Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-10-16 · Civilinė byla Nr. e2S-873-368/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
e2S-873-368/2018
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-0516-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
Radviliškio rajono savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-873-368/2018Teisminio proceso Nr. 2-35-3-0516-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.1; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. P. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. P. nuo 1992 m. birželio 25 d. iki savo mirties (data neskelbtina), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) Nurodė, kad apsirikimo pasėkoje buvo sutartyje nurodytas ir taip nupirktas bei įregistruotas ne tas butas, kuriame išties gyveno ir faktiškai privatizavo A. J. P.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. pareiškimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi dokumentus, jog turtas (butas), kurį jis prašo pripažinti jo mirusios sesers nuosavybe, priklauso Radviliškio rajono savivaldybei, todėl, padarė išvadą, jog esant tarp šalių ginčui dėl buto, pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka, nes toks ginčas gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Pareiškėjas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog pareiškėjas neturi jokių dokumentų patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad apsirikimo pasėkoje buvo sutartyje nurodytas, nupirktas, ir įregistruotas ne tas butas, kuriame išties gyveno ir faktiškai privatizavo A. J. P. Pareiškėjas taip pat negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka atkurti prarastų dokumentų, įrodančių sandorio metu perkamą tikrąjį butą, nes išskyrus pirkimo pardavimo sutartį nėra išlikusių jokių dokumentų. Pareiškėjas tik liudytojų (kurie patvirtintų aplinkybes) parodymais gali įrodyti, kuriame bute visą laiką iki mirties gyveno A. J. P. ir koks butas faktiškai priklausė savivaldybei, kurį ji nuomavo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir motyvai

Apelianto (pareiškėjo) A. P. atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Apeliantas (pareiškėjas) atskiruoju skundu kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teigia, jog jokių kitų dokumentų, įrodančių, kuriame bute visą laiką iki mirties gyveno A. J. P. ir koks butas faktiškai priklausė savivaldybei, nėra išlikusių, todėl mano, kad tik tokiu būdu – nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, gali įrodyti konkretaus turėto buto A. J. P. priklausomumą nuosavybės teise. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. P. nuo 1992 m. birželio 25 d. iki pat mirties (data neskelbtina), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtina), nes ji tame bute gyveno. Pareiškėjo teigimu, mirusi jo sesuo šį butą privatizavo 1992-06-25, tačiau suklystant pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodytas perkamo buto plotas 33,34 kv. m., o VĮ Registrų centro išraše nurodytas kitas buto unikalus numeris. Butas, kurį pareiškėjas paveldėjo po sesers mirties yra antrame aukšte, vieno kambario, mansardoje, nors jo sesuo dar prieš privatizavimą ir po buto privatizavimo iki mirties gyveno pirmame aukšte, dviejų kambarių bute, kuris šiuo metu registruotas kaip Radviliškio rajono savivaldybės nuosavybė.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiški­nama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduoda­mo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Kons titucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvie­nas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

8. CPK 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos – pareiškimai. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

9. Iš pareiškėjo pateikto pareiškimo turinio ir priedų prie pareiškimo matyti, kad pareiškėjas reiškia teises į nekilnojamąjį turtą, kuris yra VĮ Registrų centre oficialiai registruotas kito, juridinio asmens, t. y. Radviliškio rajono savivaldybės vardu. Tai patvirtina ir byloje esantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2018-08-06 raštas, kuriuo prašoma pareiškėjo atlaisvinti ir perduoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijai Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir perimti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Akcentuotina, jog ypatingąja teisena pareiškėjo prašomas nustatyti faktas negali būti nustatomas, kadangi iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens yra ginčas dėl turto. Pareiškėjas laiko, kad jam priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), o butai (jų numeriai ir unikalūs numeriai) adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartyje ir VĮ Registrų centro išrašuose yra per klaidą sumaišyti. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybė, laiko, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso būtent jai ir prašo pareiškėjo minėtą butą atlaisvinti. Akivaizdu, kad toks tarp šalių kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, kaip prašo pareiškėjas, o ginčo teisenos tvarka. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008). Kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino. Tuo pačiu teismas, išaiškindamas pareiškėjui, kad visi jo teiginiai, susiję su buto priklausomumu asmeninės nuosavybės teise jo mirusiai sesei A. J. P. gali būti vertinami kaip įrodomieji faktai kartu su kitų faktų visuma, patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes, įrodinėjami nagrinėjant ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne nustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka, nuo procesinių teisės normų nenukrypo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius