- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- eB2-18-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00350-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.3.1Bankroto proceso esmė ir paskirtis
- 3.4.3.9.2Administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę
- 3.4.3.9.3Bankrutavusios įmonės likvidavimas
- 3.4.3.14Įmonės pabaiga
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Videra“ nemokumo administratoriaus I. M. prašymą dėl įmonės pabaigos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Videra“ iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi UAB „Videra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. 2022 m. gegužės 19 d. nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos, nurodydamas, kad bankroto administratorius atliko visus bankroto proceso veiksmus administruojant BUAB „Videra“.
3. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialioje interneto svetainėje (CPK 133 str. 3 d.). Prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
4. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 152 straipsnyje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus įstatyme nurodytus straipsnius), o 155 straipsnyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
5. Pažymėtina, kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020).
6. Bylos duomenys patvirtina, kad visi likvidaciniai veiksmai buvo pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms. Taigi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms.
7. Juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, todėl aplinkybė, kad prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos pateiktas teismui jau po JANĮ įsigaliojimo, nelemia JANĮ nuostatų nagrinėjamam klausimui taikymo. Nagrinėjančio įmonės bankroto bylą teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas, todėl teismas vadovaujasi ĮBĮ nuostatomis bei šio įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika dėl įmonės pabaigos.
8. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-924/2014).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Videra“ veiklos nevykdė; nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, sprendimo dėl veiklos pabaigos priėmimo dienos duomenimis, sudaro 76 040 Eur.
10. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2022 m. gegužės 2 d. pažymoje Nr. (14.5)- AD5-8097 nurodyta, kad UAB „Geomina“ atliko buvusios skysto kuro degalinės teritorijos, esančios Vilniaus g. 1G, Šiauliuose, preliminarius ekogeologinius tyrimus. Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – LGT) 2022-04-27 raštu Nr. (6)-1.7-2797 informavo, kad laboratoriniais tyrimais grunte ir gruntiniame vandenyje nustatytų cheminių medžiagų kiekiai nesiekia ribinių verčių (RV), galiojančių I grupės labai jautriose taršai teritorijose ir nurodytų Reikalavimuose bei LAND 9-2009, išskyrus cinko kiekį viename grunto mėginyje (130 mg/kg) ir nitratus vieno gręžinio gruntiniame vandenyje (61,6 mg/l), 1,7 ir 1,2 kartus viršijantį RV pagal Reikalavimus. LGT atsižvelgdama į preliminarius tyrimo rezultatus informavo, kad detalus ekogeologinis tyrimas nėra tikslingas; vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad bankrutavusi UAB „Videra“ už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.
11. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas pažymi, kad kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).
12. Teismas pažymi, kad priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, su tuo susijusios asmenų teisės ir pareigos bus įgyvendinamos pagal JANĮ nuostatas, išskyrus išimtis, numatytas JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas pranešimams apie juridinio asmens pabaigą taiko JANĮ 100 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 100 straipsnio 5 dalimi, 155 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti, kad bankrutavusios UAB „Videra“ (juridinio asmens kodas 145274131, buveinės adresas Pievų g. 4A, Žeimių k. Šiaulių r.) veikla pasibaigė.
Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą.
Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos siųsti nemokumo administratoriui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos, jo kopiją siųsti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.