Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-353-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
AN2-353-319/2018
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00132-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-353-319/2018Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00132-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties D. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato 2018 m. balandžio 6 d. priimtu nutarimu D. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 250 Eur bauda.Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. Ž. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi skundo netenkino, Institucijos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pažeidėją pripažinti padarius numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde D. Ž. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti byloje pakartotinę eismo įvykio ekspertizę ir, išsamiai bei objektyviai ištyrus visus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir Institucijos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde apeliantas teigia, kad byloje nesurinkta pakanka patikimų įrodymų, jog dėl eismo įvykio yra kaltas jis ir todėl negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Jo vertinimu, tokia išvada buvo padaryta įvykį tiriantiems pareigūnams nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus nurodytas faktines bylos aplinkybes, nesurinkus visų reikiamų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių D. Ž. kaltę. Apelianto įsitikinimu, tik atlikus ekspertizę, kurią jo atstovas prašė atlikti pirmosios instancijos teisme, būtų galima pašalinti bet kokias abejones.

Šalies argumentai

4.2. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo besąlygiškai tikėjo ir neginčijamu jo kaltės įrodymu laikė nukentėjusiojo parodymus, tačiau juos išsamiai išanalizavus, matyti kad šio nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios. Iš įvykio vietos apžiūros schemos matyti, kad tokioje vietoje neįmanoma atlikti jo nurodytų manevrų. Nei Institucija, nei skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuoseklią apelianto poziciją, kad jis buvo atidus vairuotojas ir nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių, kas galėjo būti eismo įvykio priežastimi ir dėl ko turi kilti atsakomybė. Teismas šališkai vertino tiesioginės eismo įvykio liudytojos A. J. paaiškinimus, į teismo įvykį atvykusių pareigūnių E. J. ir K. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kur šie asmenys jokių duomenų apie nukentėjusiojo kojos sužalojimą nepateikė. Be to, nukentėjusiojo elgesys, kad jis po to dar vaikščiojo ir fotografavo apelianto automobilį, taip pat leidžia teigti, kad jokio užvažiavimo ant kairės nukentėjusiojo kojos nebuvo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus Viršininkas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir 2018 m. birželio 14 d. teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįs­tumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame ko­dekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti ad­mi­nistracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudė­tis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pa­kankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti fak­tiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplin­kybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. Ž. padarius ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pažymima, kad skunde apylinkės teismui ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. Ž. ir jo atstovas apelianto nekaltumą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kokius nurodė ir apeliaciniame skunde. Visus šiuos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7.1. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį D. Ž. patrauktas už tai, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje, kliudė ja einantį pėsčiąjį T. J., t. y. užvažiavo šiam ant kojos, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiai veiksmais jis pažeidė KET 9 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; ir KET 101 punkto reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją, prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

7.2. D. Ž. neneigia buvęs administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje, vairavęs automobilį, tačiau savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, jog jis buvo atidus vairuotojas ir nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių, kas galėjo būti eismo įvykio priežastimi ir dėl ko turi kilti atsakomybė. D. Ž. savo paaiškinimuose ir skunduose laikėsi pozicijos, kad T. J. ir moteris ėjo važiuojamosios dalies viduriu, ir apeliantas negalėjo pravažiuoti, todėl pasignalizavo garsiniu signalu, moteris pasitraukė į šaligatvio pusę, o T. J. nesitraukė iš važiuojamosios dalies ir toliau ja ėjo, D. Ž., važiuodamas jam iš paskos, dar kartą signalizavo. T. J., būdamas maždaug prie medžio, esančio tos aikštelės dešinėje pusėje, truputį pasitraukė ir D. Ž. jį pralenkė. Prasilenkimo metu kairės rankos kažkuria dalimi T. J. užlenkė jo dešinės pusės automobilio veidrodėlį. Kairėje pusėje stovėjo automobiliai, vietos nebuvo daug. Apeliantas per veidrodėlį matė, kaip T. J. toliau ėjo į priekį ir pradėjo fotografuoti jo automobilį Jokių garsų ir požymių, kad buvo užvažiuota ant kojos, vizualiai nesimatė ir nesigirdėjo. Nors apeliantas siekia skundą nagrinėjantį teismą įtikinti, kad byloje nesurinkta jo kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tokių įrodymų pakanka. Įvertinus visų bylos duomenų visumą, ir paties D. Ž. nurodytos įvykio aplinkybės kitų duomenų kontekste nepaneigia jo kaltės. Kaip minėta, pats D. Ž. neneigė fakto, kad vietos aikštelėje buvo mažai ir nukentėjusysis trukdė jam pravažiuoti, jis šiam signalizavo, o kai jau T. J. pasitraukė, pro jį apeliantas pravažiavo labai arti, prasilenkiant nukentėjusysis ranka kliudė jo automobilio veidrodėlį. Jo vertinimu, aplinkybės, kad pravažiuojant pro nukentėjusįjį, jis nejuto jokio trukdžio, o pravažiavęs pro jį matė, kad T. J. vaikšto ir fotografuoja jo automobilį, patvirtina, kad nukentėjusiajam koja nebuvo sužalota. Taigi, D. Ž. sutinka su visoms nustatytoms aplinkybėms, išskyrus tas, kurios jo veiksmus leidžia vertinti kaip neteisėtus, atitinkančius administracinio nusižengimo požymius. Tokia jo pozicija pagrįstai apylinkės teismui kėlė abejonių dėl asmens nuoširdumo ir todėl D. Ž. kaltės neigimas teisingai buvo vertintas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės.

7.3. Nepagrįstas skundo teiginys, kad objektyviai tiesai byloje nustatyti būtina skirti autotechninę – teismo medicinos ekspertizę, nes kaip jau buvo minėta, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog apeliantas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarė būtent teismo nurodytomis aplinkybėmis. Be paties apelianto paaiškinimų, kurie, kaip minėta, nėra prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo T. J. paaiškinimai ir parodymai teisme, gydytojo R. Č. parodymai, visuma rašytinių bylos įrodymų. Pranešimo pagalbos centrui pažymoje užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis iš karto po kojos pervažiavimo apie tai pranešė pagalbos centrui. Medicinos dokumentuose nurodyta, kad, apžiūrėjus nukentėjusiojo koją, išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, sumušimas fiksuotas tik pagal asmens pasakojimą, tačiau gydytojas specialistas R. Č. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad pacientas buvo apžiūrėtas po įvykio praėjus nepilnai valandai, todėl patinimas ir kraujosruvos dar galėjo nespėti atsirasti, bet galima buvo įtarti, kad pėda buvo suspausta. T. J. atlikus sužalojimo tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnyboje, teismo medicinos specialisto išvada patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo padarytas kairės pėdos sumušimas ir suspaudimas su poodinėmis kraujosruvomis, kas galėjo išsivystyti kieto buvo daikto poveikyje ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs ekspertizės aktą bei skundžiamoje nutartyje išdėstytą jo vertinimą, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadų objektyvumu ir teisingumu. Iš ekspertizės akto duomenų, matyti, kad tyrimo metu buvo vertinami visi objektyvūs duomenys, t. y., įvertinti ne tik asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės duomenys, tačiau apžiūrėta T. J. pėda ir čiurna, palyginta su kita, netraumuota koja, išsamiai aprašyti pakitimai ir jie mediciniškai įvertinti.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrody­mus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. A. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apelia­ci­nės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, todėl panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti A. A. atstovo ape­liaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas