- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-643-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11200-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį V. S. dėl skolos už socialinio būsto nuomą priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti įsiskolinimą už buto nuomą – 1 177,36 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 12 d. įsakymu atsakovui trejiems metams išnuomotas vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Įsakymo pagrindu 2006 m. gegužės 16 d. tarp atsakovo ir UAB „Bendruva“ sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2007 m. gruodžio 29 d. V. S. ir VšĮ „Vilniaus butai“ pasirašė terminuotą Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį. 2009 m. gegužės 12 d., pasibaigus sutarčiai, nuomininkas privalėjo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po sutarties pasibaigimo, atlaisvinti butą. Vilniaus m. savivaldybė nėra pratęsusi patalpų nuomos sutarties, todėl šiuo metu atsakovas bute gyvena neturėdamas jokio teisinio pagrindo ten gyventi, t.y. savavališkai. 2011 m. spalio 10 d. SĮ „Vilniaus mieto būstas“ darbuotojai tinkamai įteikė įspėjimą nuomininkui dėl socialinio buto (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo iki 2011 m. spalio 28 d. Skola už gyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2008-10-01 iki 2011-10-31 yra 1032,76 Lt ir 69,36 Lt delspinigių, iš viso 1102,12 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su skolos dydžiu sutiko, o reikalavimui dėl iškeldinimo prieštaravo. Nurodė, kad už komunalines paslaugas moka nuo 2007 m., nuo 2008 m. negauna jokių pajamų ar išmokų, darbdavys su juo neatsiskaitė, šiuo metu advokatas rengia ieškinį darbdaviui. Už nuomą mokėjo 2011 m. spalio mėnesį, paskutinį kartą 2012 m. balandį sumokėjo 291,03 Lt. Už elektrą mokėjo 2012-01-14. Butą gavo kaip našlaitis ir invalidas. Jei būtų iškeldintas, neturėtų kur gyventi. Paaiškino, kad jam skirta socialinė pensija, kai tik ją gaus padengs susidariusį įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo V. S. 741,43 Lt skolos už būsto nuomą, 69,36 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 811,09 Lt nuo 2011-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 5 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus atsakovo sumokėtą sumą Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 741,73 Lt skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą ir 69,36 Lt delspinigių įvertinęs atsakovo sumokėtą ieškovui sumą – 291,03 Lt. Nurodė, kad skolos susidarė ne todėl, kad atsakovas jų piktybiškai nemokėjo, bet nuomos mokesčio nemokėjimą iš dalies sąlygojo objektyvios priežastys, t.y. darbo neturėjimas ir darbdavių neatsiskaitymas. Šiuo metu atsakovas pagal išgales moka mokesčius. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į sunkią atsakovo materialinę padėti, į tai, jog nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų įsigijęs nuosavą būstą, teismas konstatavo, jog nepagerėjus atsakovo materialinei padėčiai, jam ir toliau turi būti teikiama valstybės parama būstui išnuomoti, todėl tokia sankcija kaip iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos šiuo atveju būtų per griežta ir neproporcinga pažeidimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas iškeldinti atsakovą V. S. su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas 2011-10-07 išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl nuomos sutarties termino pasibaigimo bei būsto atlaisvinimo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pratęsimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra suteikusi teisės pratęsti minėtą nuomos sutartį, taip pat šios sutarties nėra pratęsusi pati, todėl darytina išvada, kad atsakovas ginčo gyvenamąsias patalpas yra užėmęs savavališkai. Tokiu būdu atsakovas pažeidžia patalpų savininko teises savo nuožiūra naudotis gyvenamąja patalpa ir tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. Vilniaus miesto savivaldybės sąrašuose socialiniam būstui gauti yra daugiau kaip 6 000 asmenų (šeimų), tarp kurių ir jaunos šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, našlaičiai ir likusieji be tėvų globos asmenys, neįgalieji ir t.t.. Atsakovas – sveikas ir darbingo amžiaus žmogus, todėl savavališkai užimdamas socialinį būstą nepagrįstai suvaržo kitų turinčių teisę gauti socialinį būstą asmenų teises ir teisėtus interesus bei tuo pažeidžia viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad yra bedarbis, registruotas Vilniaus darbo biržoje, jo pajamas sudaro tik valstybės skirta 280 Lt pašalpa pragyvenimui, kito gyvenamojo būsto neturi. Ginčo patalpą gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės kaip našlaitis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo ribose, t.y. dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (b.l. 6-7). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 12 d. įsakymu nuspręsta šį butą trejiems metams išnuomoti atsakovui V. S., įpareigojant nuomos sutartį su juo pasirašyti UAB „Bendruva“ (b.l. 9). Nuomos sutartį su atsakovu 2006-05-16 pasirašė pastaroji įmonė (b.l.10-12), o 2007-12-29 – VšĮ „Vilniaus butai“ (b.l.13-16), kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-12-03 sprendimu likviduota (b.l.33). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu UAB „Bendruva“ pertvarkyta į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ (b.l.32). Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), atsakovui išnuomota iki 2009-05-12 (b.l.14), tačiau jis joje, kaip nurodo apeliantas, neturėdamas teisėto pagrindo, tebegyvena iki šiol.
