- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-670-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2013 m. sausio 14 d., 12.09 val., Vilniaus r., Marijampolio sen., Parudaminio k., vairuodamas automobilį BMW 525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 109, 232 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį: 1) pavojingai manevravo, iš chuliganiškų paskatų, sąmoningai nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam ir jį lenkiančiam automobiliui Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vingiavo po kelią bandydamas užkirsti kelią lenkiančiam automobiliui, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.; 2) manevruodamas kliudė automobilį Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.; 3) iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį nepranešęs policijai, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė neteisėtą nutarimą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš faktinės bylos medžiagos matyti, jog automobilio Mazda 6, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas ta pačia kryptimi bandė lenkti iš dešinės pusės (aplinkybė užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole), kas griežtai draudžiama pagal Kelių eismo taisykles. Tai patvirtina ir automobiliui Mazda 6, ir apelianto automobilio apgadinimai: Mazda 6 automobiliui apgadintas kairės pusės sparnas, o apelianto automobiliui – dešinės pusės šonas. Dėl šios priežasties, siekiant tiksliai nustatyti, koks buvo automobilių susidūrimo mechanizmas, būtina skirti automobilių ekspertizę. Toks prašymas buvo išdėstytas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas jo netenkino ir vadovavosi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovo paaiškinimais. Tačiau tokio tipo klausimai dėl eismo įvykio (susidūrimo) mechanizmo nustatomi tik paskyrus ekspertizę.
Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų – A. M. ir D. V., parodymais. Pasak apelianto. D. V. pats pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog eismo įvykio metu kelias buvo neasfaltuotas, padengtas ledu bei apsnigtas.
Be to, pažymima, kad pagal Kelių eismo taisyklių 232 p., pareiga informuoti policijos pareigūnus apie eismo įvykį šiuo konkrečiu atveju nėra numatyta, kadangi jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tik po to, kai iš jos pasišalino automobilis Mazda 6. Neturėdamas galimybės pranešti policijos pareigūnams apie įvykusį eismo įvykį, ar užpildyti eismo įvykio deklaracijos, apeliantas iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir važiavo į artimiausią policijos komisariatą, tačiau, tuo metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims <...>.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos.
Tačiau, apeliaciniu skundu J. K. nesutinka su jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais, nurodydamas, kad chuliganiškai nevairavo, kelio danga buvo slidi, o automobilio Mazda 6 vairuotojas, lenkdamas jo vairuojamą automobilį BMW iš dešinės pusės, pats atsitrenkė į jo automobilį.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Iš 2013 m. sausio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1), surašyto J. K. atžvilgiu, matyti, kad jis, vairuodamas automobilį, pavojingai manevravo iš chuliganiškų paskatų. Jis nedavė kelio iš dešinės ir ta pačia kryptimi važiavusiam ir jį lenkiančiam automobiliui Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo judėjimą, J. K. po kelią vingiavo, ko pasekoje rikiavosi, bandydamas užkirsti kelią lenkiančiam automobiliui, rikiuodamasis kliudė Mazda automobilį. Apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 ir 232 p.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu patikslino administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, kad pažeidimą J. K. padarė pavojingai manevruodamas, o ne rikiuodamasis.
