Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-343/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02513-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Master“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-343/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02513-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 45.8; 122.3; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Artūro Driuko, Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Danės vartai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Master“ ieškinys atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Danės vartai“ dėl įrangos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, apibrėžiančių pardavėjo teisę susigrąžinti daiktą, jei pirkėjas nesumoka visos kainos.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Baltic Master“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą B UAB „Danės vartai“ grąžinti profesionalios virtuvės įrangą. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 15 d. kaip pardavėjas sudarė su atsakovu kaip pirkėju Sutartį Nr.090515/KL/K-l, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui virtuvės įrangą (Sutarties priedas Nr. 1), o atsakovas įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2010 m. vasario mėnesio paskutinės savaitės iš viso 142 800 Lt. Atsakovui nevykdžius tinkamai pareigos atsiskaityti su ieškovu ir sumokėjus tik 47 500 Lt, atsakovui neperėjo nuosavybės teisė į įrangą, todėl atsakovas turi ją grąžinti ieškovui (Sutarties 2.6, 3.5 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-475/2009). Ieškovas nurodė, kad 47 500 Lt suma turi likti jam kaip bauda (Sutarties 3.5 p.). Faktas, kad atsakovui iškelta bankroto byla, neriboja ieškovo teisės išsireikalauti savo daiktus bei reikalauti kompensuoti nuostolius. Pagal ieškovo paskaičiavimus, prašomo išreikalauti turto likutinė vertė nuo 2010 m. vasario 1 d. kas mėnesį mažėjo po 2 484,10 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Danės vartai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad už pagal sutartį parduotus 52 daiktus sumokėjo 47 500 Lt, todėl yra dalies daiktų savininkas. Kita dalis daiktų neveikia, todėl ieškovas gali juos pasiimti. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovas privalo sugrąžinti už daiktus sumokėtus pinigus, nes sutartimi nustatytos netesybos yra neprotingos. Iš bankroto administratoriaus valdomo ginčo turto turi būti tenkinami visų kreditorių reikalavimai, ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje, tačiau gali pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Atsakovas pateikė įrodymus, kad likutinė turto vertė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai buvo 120 000 Lt

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovui UAB „Danės vartai“ iškelta bankroto byla, 2011 m. kovo 25 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi atnaujino šią civilinę bylą ir pridėjo prie atsakovo UAB „Danės vartai“ bankroto bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui 120 000 Lt vertės visą įrangą, perduotą pagal sutartį Nr.090515/KL/K-l ir priedą Nr. 1. Teismas nusprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovas neįgijo nuosavybės teisių į įrangą, nes už ją iki galo neatsiskaitė (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d., 6.411 str.). Šalys susitarė, kad tokiu atveju ieškovas turi teisę įrangą atsiimti, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai apie tai, kad įranga ar jos dalis turėtų būti panaudota visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, sutartis sudaryta daugiau nei prieš metus iki bankroto bylos iškėlimo ir buvo vykdoma, todėl atsakovui tapus nemokiam, ieškovas gali išreikalauti savo daiktus. Teismas atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad dalis įrangos priklauso atsakovui, nes sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad nuosavybės teisė pereina tik visiškai apmokėjus sutartyje nurodytą sumą (CK 6.193, 6.200 str.). Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo įrodymus apie įrangos vertę, nusprendė remtis atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu apie 120 000 Lt dydžio įrangos likutinę vertę, nes ji konkreti, apskaičiuota nuo įrangos priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos (CPK 185 str., 272 str.). Teismas nustatė, kad šioje byloje pagrindo spręsti dėl 47 500 Lt sumokėtos sumos priteisimo iš ieškovo nėra, nes toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Atsakovui manant, jog dėl kokių nors priežasčių turėtų negalioti sutarties sąlyga laikyti sumokėtą sumą bauda už netinkamą sutarties vykdymą, jis turi teisę reikšti atitinkamą reikalavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas B UAB „Danės vartai“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

