Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-16 · Administracinė byla Nr. eI-5499-281/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-01-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-16Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
eI-5499-281/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02675-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5499-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02675-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. V. 2014-05-13 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuris buvo priimtas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 26 019,21 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu taikant Valstybinių pensijų įstatymo ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatas. Nurodo, kad atsakovės duomenys apie jam išmokėtas valstybinės pensijos sumas nesutampa su jo realiai gauta pensija. Ministerija 1998-04-01 indeksuotą pensiją nuo 2003-12-01 sumažino nuo 1 926,71 Lt iki 1 701,41 Lt, o nuo 2004-05-01 padidino iki 1 863,45 Lt. Pareiškėjo nuomone, atsakovė neturėjo teisės keisti indeksavimo, todėl pensijos dydis nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 nepagrįstai buvo mažinamas kas mėnesį po 63,26 Lt, iš viso – 3 036,48 Lt. Iš viso Krašto apsaugos ministerija pareiškėjui, jo skaičiavimais, neišmokėjo 26 019,21 Lt valstybinės pensijos.

Per teismo posėdį pareiškėjas skundą prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį gavus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenis apie pareiškėjui mokamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžius, pareiškėjui buvo perskaičiuota valstybinė pensija. Ją perskaičiavus, paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 1999-06-01 iki 2013-09-30 jam buvo permokėta 11 957,03 Lt, ši suma nuo 2014 m. sausio mėnesio išskaičiuojama po 20 proc. kiekvieną mėnesį. Pažymėjo, kad pareiškėjo pensija buvo ribojama taikant 1,5, o ne 1,3 VDU koeficientą, todėl pensijos nepriemokos šiuo pagrindu nėra. Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, todėl pensijos mažinimas šiuo pagrindu taip pat yra teisėtas.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui nuo 1996-01-01 paskirta 1 863,45 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija už tarnybą, kuri, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokama perskaičiuota.

2010-03-04 pareiškėjas kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, nurodydamas, kad 2010 m. sausio mėnesį gavo mažesnę, nei jam paskirtoji, valstybinę pensiją, prašė išmokėti susidariusią nepriemoką bei mokėti nustatyto dydžio pensiją.

2014-01-06 Krašto apsaugos ministerija raštu Nr. PAS-29 informavo pareiškėją, kad, atsižvelgus į 2013 m. lapkričio mėnesį gautus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenis apie pareiškėjo senatvės pensijos dydžius, valstybinė pensija perskaičiuota nuo 1999-06-01, ribojant ją iki 1,5 VDU. Nuo 2010-01-01 pensija perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Perskaičiavus valstybinę pensiją, nuo 1999-06-01 iki 2013-09-30 pareiškėjui buvo permokėtą 11 957,03 Lt, ši suma bus išskaičiuojama po 20 proc. kiekvieną mėnesį iš pareiškėjui mokamos valstybinės pensijos.

2014-02-07 pareiškėjas kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo.

2014-03-14 Krašto apsaugos ministerija raštu Nr. 12-01-442 informavo pareiškėją, kad jam paskirtoji valstybinė pensija, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., buvo mažinama nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01. Pareiškėjas praleido trejų metų skundo padavimo terminą, todėl ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad apie susidariusios senatvės pensijos permokos išskaičiavimą pareiškėjas buvo informuotas 2014-01-06 raštu Nr. PAS-29.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 teisėtumo.

Pareiškėjas, be kitų skundo reikalavimų, prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Terminas skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 atnaujintas 2014-06-19 nutartimi.

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria Krašto apsaugos ministerija, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraėjusio ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. 2008-09-29 ir 2012-09-01 redakcijos numatė 1,5 dydžio ribojimą.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 15 str. nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str., kurio 1 d. 2 p. nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 str. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija).

Taigi nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 ir vėliau iki 2013-12-31 valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas, kuriomis, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012-12-31, vėliau – iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Taigi, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas minėtu laikotarpiu remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 bei 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsti 2012–2013 metams.

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Krašto apsaugos ministerija, mokėdama valstybinę pensiją pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai taikė Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT suformuotoje praktikoje (administracinės bylos Nr. A-416-520/2015, Nr. A-1567-520/2015, Nr. A-1288-520/2015 ir kt.).

