, daro išvadą, kad pareiškėjos R. V. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintino neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse sutuoktinio V. V. globėja ir jo turto administratore.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai);

- pilietinių ir politinių teisių sritis (teisė balsuoti, būti išrinktam ir kita).

Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja tose srityse bei turto administratore paskirti R. V., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė