Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad jei buvo jos kokie nors kvalifikacijos trūkumai dėl tam tikrų pareigybių, tai ji galėjo būti perkvalifikuojama; sutiko, kad dokumentus ji redaguodavo, tačiau tai laiko jų rengimu, vadovybė jai aiškiai nurodydavo, kokį dokumentą parengti; mano, kad jos anglų kalbos žinios yra vidutinės; iš įspėjimo turinio žinojo, kur reikia ieškoti laisvų pareigybių, tai darė, pretendavo tik į keturias pareigybes, nes manė, kad būtent į tas pareigybes gali pretenduoti pagal savo kompetenciją, o pretenduojant į kitas pareigybes jai būtų tekę persikvalifikuoti; suprato, kad į tris pareigybes ji atrankos nepraėjo, nes nebuvo kviesta, pati nesidomėjo atrankų į pareigas, į kurias ji pretendavo, eiga, į vieną atranką buvo kviečiama.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė dirbdama vyr. inžiniere sistemindavo medžiagą, darydavo išvadas, jos anglų kalbos žinios yra geros, tai sinonimas ieškovės įvardinto žodžio „vidutinės“, atsakovė nebuvo nurodžiusi anglų kalbos žinių vertinimo gradacijos, taip pat nebuvo nurodyta, kad reikalingos anglų kalbos specialios srities žinios.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė neturėjo nei eismo valdymo, nei operatyvinės veiklos, nei dokumentų rengimo patirties, nes dirbdama vagonų palydove ji savarankiškų sprendimų nepriiminėjo, teritorija buvo tik traukinys, o stoties budėtojo pareigybė itin reikšminga dėl atsakomybės už žmonių gyvybes, susijusi su savarankišku sprendimų priėmimu, į šias pareigas skiriamas asmuo perėjęs bendrovėje tam tikras reikalingas grandis, ieškovė nėra rengusi dokumentų savarankiškai, o į pareigybes buvo siekiama atrinkti asmenis, galinčius savarankiškai rengti ne tik vidinius dokumentus, bet ir išorinius dokumentus, analizuoti teisės aktus, inicijuoti jų rengimą, pristatyti juos vadovybei derinimui, savo anglų kalbos žinias pati ieškovė įvertino vidutiniškai, diplomai jos gauti dar 1996 m. ir 2005 m., darbe anglų kalbos žinios jai nebuvo reikalingos, o į jos nurodytas pareigybes buvo reikalingas asmuo išmanantis anglų kalbos specialius terminus, susijusius su geležinkelių veikla, ieškovei buvo pasiūlytos tik tos pareigybės, kurios atitiko ieškovės kompetenciją.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta bendrovės Personalo departamento personalo valdymo specialistė I. R. parodė, kad bendrovėje vyko procesų peržiūrėjimas, perteklinių funkcijų naikinimas, ji (liudytoja) bendravo su ieškove jos (ieškovės) įspėjimo laikotarpiu, įteikė ieškovei pasiūlymą į konduktoriaus kontrolieriaus pareigas, tai tas pats darbas kaip ieškovės anksčiau dirbtas vagonų palydovės darbas, tačiau ieškovė atsisakė, teigė, kad ji bendrovėje savęs nebemato, ieškovei buvo nurodyta, kad ji pati žiūrėtų, kur nori kandidatuoti ir kandidatuotų, ieškovei pasiūlymas buvo teikiamas pagal jos patirtį; buvo siekiama atrinkti daugiausiai patirties ir kompetencijos turinčius asmenis, tuo tarpu bendrovėje visada yra galimybė ateityje pretenduoti į kitas pareigas, siekiama darbuotojus „užsiauginti“; analitinio darbo ieškovė dirbusi nebuvo, anglų kalba jai darbe nebuvo reikalinga, po pertvarkų bendrovė akcentuoja anglų kalbos žinias, į pareigas priimami gerai anglų kalbą išmanantys asmenys, kurių anglų kalbos žinios susijusios su geležinkelių, verslo sritimi, anglų kalbos žinios negali būti vartotojiškame lygyje; ieškovė buvo dirbusi vagonų palydove, kur eismo valdymas susijęs tik su vienu traukiniu, toks asmuo yra vykdytojas, o eismo valdymo specialistas atsakingas už traukinių eismą, tiek eismo valdymo specialistas, tiek stoties budėtojas patys priima sprendimus, jų atsakomybėje žmonių gyvybės; pareigybėms, kurias nurodė ieškovė, reikalingas dokumentų rengimo išmanymas analizuojant tarptautinius teisės aktus, juos bandant pritaikyti Lietuvoje, parengtus teisės aktus pristatyti vadovybei, mokyti kitus suprasti teisės aktus; bendrųjų reikalų skyriaus vadybininko pareigoms eiti reikalinga išmanyti nekilnojamojo turto valdybą ir administravimą, turto vertinimą; dokumentų valdymo vyriausiojo specialisto pareigybei priskirta dokumentų valdymo visoje bendrovėje funkcija, o ieškovė turi tik techninio pobūdžio patirties dokumentų rengime; kokybės valdymo specialistas planuodamas maršrutus į kitas šalis domisi kitų šalių teisės aktais, derina sąlygas, pristato aktus vadovybei, įžvelgia rizikas; Vilniaus geležinkelio stoties budėtojas atsakingas už eismą ir manevravimą stotyje, priima sprendimus, keleivių stoties darbo organizavimas yra skirtingas dalykas, keleivių stoties darbo organizavimas siejamas su bilietų kasomis, info centru; bendrovė turi savo specifiką, asmuo baigęs mokslus iš karto į tam tikras pareigas ateiti dirbti negali, turi būti kurį laiką praktiškai dirbęs darbą; ieškovė nurodė, kad anglų kalbą moka vidutiniškai, vadinasi, mėgėjišku lygiu, ji anglų kalbos darbe nenaudojo, atrankos metu antrojo pokalbio metu būna bendraujama anglų kalba, taip patikrinant kalbos žinias.