Šalies argumentai
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo protokolą, darytina išvada, kad J. K. veiksmai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti tinkamai, tačiau, J. K. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė visiškai kitokias nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. parodė, kad 2013 m. sausio 14 d. jis kartu su draugu S. Ž. važiavo į Parudaminą. Vairavo savo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dideliu greičiu jį aplenkė kitas automobilis Mazda, o po kelių sekundžių pajuto smūgį. Jis važiavo lėtai, tačiau pro jį pralėkus automobiliui Mazda, šį automobilį šiek tiek sumėtė, o J. K. išsigandęs šiek tiek pavažiavo į dešinę, tuo pat metu ir pajuto smūgį. Iš karto sustojo. Transporto priemonė, kliudžiausi jo automobilį, taip pat sustojo, iš jos išlipo vaikinai, išėmė ginklą, parodė jį, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po 10-15 min. jis nuvažiavo į komisariatą. Pakeliui jį sulaikė policijos pareigūnai, nurodę, kad įvyko eismo įvykis. J. K. paaiškino, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino norėdamas pranešti apie įvykį, kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs, o kartu važiavęs pastarojo draugas telefono neturėjo, namų aplink nebuvo. Parodė, kad jį aplenkė šviesus automobilis Mazda, o iš paskos važiavusio kito automobilio jis nematė, nematė, kad pastarasis važiavo su įjungtais švyturėliais. Pažymėjo, kad jokių skiriamųjų ženklų ant jo nebuvo, jis chuliganiškai nevairavo, o pasieniečiai patys atsitrenkė į jo automobilį. Pasieniečiai turėjo daug vietos jį aplenkti iš kairės, tačiau lenkimo manevrą atliko iš dešinės pusės. Analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes apeliantas nurodė ir apeliaciniame skunde.
Tačiau, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės Organizavimo valdybos pareigūnai D. V. ir A. M. parodė visiškai priešingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jei paaiškino, kad 2013 m. sausio 14 d. turėjo informaciją, jog bus gabenamos kontrabandinės cigaretės. Žinojo vietą, transporto priemonę ir jos valstybinius numerius. Pareigūnai važiavo Mazda automobiliu, kurį vairavo D. V.. Važiuojant link Parudaminos kaimo, prie posūkio miškelyje pareigūnai pastebėjo tamsiai žalios spalvos automobilį BMW. Tuo metu, iš miškelio išvažiavo Mazda automobilis, kuriame, pagal pareigūnų turimą informaciją, turėjo būti gabenamos kontrabandinės cigaretės. Pareigūnai pasuko į miškelį, o BMW automobilis liko stovėti vietoje. Pareigūnai uždėjo švyturėlį ir stabdė Mazda automobilį, tačiau jis nesustojo, automobilio vairuotojas šnekėjo telefonu, buvo panikoje. Mazda automobilis pasuko link Šalčininkų, pravažiavo iki posūkio link Parudaminos. Iš priekio dar važiavo juoda mašina, pareigūnai ją praleido ir tada bandė lenkti ankščiau matytą BMW automobilį, kuris jau važiavo kryptimi į Parudaminą. Tarp pareigūnų ir persekiojamo Mazdo automobilio atsidūrė BMW automobilis. Pareigūnai bandė aplenkti BMW, tačiau pastarasis blokavo jiems kelią, neleido aplenkti, tačiau tas pats BMW automobilis prieš tai praleido pareigūnų persekiojamą Mazdą automobilį. Mazda automobilio vairuotojas padidino greitį, o BMW automobilis toliau blokavo kelią pareigūnams. Pareigūnas A. M. į orą paleido įspėjamąjį šūvį, tačiau BMW automobilis savo veiksmų nenutraukė ir toliau trukdė pravažiuoti. Tada pareigūnai pasuko į dešinę ir bandė tokiu būdu apvažiuoti BMW automobilį. Vietos lenkimui buvo pakankamai, jei tik BMW automobilio vairuotojas nebūtų važiavęs į dešinę. Tada pareigūnai pajuto smūgį, nespėjo aplenkti BMW. Po susidūrimo automobiliai atšoko ir pareigūnai pajudėjo persekiojamos Mazdos link, nebuvo sustoję. Analogiškas įvykio aplinkybes pareigūnai nurodė ir nagrinėjamo įvykio dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Išanalizavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, apeliacinės instancijos teismas juo vertina kritiškai. Tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. K. duoti parodymai buvo prieštaringi. Pasakodamas aplinkybes apie tai, kaip pastarąjį po nagrinėjamo eismo įvykio sulaikė policijos pareigūnai, jis nurodė, kad jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas tuo metu, kai išlipo iš automobilio pasiklausti aplinkinių žmonių, kur yra artimiausias policijos komisariatas. Tuo tarpu kartu su juo nagrinėjamo eismo įvykio metu ir po jo buvęs J. K. draugas S. Ž., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nedviprasmiškai nurodė, jog prie policijos pareigūnų stoties rajone jie patys priėjo ir papasakojo, kas įvyko, o šie jiems pasiūlė nuvažiuoti į policijos komisariatą ir viską išsiaiškinti. Pažymėtina ir tai, kad apklausiant apeliantą tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis nurodė, kad kelio danga buvo slidi, dėl to jį dideliu greičiu aplenkus Mazda automobiliui, jo vairuojamą automobilį sumėtė ir jis šiek tiek pavažiavo į dešinę. Tuo tarpu liudytojai D. V. ir A. M., apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad kelio danga buvo nuvalyta, neslidi, kelias buvo pakankamai platus, o iš J. K. veiksmų buvo matyti, kad jis jiems tyčia trukdo jį apvažiuoti ir chuliganiškai vairuoja pavojingai manevruodamas.
Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės Organizavimo valdybos pareigūnų D. V. ir A. M. parodymai tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, neprieštaringi, juos atitinka ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes D. V., vairuodamas automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pats pasišalino iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymuose nenustatyta jokių prieštaravimų, o D. V. iš eismo įvykio pasišalino tik todėl, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu jis su kolega persekiojo kitą automobilį Mazda, kurio vairuotojas buvo įtariamas padarius teisės pažeidimą.
Atsakant į apelianto argumentus, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės Organizavimo valdybos tarnybinis automobilis Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė J. K. vairuojamą automobilį BMW iš dešinės pusės, kas pagal Kelių eismo taisykles griežtai draudžiama, pažymėtina, kad, remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės Organizavimo valdybos pareigūnų D. V. ir A. M. parodymais, jie važiavo su įjungtais švyturėliais. Tuo tarpu pagal Kelių eismo taisyklių 190 punktą, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360? kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe <...>. Iš šios nuostatos seka, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės Organizavimo valdybos tarnybiniam automobiliui Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančiam ir besivejančiam pažeidimą darantį asmenį, J. K., vairuodamas automobilį BMW, turėjo duoti kelią, tačiau jis, pavojingai manevruodamas, neleido pareigūnams jo aplenkti. Be to, pagal Kelių eismo taisyklių 190 punktą, tokiai transporto priemonei, važiuojančiai su įjungtais švyturėliais ir vykdančiai jai valstybės pavestas funkcijas užtikrinti viešąją tvarką, taisyklės, numatytos Kelių eismo taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyriuose, neprivalomos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, automobiliui Mazda, važiuojančiam su įjungtais švyturėliais buvo leidžiama lenkti kitą transporto priemonę iš dešinės pusės.
Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad nepastebėjo, jog minėtas Mazda automobilis važiavo su įjungtais švyturėliais, tačiau, apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą vertina kritiškai. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų D. V. ir A. M. parodymais, prieš lenkdami J. K. vairuojamą automobilį BMW, jie į orą paleido įspėjamąjį šūvį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, išgirdęs šūvį turėjo bent jau sulėtinti greitį ir pasižiūrėti, kas vyksta už jo vairuojamo automobilio.
Atsakant į apelianto argumentus, kad tam, jog būtų galima nustatyti automobilių susidūrimo mechanizmą, būtina atlikti automobilių techninę ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia pareiga teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nėra numatyta. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. BMW automobilis buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų, nustatyta, kad automobilyje įlenktos ir subraižytos priekinės ir galinės durys bei slenkstis (b. l. 12). Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kad automobiliui Mazda bandant aplenkti BMW automobilį iš dešinės pusės, BMW automobilis trenkėsi į greta jo važiavusį automobilį Mazda, darytina išvada, kad nustatyti automobilio BMW pažeidimai visiškai atitinka bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatytą automobilių susidūrimo mechanizmą, todėl papildomai skirti automobilių techninę ekspertizę šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.