įrangos nuosavybės teisė turėjo pareiti atsakovui nuo to momento, kai ieškovas kaip pardavėjas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimą (CK 4.47 str., 6.156 str.). Šią išvadą patvirtina Sutarties 1.1 dalis, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjo nuosavybėn šios sutarties priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis, nurodytas prekes, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui už įrangą šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat šią išvadą patvirtina Sutarties 2.1 dalis, pagal kurią pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti įrangą ar jos dalį pirkėjui nuo jos perdavimo-priėmimo akto surašymo;nors Sutarties 2.6 dalyje buvo įtvirtinta, jog nuosavybės teisė į įrangą pereina pirkėjui nuo pilno apmokėjimo už sumontuotą įrangą, teismas turėjo vadovautis Sutarties 1.1 ir 2.1 dalimis, kurios nuosavybės teisės perdavimo momentą sieja su pardavėjo įsipareigojimu perduoti daiktus įvykdymo momentu. Šį motyvą atsakovas grindžia tuo, kad ieškovas rengė sutarties projektą, todėl abejojant dėl sutarties nuostatų, jos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.);teismui nusprendus tenkinti ieškinį, turi būti ex officio taikoma restitucija, tai yra šie daiktai turi būti grąžinti ieškovui, o atsakovui turi būti grąžinta už daiktus sumokėta 47 500 Lt suma (CK 4.49 str. 1 ir 2 d., 6.222 str., 6.345 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Baltic Master“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jo netenkinti. Nurodo, kad pasirašytos sutarties sąlygos, vadovaujantis kuriomis daikto sumokėjimo kaina buvo išdėstyta laike bei daikto nuosavybės perėjimo momentas sutapo su atsiskaitymo momentu, patvirtina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (CK 6.305 str. 1 d., 6.413 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-357/2007, 3K-3-136/2011). Sutartis nutraukta ne CK 1.80 straipsnio pagrindu, o dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo. Šalys susitarė, kad sumokėta kaina iki sutarties nutraukimo bus laikoma bauda (Sutarties 3.5 p., CK 6.414 str.). Be to, parduota įranga yra kilnojamieji greitai susidėvintys daiktai, kuriuos atsakovas naudoja nuo 2009 m. lapkričio 5 d. Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškinio reikalavimai, kurių teismas negalėjo peržengti, tai yra spręsti klausimo dėl 47 500 Lt sumos priteisimo (CPK 256 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CK 6.411 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutarties apibrėžimas, iš kurio matyti 2 esminiai šios pirkimo-pardavimo sutarties rūšies skiriamieji požymiai. Pirma, pirkėjas moka pardavėjui kainą tam tikromis dalimis per tam tikrus terminus. Antra, parduoto daikto nuosavybės teisė pirkėjui pereina tik tuomet, kai jis sumoka pardavėjui visą kainą, nebent sutartyje numatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių nekilo ginčo, jog tarp jų 2009 m. gegužės 15 d. sudaryta Sutartis Nr.090515/KL/K-l dėl virtuvės įrangos pirkimo-pardavimo atitinka pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutarties skiriamuosius požymius (CK 6.411 str. 1 d.). Šią išvadą patvirtina ir pačios sutarties 1.1, 3.1-3.2 punktuose įtvirtinta virtuvės įrangos kainos sumokėjimo tvarka, nustatant, kad 142 800 Lt dydžio kaina sumokama tam tikromis dalimis per kelis mėnesius truksiantį laikotarpį (b.l. 23).

Tačiau tarp bylos šalių kilo ginčas dėl virtuvės įrangos nuosavybės teisės perėjimo momento nustatymo pagal tarp bylos šalių sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties sąlygas nustatė, kad Sutarties 2.6 punkte buvo nurodyta, jog nuosavybės teisė į įrangą pereina pirkėjui nuo pilno apmokėjimo už sumontuotą įrangą pagal šią sutartį. Iš šio Sutarties punkto turinio aiškiai matyti tikrasis šalių ketinimas parduodamų daiktų nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentą padaryti priklausomą nuo visos kainos už daiktą sumokėjimo momento. Tuo tarpu atsakovo minimame Sutarties 1.1 punkte buvo įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui parduodamus daiktus (6.305 str. 1 d.), o Sutarties 2.1 punkte nustatyta šios pardavėjo pareigos vykdymo tvarka, terminai bei paskirstytos su šios pareigos vykdymu susijusios išlaidos. Nei viename iš atsakovo minimų Sutarties 1.1 ir 2.1 punktų nėra tiesiogiai ar netiesiogiai aptariamas perduodamų pagal sutartį daiktų nuosavybės teisės perėjimo momentas. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šalys aiškiai ir konkrečiai Sutarties 2.6 punkte nuosavybės teisės į daiktus perėjimo momentą susiejo su visos kainos sumokėjimo momentu (CK 6.156 str. 1 d., 6.193 str. 1 d.-2 d., 6.411 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tokiu būdu, jog nuosavybės teisės į daiktus perėjimo momentas yra susietas su daiktų perdavimo pirkėjui momentu (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog dvišalės restitucijos taikymo klausimą teismas ex officio sprendžia tuomet, kai nustatomas niekinio sandorio faktas, pavyzdžiui, nustatoma, kad šalių sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 str. 1-2 d., 5 d., 1.80 str., 6.145 str. 1 d.). Šiuo atveju nebuvo sprendžiama dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovui pažeidus sutartinę prievolę sumokėti visą parduodamo daikto kainą, ieškovas kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko Sutarties 3.5 punkte numatytą vienašalės restitucijos taikymą – daikto grąžinimą pardavėjui (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d., 6.414 str. 1 d.). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovui manant, jog ieškovas, pasirinkdamas būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, pažeidė atsakovo teises, atitinkamai atsakovas galėjo reikšti ieškinį ar priešieškinį dėl sutarties sąlygų, leidžiančių ieškovui pasilikti įmokėtą kainą, pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, grąžinant atsakovui už daiktus sumokėtą kainos dalį (CK 1.138 str. 2 p., 5 p., 6.145 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog teismas privalėjo taikyti dvišalę restituciją, nors atsakovas nebuvo kreipęsis į teismą dėl tokio jo pažeistų teisių gynimo budo (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo B UAB „Danės vartai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles, dėl ko pagrįstai nustatė, jog atsakovui nesumokėjus visos kainos už daiktus, jų nuosavybės teisė atsakovui neperėjo, ir pagrįstai įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui daiktus. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusEgidijus Žironas