Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B., jos atstovei advokato padėjėjai Žavintai Jurgelėnienei, išnagrinėjusi J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

n ustato

J. B. 2013-06-16, apie 00.40 val., dirbdama pardavėja UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnametei A. D., gim. (duomenys neskelbtini), vieną 1 l talpos butelį alaus „Utenos Pilsener“, 4,6 proc. alkoholio koncentracijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse“ taisyklių 9.2. p. reikalavimus.

J. B. pripažino pardavusi A. D. alų, neįsitikinusi ar ji pilnametė. Savo kaltę ji ginčija ta aplinkybe, kad nepilnametę pirkti alkoholio galėjo pasiųsti policijos pareigūnai ir taip ją (J. B.) išprovokuoti padaryti administracinį teisės pažeidimą.

J. B. iškelta versija dėl galimai provokacijos įtakoje padaryto administracinio teisės pažeidimo paneigta kitais byloje surinktais įrodymais ir vertinama kaip jos pasirinkta gynybos taktika.

Policijos pareigūnai M. N. ir G. R., E. R. per visą bylos tyrimo eigą davė vienodus parodymus, kad pastebėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų išeinančią jauną merginą, kuri rankoje nešėsi alaus butelį. Pagal jos išvaizdą įtarę, kad mergina gali būti nepilnametė, ją sulaikė. Paaiškėjo, kad tai nepilnametė A. D. ir kad alų jai pardavė J. B.. Pareigūnai paneigė, kad įvykio naktį būtų mieste ieškoję nepilnamečių, kurie jų prašymu nueitų į UAB (duomenys neskelbtini) ir nupirktų alkoholio bei, kad į šią prekybos vietą pirkti alkoholio būtų siuntę A. D. (b.l.2-4, 84-85, t.1, b.l.44-45, t.2).

Liudytoja A. D. parodė, kad alų pirko savo valia. Pareigūnai jos nesiuntė pirkti alkoholio. Jai perkant alų pardavėja asmens dokumento neprašė. Ją, išėjusią iš parduotuvės, sulaikė policijos pareigūnai. Ji rankoje turėjo kelis raktus nuo buto durų ir piniginę (b.l.7, 98, t.1). Taip pat parodė, kad praėjus nedideliam laiko tarpui po įvykio, jai su tėvu būnant namuose, atėjo S. K. ir prašė, kad ji pakeistų parodymus, tačiau ji tai daryti atsisakė (b.l.19-20, t.2).

Liudytojas R. D., nepilnametės tėvas, patvirtino, kad buvo atėjęs S. K. ir prašė mergaitę pakeisti parodymus, t.y. sakyti, kad ją kažkas siuntė pirkti alaus (b.l.20, t.2).

Liudytojas S. K. pripažino, kad sužinojęs, jog A. D. tėvas yra R. D., su kuriuo jis kartu mokėsi mokykloje, nuėjo pas pastarąjį į namus ir A. D. neva pripažinusi, kad alų pirko paprašyta policijos pareigūnų. Tada jis prašęs pasakyti teisybę, t.y. kad ji alkoholį pirko išprovokuota policijos pareigūnų, tačiau R. D. nesutiko, kad mergaitė keistų parodymus (b.l.187-188, t.1).

Liudytojo S. K. parodymai nėra patikimi, nes jis suinteresuotas, kad J. B. nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Pagal paties S. K. pateiktus duomenis 2013-07-15 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente turėjo būti nagrinėjama medžiaga dėl UAB (duomenys neskelbtini) galimai padaryto pažeidimo pagal LR Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 ir 4 dalis būtent dėl šios įmonės darbuotojos J. B. nepilnametei parduoto alkoholinio gėrimo (b.l.180-184, t.1). Iš R. D. paaiškinimo (b.l.61, t.1) matyti, kad S. K. pas jį buvo atvykęs 2013-07-14, t.y. dieną prieš UAB (duomenys neskelbtini) bylos svarstymą. R. D. parodė, kad S. K. jo prašė, kad dukra pakeistų parodymus ir teigtų, jog alų nupirkti jos prašė kitas asmuo, kurio neįvardino, žadėjo sumokėti kiek reikės.

J. B. pozicija dėl kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nuolat keitėsi. Pirmajame paaiškinime ji su pažeidimu sutiko, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi (b.l.14, t.1). 2013-07-16 paaiškinime, kurį rašė pati savo ranka, nurodė, kad A. D. pardavė alų, nepaprašiusi asmens dokumento, nes jos išvaizda ir elgesys jai nesukėlė įtarimo, kad mergina gali būti nepilnametė (b.l.17-18, t.1). Šiame paaiškinime J. B. nieko nenurodė apie tai, kad jos dukrą pareigūnai prašė nupirkti alkoholio ir kad ji pati galėjo padaryti pažeidimą provokacijos įtakoje, nors teisme teigė, kad dukra apie pareigūnų prašymą nupirkti alkoholio jai pasakiusi 2013-06-16 ryte (b.l.83, t.1). S. K. pateikė jo paties atlikto tyrimo dėl šio įvykio medžiagą, kurioje yra ir J. B. 2013-06-17 paaiškinimas, kuriame ji išdėstė savo mintis dėl to, kad pažeidimą padarė galimai išprovokuota pareigūnų.

J. B. skirtinga pozicija dėl pažeidimo, rašant pasiaiškinimą darbdaviui ir paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje kelia abejones jos parodymų teisingumu. Be to, ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, taip pat suinteresuota, kad įmonė nepatirtų kur kas didesnių sankcijų nei numatytos LR ATPK 164 str. 3 d., nes būtent dėl jos padaryto prekybos alkoholiu taisyklių pažeidimo nukentėtų darbdavys.

Nagrinėjant bylą teisme J. B. iškėlė pažeidimo padarymo provokacijos įtakoje versiją. Ji parodė, kad 2013-06-16 rytą nepilnametė dukra I. B. papasakojo, kad policijos pareigūnai prašė jos ir jos draugų nupirkti alkoholinių gėrimų naktį dirbančioje parduotuvėje. Šią jos versiją patvirtino dukra I. B. ir pastarosios draugai liudytojai A. B. bei J. M.. Šie liudytojai teigė, kad galimų pirkėjų policijos pareigūnai ieškojo kartu su S. Z., kuri skambino A. B. ir klausė ar šis nežino nepilnamečių, kurie nueitų į naktinę parduotuvę nupirkti alkoholio.

Liudytoja S. Z. paneigė, kad policijos pareigūnų prašymu būtų ieškojusi nepilnamečių, kurie UAB (duomenys neskelbtini) nupirktų alkoholio. Ji parodė, kad prašė J. M. nupirkti alkoholio ir nuvežti jos broliui prie ežero, nes pati nedirbo ir buvo išvykusi iš Utenos. Ji maniusi, kad J. M. pilnametė.

Byloje apklausti policijos pareigūnai kategoriškai paneigė, kad būtų susitikę su liudytojais I. B., A. B., J. M. ir prašę jų nupirkti alkoholio bei žadėję atlygį. Be to, alkoholį UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pirko ne kuris nors iš šių nepilnamečių liudytojų, o A. D., kurios I. B., J. M., A. B. parodymais su jais tą vakarą nebuvo, jie jos nepažįsta.

Net jeigu policijos pareigūnai ir būtų prašę nepilnamečių I. B., A. B. ir J. M. nupirkti alkoholinių gėrimų, tai tarp šio fakto ir J. B. padaryto pažeidimo negalima daryti analogijos. Būtina nustatyti, kad J. B. pažeidimą padarė provokacijos įtakoje.

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618, 9.2. punktas nustato, jog draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Ta pati nuostata nurodyta ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. To paties įstatymo 18 str. 5 d. nurodyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens pareikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; tokiam asmeniui nepateikus amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi, alkoholį parduodantis asmuo privalo laikytis šiose teisės normose nustatyto, pardavėjui privalomo elgesio modelio. Pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime leidžia preziumuoti abejonių dėl jo amžiaus atsiradimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1647/2008 pažymėjo, kad įrodinėti, jog abejonės negalėjo atsirasti, privalo alkoholinių prekių pardavėjas.

J. B. pardavė butelį alaus septyniolikmetei A. D., nepaklaususi jos amžiaus ir nepaprašiusi pateikti asmens dokumento. J. B. teigia, kad mergina iš išvaizdos ir elgesio jai atrodė kaip pilnametė, t.y. buvo aukšta, paprastai apsirengusi, su niekuo nebendravo, rankoje turėjo pundelį raktų, pirko tai ką nori, buvo rami, nesijaudino.

Tuo tarpu, liudytoja A. D. parodė, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) patalpoje, rankoje turėjo tik buto durų raktus, jaudinosi, kad perka alkoholį, galvojo ar paprašys dokumento ar ne. Asmens dokumento su savimi neturėjo.

A. D. pažeidimo padarymo metu buvo septyniolika metų (b.l.9, t.1). Ji savo išvaizda niekuo neišsiskiria iš kitų tokio amžiaus jaunuolių (b.l.10, t.1). Ši aplinkybė akivaizdi iš jos nuotraukos ir pačios J. B. apibūdinimo. Tai, kad mergaitė rankoje turėjo buto durų raktus ir piniginę niekaip negalėjo suklaidinti J. B., nes šie daiktai nėra skirti tik suaugusiems, juos turi ir su savimi nešiojasi ir vaikai.

A. D., siekdama nusipirkti alkoholio, J. B. neapgaudinėjo ir neklaidino. Ji tiesiog paprašė alaus ir J. B. šį gėrimą jai pardavė neįsitikinusi ar mergaitė pilnametė. Atsakomybė už alkoholio pardavimą nepilnamečiui tenka pardavėjui, kuriam aukščiau aptarta alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka suteikia galimybę įsitikinti koks yra pirkėjo amžius ir tokiu būdu išvengti prekybos taisyklių pažeidimo. J. B. nei A. D., nei kiti asmenys netrukdė parduodant alkoholį elgtis taip, kaip numato teisės normos.

J. B. samprotavimai, kad jos atžvilgiu buvo įvykdyta provokacija, turi prielaidos pobūdį ir nepatvirtinti jokiais neginčijamais įrodymais. Policijos pareigūnai, išaiškindami šį administracinį teisės pažeidimą, veikė pagal jų kompetenciją, jų veiksmai buvo leistini ir teisėti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai J. B. būtų kokiu nors būdu specialiai skatinę, įkalbinėję ar darę kitokią įtaką, kad ji padarytų pažeidimą. J. B. dirbo įprastinėmis sąlygomis ir turėjo realią galimybę įsitikinti alkoholį perkančio asmens amžiumi ir tokiu būdu išvengti pažeidimo.

LR Policijos veiklos 2000-10-17 įstatymo Nr. VIII-2048 21 str. 2 p. įpareigoja policijos pareigūnus „<...> pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai <...>“. Taigi, policijos pareigūnai nakties metu pastebėję iš alkoholiu prekiaujančios įmonės išeinančią jauną merginą, kuri nešėsi alaus butelį, ją sulaikė ir atliko kitus veiksmus galimam teisės pažeidimui išaiškinti, t.y. jie veikė vadovaudamiesi minėtomis įstatymo nuostatomis.

J. B. įsiteisėjusiu teismo nutarimu (b.l.59-63, t.2) jau yra nubausta už pažeidimą, numatytą LR ATPK 164 str. 3 d., t.y. praėjus keliems mėnesiams po šio pažeidimo padarymo jį pardavė alkoholį asmeniui, kuris buvo sunkaus girtumo laipsnio. Ši aplinkybė rodo gana atsainų jos požiūrį į prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų laikymąsi.

Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. B. pardavė nepilnametei alkoholinį gėrimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse“ taisyklių 9.2. p. reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 164 str. 3d.

Motyvuojamoji dalis

J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant jai administracinę nuobaudą atsižvelgiama į asmenybę apibūdinančius duomenis: neteista (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), iki pažeidimo padarymo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba. Įvertinus J. B. asmenybę apibūdinančius duomenis, jai skirtinos baudos dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki minimumo (LR ATPK 302str.).

Įvertinus tai, kad l talpos butelis alaus „Utenos Pilsener“ yra ne J. B. turtas, papildoma nuobauda – konfiskavimas netaikytina. Alaus butelis atidarytoje taroje išimtas 2013-06-16, todėl jis laikytinas beverčiu turtu ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 224 str., 284 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria

J. B. pagal LR ATPK 164 str. 3 d. paskirti administracinę nuobaudą – 60 Lt baudą.

Vieną 1 l talpos plastikinį butelį alaus „Utenos Pilsener“, 4,6 proc. alkoholio tūrio, saugomą Utenos apskrities VPK, sunaikinti.

Pažeidėja baudą per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti pažeidėjai, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. pažeidėja ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.