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė į darbą bendrovėje priimta nuo 1997 m. vasario 28 d. darbo sutarties Nr. 15 pagrindu, darbo sutartis darbo santykių eigoje ne kartą keista, nuo 2017 m. birželio 19 d. ieškovė ėjo Keleivių vežimo direkcijos Administracijos Keleivių aptarnavimo departamento Keleivių aptarnavimo centro vyresniosios inžinierės pareigas (el. b. t. I, b. l. 24–39), bendrovės generalinis direktorius 2017 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą Nr. Į-697 „Dėl Keleivių vežimo direkcijos struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo“ (el. b. t. I, b. l. 42–43), 2018 m. kovo 12 d. ieškovei buvo įteiktas 2018 m. kovo 9 d. įspėjimas Nr. 2(PS)-151 dėl darbo sutarties nutraukimo (el. b. t. I, b. l. 44), 2018 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 2(PS)-802 bendrovė pateikė ieškovei informaciją apie bendrovėje vykstančias atrankas į laisvas darbo vietas (el. b. t. I, b. l. 45–46), 2018 m. gegužės 9 d. ieškovei įteiktas 2018 m. gegužės 3 d. bendrovės pasiūlymas dėl darbo, su kuriuo ieškovė nesutiko (el. b. t. I, b. l. 47), bendrovės Personalo departamento direktorė 2018 m. birželio 11 d. priėmė įsakymą Nr. P-2177 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovė 2018 m. birželio 13 d. atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (el. b. t. I, b. l. 7), ieškovė su prašymu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir paskatinimo už 2017 m. rezultatus išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1–4), kuri sprendimu ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 8–16).

Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą; darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu; pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga; tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys; nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti <...>; pagal DK 57 straipsnio 4 dalį, <...> pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją; pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites; šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai; pagal DK 57 straipsnio 8 dalį, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Pažymėtina, kad DK 57 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, jog darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline; struktūriniai (organizaciniai) darbovietės pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl įvykdytų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai turi būti realiai vykdomi. Struktūrinių (organizacinių) pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 53A–54A) ir teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos bendrovės Personalo departamento personalo valdymo specialistės I. R. parodymų nustatyta, kad bendrovėje buvo vykdomas veiklos perskirstymas ir centralizavimas, buvo nustatyta, kad dalis padalinių yra nereikalingi, struktūra neefektyvi, Keleivių vežimo direkcijoje reikalinga mažinti etatų skaičių, optimizuoti vykdomas veiklas, buvo patvirtinta nauja Keleivių vežimo direkcijos linijinė struktūra, bendrovės generalinis direktorius 2017 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą Nr. Į-697 „Dėl Keleivių vežimo direkcijos struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo“ (el. b. t. I, b. l. 42–43), ieškovė dirbo bendrovės Keleivių vežimo direkcijos Administracijos Keleivių aptarnavimo departamento Keleivių aptarnavimo centro vyresniosios inžinierės pareigose, kurios pateko į naikinamų etatų sąrašą. Taigi, bendrovėje buvo atliekami darbo organizavimo pakeitimai, kurie palietė ir ieškovės einamą pareigybę. Pažymėtina, kad struktūrinių įmonės valdymo pokyčių ekonomiškumo ar/ir veiklos efektyvumo aspektu teismas nevertina, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, tai yra, negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog bendrovė pagal savo darbuotojų skaičiaus apimtį, darbo organizavimo pakeitimų mastą pagrįstai ir teisėtai nurodė darbuotojai, jog informaciją apie turimas laisvas darbo vietas ji skelbs viešai, toks darbo vietų siūlymas atleidžiamai iš darbo darbuotojai šiuo atveju yra tinkamas, įstatymas neįtvirtina darbdavei pareigos darbo vietas darbuotojai siūlyti individualiai ir raštu, darbuotojai buvo sudarytos sąlygos reikšti norą į jos pasirinktą darbo vietą, taigi, darbdavės pareiga siūlyti darbuotojai laisvas darbo vietas bendrovėje, į kurias darbuotoja galėtų būti perkelta jos sutikimu, pažeista nebuvo. Įrodymų, kad viešai buvo skelbtos ne visos bendrovėje laisvos darbo vietos, nėra.