CK 6.481 str. numato, kad jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Iš bylos duomenų matyti, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui 2009-05-12 atsakovas toliau gyveno ginčo bute ir per įstatyme nustatytą 10 dienų terminą ieškovas prieštaravimo dėl to nepareiškė, vadinasi, nuomos sutartis tapo neterminuota. Atsižvelgiant į tai, neturi reikšmės apelianto argumentai, kad atsakovas, pasibaigus nuomos sutarties terminui, nesiėmė jokių veiksmų dėl sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo. Nepageidaudamas tęsti su atsakovu nuomos santykių, aktyvių veiksmų juos baigti turėjo imtis pats nuomotojas. Be to, CK 6.482 str. 2 d. numato, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui (pirmumo teisę atnaujinti sutartį turi tvarkingai nuomos sutartyje prisiimtas pareigas vykdęs nuomininkas), o jei toks terminas nenumatytas, - per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki nuomos sutarties pabaigos ar iš karto po jos būtų išreiškęs savo valią dėl tolesnių nuomos santykių, pateikęs prieštaravimus atsakovui dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, todėl, nuomos sutarčiai tapus neterminuota, nėra pagrindo teigti, kad nesiėmęs aktyvių veiksmų pratęsti nuomos sutartį, atsakovas ginčo bute gyveno savavališkai.
Ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš nuomojamų patalpų dėl netinkamo sutarties vykdymo - skolos už nuomą.
CK 6.611 str. 1 d. numato, kad nuomininkui nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemokant buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkų 2007-01-01 – 2012-04-30 atsiskaitymo ataskaita rodo, kad atsakovas pažeidinėjo nuomos sutartį, nuomos mokesčius mokėjo epizodiškai, t.y. juos sumokėti vėluodavo gerokai daugiau nei 3 mėnesius (b.l. 92-93) ir šalys nebuvo nustačiusios ilgesnio termino mokesčių nemokėjimui kaip pagrindui nutraukti nuomos sutartį (nuomos sutarties 42.2 p.). Taigi nuomos sutarties pažeidimas konstatuotas, o tai yra pagrindas nuomotojui, tinkamai įspėjus nuomininką, nutraukti su juo nuomos sutartį. Tačiau pažymėtina, kad nutraukti nuomos sutartį ieškovas galėjo atsakovą įspėjęs prieš vieną mėnesį iki nutraukimo (CK 6.480 str.), o ne prieš 7 dienas, kaip numatyta šalių sutartyje, nes įstatymas leidžia numatyti tik ilgesnius, o ne trumpesnius įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus (CK 6.480 str.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų apie tinkamą nuomos sutarties su atsakovu nutraukimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo patalpa išnuomota kaip socialinis būstas socialiai remtinam asmeniui. Nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, kaip ir nagrinėjamu atveju, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Tačiau už tokį nuomos sutarties pažeidimą griežčiausią taikomą teisinę priemonę – gyvenamojo būsto netekimą – teismas taiko individualiai. Atsižvelgiant į tai, teismo diskrecijos teisė taikyti kraštutinę priemonę ar ne, įvertinant, ar nėra galimybės taikyti kitą prievolinės teisės pažeidimo pašalinimo būdą. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomininko teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-491/2012).
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ginčo patalpa naudojosi teisėtai, t.y. nuomos sutarties, kuri, pasibaigus jos terminui tapo neterminuota, pagrindu, ieškovui tinkamai jos nenutraukus. Butu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovas naudojosi nuo 2006 m. gegužės 16 d. (b.l. 50), t.y. jau 7 metus. Nuomininkų atsiskaitymo ataskaita rodo, kad už buto nuomą nuomininkas mokėjo, tačiau nereguliariai, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas tai sąlygojo jo turtinė padėtis, ir jo, kaip darbuotojo, teisių pažeidimai. 2012-01-25 Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažyma rodo, kad atsakovas nuo 2009-03-04 iki 2011-09-14 periodiškai buvo registruotas darbo biržoje, pajamų iš jos negavo (b.l. 63). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie V. S. draudiminius laikotarpius matyti, kad 2011 metais jis neilgais laikotarpiai dirbo skirtingose įmonėse ir jam priskaičiuotos nedidelės pajamos (b.l.64-65), tačiau jas atsakovas priverstas išsireikalauti termine tvarka (b.l.72, 80-81). Šie įrodymai patvirtina, kad skola už būsto nuomą susidarė ne dėl atsakovo piktybiško elgesio jam nemokant nuomos mokesčio, o dėl objektyviai atsakovui susiklosčiusių finansinių sunkumų. Nepaisant jų, atsakovas pateikė įrodymus, kad tik gavęs pajamų iš buvusio darbdavio R. R. įmonės „Hiliaras“ (b.l.74), jis 2012-01-14 sumokėjo 90 Lt už elektros energiją (b.l.83-84). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui 2011-09-07 duomenimis nebuvo skirta socialinė parama dėl to, kad jis teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas trumpiau kaip 6 mėnesius, t.y. nuo 2011-07-04 (b.l. 73). Praėjus pusei metų nuo registracijos pradžios, jis, jei neįsidarbintų, įgytų teisę į socialinę paramą, kuri jam suteiktų galimybes likviduoti įsiskolinimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų už nuomos ar komunalinių mokesčių nemokėjimą praktika: sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Įvertinus tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus - socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą, be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva yra įsipareigojusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-491/2012).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra socialiai remtinas asmuo, bylos nagrinėjimo metu sumokėjo dalį skolos už elektros energiją, ginčo bute gyvena nuolat ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kuri Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai netaikė atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. Aplinkybė, kad socialinio būsto eilės laukia daug kitų žmonių, nepašalina atsakovo, kaip taip pat socialiai remtino asmens teisės į būstą, kuris juo jau naudojasi 7 metus, pagal išgales mokėdamas už buto nuomą bei, atsižvelgiant į atsakovo elgesį, mokesčių nemokėjimo priežastis, socialinės pašalpos skyrimo galimybes, pagrindą tikėtis, kad gavus pajamų, jis mokesčius sumokės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nuspre ndžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.