Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30058-820/2021 pagal ieškovų J. P. ir E. M. ieškinį atsakovams S. K. ir E. M., kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinys preliminariais duomenimis yra pagrįstas ir konstatavo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovo E. M. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, jis nedirba, o S. K. galimai buvo susistaręs su atsakovu dėl darbų nevykdymo todėl egzistuoja grėsmė, kad netaikius atsakovų turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

10. A. S. K. teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad yra grėsmė sprendimo įvykdymui, nes teismas neįvertino ieškinio reikalavimo ir nenustatė atsakovo nesąžiningumo, padaręs išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, jos nemotyvavo.

11. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1423-464/2018). Teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad ieškinys yra aiškiai, akivaizdžiai nepagrįstas, todėl spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nepatvirtina, kad preliminari pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio pagrįstumo buvo nepagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas šios savo išvados detaliau ir nepagrindė, tačiau savaime tas nerodo, jog jis net preliminariai neįvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepatvirtina, kad ieškinys yra aiškiai, akivaizdžiai nepagrįstas.

12. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, tačiau vien reikalavimo sumos dydis ar atsakovo turto apimtis nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018 ir kt.).

13. Ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tarp jų ir nuo atsakovų finansinių pajėgumų. Tačiau pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

14. Ieškovai nepateikė konkrečių duomenų (informacijos) apie apelianto jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie būtų nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.), tik nurodė, kad apeliantas galimai yra susitaręs su atsakovu E. M. ir tyčia tinkamai neatliko savo kaip techninio prižiūrėtojo pareigų, tačiau iš to negalima daryti išvados apie apelianto nesąžiningumą bei kad egzistuoja reali grėsmė sprendimo įvykdymui. Aplinkybė, kad ieškinio suma yra gana didelė, negali būti savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodžius nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad ieškovai sudarė rangos sutartį su atsakovu, jis kaip rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos techninis prižiūrėtojas kartu su rangovu pagal CK 6.697 ir 6.698 straipsnius atsako už statinio defektus ir sugriuvimą per visą garantinį laikotarpį. Nors CK normos numato statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už darbų statinio defektus, tačiau jo atsakomybės apimtis iš esmės yra ribota. Tai, kad apeliantas galimai netinkamai atliko savo kaip techninio prižiūrėtojo pareigų, nepaneigia atsakovo kaip rangovo atsakomybės sėk pareigos tinkamai atlikti statybos darbus pagal teisės aktų ir sutarties nustatytas sąlygas galimai netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovai neabejotinai yra susiję ir atsakovas galimai sąmoningai nenurodė ieškovams nustatytų rangos darbų trūkumų. Dėl to laikytinos nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl sprendimo grėsmės sprendimo įvykdymui, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas, vertinant galimos apelianto atsakomybės dėl statinio defektų, ieškovams padengiant išlaidas reikalingas statybos darbų trūkumams pašalinti.

15. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovo S. K. veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosias apsaugos priemones jo atžvilgiu naikinama ir pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„iš dalies patenkinti ieškovų J. P. ir E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

I. J. P. (gim.duomenys neskelbiami) ir E. M. (gim. duomenys neskelbiami) reikalavimams: 26 183,24 EUR (dvidešimt šešių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų ir 24 euro centų) sumai užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai ieškovo reikalavimui užtikrinti - kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams.

A. S. K. atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.