Pažymėtina, kad darbuotoja pripažino supratusi nustatytą pretendavimo į laisvas pareigybes bendrovėje tvarką, matyti, kad ja naudojosi, pati pripažino, kad manė galinti užimti keturias iš darbdavės skelbiamų laisvų pareigybių ir į tas keturias darbo vietas pretendavo, be to, darbdavė savo iniciatyva pagal ieškovės prieš tai eitų pareigų pobūdį jai pateikė pasiūlymą užimti jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus pareigas (el. b. t. I, b. l. 47), tačiau su siūlymu ieškovė nesutiko dėl, jos manymu, per žemų pareigų, atsakovė teigė nemačiusi jokių kitų pareigų, kurias darbuotoja pagal savo kvalifikaciją galėtų užimti, tačiau darbuotojai manant priešingai, ji į norimas pareigas pretenduoti teisę turėjo, tą ji ir darė – pretendavo į keturias pareigybes pagal savo pasirinkimą. Teismo posėdžio metu liudytoja bendrovės Personalo departamento personalo valdymo specialistė I. R. parodė, kad ieškovės įspėjimo laikotrapiu pati asmeniškai bendravo su ieškove, ieškovei nurodė, kad ji pati žiūrėtų, kur nori kandidatuoti ir kandidatuotų. Matyti, kad darbdavė elgėsi tinkamai ir rūpestingai darbuotojos atžvilgiu, ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu jai nurodė, kur ji turėtų ieškoti laisvų darbo vietų bendrovėje sąrašo ir į ją dominančias pareigas kandidatuoti, darbuotojai buvo sudaryta galimybė kilus neaiškumams kreiptis į personalo skyriaus specialistus, todėl ieškovės teiginiai apie jai klaidinančios informacijos teikimą yra visiškai nepagrįsti.

Taigi, darbuotojai viešo paskelbimo būdu buvo pasiūlytos visos bendrovėje esančios laisvos darbo vietos ir tik nuo jos valios ir iniciatyvos priklausė į kurias iš šių pareigų ji pageidauja būti perkelta, be to, darbdavė, palengvindama ieškovei pasirinkimo galimybes, ieškovei pasiūlė, jos manymu, pareigas, kurias ieškovė galėtų eiti pagal prieš tai jos eitų pareigų (vagonų palydovės) pobūdį, tačiau ieškovė su siūlymu nesutiko ir kandidatavo į jos pačios pasirinktas keturias pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kandidatavusi į kitas pareigybes, pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji laikė save galinčią dirbti tik tose aukščiau nurodytose keturiose pozicijose, todėl tik į jas ir kandidatavo, todėl ieškovės ieškinyje nurodytos kitos pareigybės, kurias ji teigia būtų galėjusi eiti, rodo tik tai, kad atleidus ieškovę iš darbo ji pakeitė savo nuomonę, nurodo jau kitas pareigas, kurias ji norėtų bendrovėje eiti, nors iki atleidimo iš darbo dienos manė į jas netinkanti, kas rodo ieškovės siekį, kad bet kokiais būdais jos atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu, nors tam pagrindo, teismo vertinimu, visiškai nėra. Pabrėžtina, kad darbuotoja, turėdama ilgą darbo patirtį bendrovėje, turėjo veikti rūpestingai ir atsakingai nuo pat pirmos įspėjimo apie atleidimą iš darbo dienos, aplaidus veikimas, vėlesnis savo netinkamo veikimo supratimas negali sudaryti sąlygos atleidimui iš darbo pripažinti neteisėtu. Ieškovė turi prisiimti iš savo nerūpestingo, neatidaus veikimo kilusius padarinius.

Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovės paaiškinimas, kad ji jai pasiūlytos jaunesniojo konduktoriaus konstrolieriaus pareigybės atsisakė, nes tikėjosi, kad jai bus siūlomos kitos darbo vietos, yra nelogiškos, nes, pirmiausia, teismo jau aukščiau nustatyta, kad darbuotoja bet kokiais klausimais įspėjimo laikotarpiu galėjo kreiptis į personalo skyrių ir aiškintis, ar jai bus siūlomos kitos darbo vietos, tačiau ji to nedarė, antra, teismas aukščiau jau konstatavo, kad darbuotoja suprato, kad jai viešu paskelbimu yra pasiūlytos visos laisvos darbo vietos ir ji pati turi rinktis ir į norimas darbo vietas pretenduoti, ką ji ir darė, todėl, akivaizdu, kad atsisakydama jai pasiūlytos konkrečios darbo vietos, ir pretenduodama į jos norimas darbo vietas ji pati sau prisiėmė riziką, kad į jos siekiamą poziciją ji gali nepatekti, o jai pasiūlytos darbo vietos jau gali nebelikti laisvos, be to, tiek teismo posėdžio metu liudytoja apklausta bendrovės Personalo departamento personalo valdymo specialistė I. R. parodė, tiek bylos medžiaga (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 90–90A) patvirtina, kad darbuotoja ne kartą buvo nurodžiusi, jog bendrovėje savęs nebemato.