Nustatyta, kad valstybinė pensija pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo mažinama ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. nuostatas, taikant 1,3 VDU apribojimą. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-01. Įsigaliojus Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pakeitimui (2012 m. birželio 30 d. Nr. XI-2196 redakcija), 1,3 VDU ribojimas nuo 2012-09-01 netaikomas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 išmokėtos valstybinės pensijos dydis atitinka šios pensijos dydžio perskaičiavimą taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31) ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytą 1,3 VDU dydžio ribojimą (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31), kuris nurodytas 2016-01-29 pažymoje Nr. PAS-67. Tai, kad pareiškėjui šiuo laikotarpiu paskirta pensija atitinka į jo sąskaitą banke pervestą pinigų sumą, patvirtina ir Krašto apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito departamento 2015-12-21 raštas Nr. 2IS-283. Dėl to pareiškėjo teiginys, jog nesutampa Krašto apsaugos ministerijos jam mokėtos ir realiai gautos pensijos sumos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pensijos nepriemokos dalį sudaro 3 036,48 Lt, atsiradusi dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikyto indeksavimo (po 63,26 Lt kiekvieną mėnesį). Pažymėtina, kad pareiškėjo indeksuotos pensijos dydis nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki šiol yra 1 863,45 Lt ir pareiškėjo nurodomu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 nebuvo papildomai indeksuojamas. Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarimu „Dėl 2009 metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių įstatymų priėmimo“ konstatavo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas atitinkamas pensijų indeksavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl 3 036,48 Lt priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirtos pensijos indeksavimas bei jos perskaičiavimas ginčo laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytą 1,5 VDU ribojimą, atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir yra teisėtas. Toks perskaičiavimas pateiktas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos parengtoje 2014-06-30 pažymoje Nr. PAS-630. Tuo tarpu 2016-01-29 pažymoje Nr. PAS-67 pateikti duomenys, kaip pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant ne 1,5, bet 1,3 VDU ribojimą, t. y. nurodytos realiai pareiškėjui išmokėtos pensijos sumos. Remiantis šiomis pažymomis, matyti, kad skirtumas tarp pensijos dydžio, kuris pagal teisinį reguliavimą, pripažintą atitinkančiu Konstituciją, ir pareiškėjui išmokėtos pagal ginčo laikotarpiu nustatytą teisinį reguliavimą pensijos dydžio yra 67 006,97 Lt – 62 799,59 Lt = 4 207,38 Lt.

Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2013-11-06 raštu Nr. (10.1)S-76221 ir 2013-11-28 raštu Nr. (10.1)S-82166 informavo Krašto apsaugos ministeriją apie pasikeitusį pareiškėjo senatvės pensijos dydį už laikotarpį nuo 1999-06-01 iki 2013-09-30. Krašto apsaugos ministerijos kancleris 2013-12-23 potvarkiu Nr. PE-809, vadovaudamasis šiais duomenimis, atsižvelgdamas į tai, kad taikytinas Konstitucijai neprieštaraujantis 1,5 VDU dydžio ribojimas, perskaičiavo valstybinės pensijos dydį už atitinkamą laikotarpį, dėl ko ir buvo nustatytas 11 957,03 Lt permokos dydis. Pažymėtina, kad šiuo potvarkiu nustatytas pensijos apskaičiavimas nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 atitinka duomenis, pateiktus 2014-06-30 pažymoje Nr. PAS-630. Potvarkio pastabose nurodyta, kad išskaičiuojant susidariusią permoką (po 20 proc. kas mėnesį), būtina atsižvelgti į pareiškėjui išmokėtą sumą. Kitaip tariant, dėl ribojimo taikymo tarp 1,3 ir 1,5 VDU susidaręs pensijos skirtumas įskaitomas apskaičiuojant pareiškėjui valstybinės pensijos permoką.

Dėl nurodytų motyvų, vadovaujantis nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad indeksuotos valstybinės pensijos perskaičiavimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, yra teisėtas, o dėl skirtumo tarp 1,5 ir 1,3 VDU dydžių ribojimo susidariusi pensijos nepriemoka įskaityta į valstybinės pensijos permokos sumą, nustatytą dėl senatvės pensijos dydžio pasikeitimų atlikto perskaičiavimo. Dėl to priteisti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemokos nėra pagrindo, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas