Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai ir 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 30 (trisdešimčiai) dienų.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. S. faktinio sulaikymo dienos, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš S. S. 465 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 5 d., apie 19.08 val., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė kvepalų ,,R. D. S. P.“ 50 ml testerį, 465 eurų vertės, ir išėjo iš parduotuvės patalpų už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 465 eurų vertės, turtą.

2. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 5 d., apie 19.30 val., iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – prekybos salėje paėmė įrankio dėžę, kurioje buvo įdėtas akumuliatorinis siaurapjūklis „Makita“, 179 Eur vertės, užsikišo ją už striukės ir praėjo pro kasą, nepateikęs prekės apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo L. D., tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 179 eurų vertės svetimą turtą.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes jam paskirta bausmė yra per griežta. Teismas savo sprendimą skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę motyvavo tuo, kad jis anksčiau yra aštuonis kartus teistas, tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis nei karto nėra teistas realia laisvės atėmimo bausme. Paskutinį kartą bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas 2016 m. sausio 5 d. dvejų metų laikotarpiui. Po to daugiau nei trejus metus jis nepadarė jokio nusikaltimo. Tačiau vėl pradėjo vartoti narkotikus ir dėl jų poreikio įvykdė vagystę. Nuo šių metų kovo mėnesio nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms jis gydosi reabilitacijos centre. Per paskutinius keturis mėnesius jis nepažeidė nustatyto režimo ir yra charakterizuojamas teigiamai – nei nusikaltimų, nei administracinių nusižengimų nedaro. Iki gydymosi pabaigos liko vieneri metai ir du mėnesiai. Apeliantas pažymi, kad yra pasiryžęs ir toliau stropiai gydytis bei įveikti turimą priklausomybę. Būdamas sveikas žmogus, jis galėtų dirbti, turėti pragyvenimo šaltinį ir galimybę dorai gyventi. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad turi prižiūrėti sunkia liga (encefalitu) sergančią motiną, su kuria kartu gyvena ir yra vienintelis jos globėjas. Be to, jis yra atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis S. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, t. y. pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis neginčija jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. BK 75 straipsnio 2 dalis (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Abiem atvejais (tiek visiškai, tiek iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą) šis institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas S. S. paskyrė realią vienerių metų aštuonių mėnesių ir trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis). Taigi, dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju nėra galimas, todėl šioje nutartyje plačiau analizuojamas tik visiško bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumas.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, asmens elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Tuo pačiu pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jau minėta, yra faktinių bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

11. Teisėjų kolegija sutinka, kad S. S. padarytos nusikalstamos veikos nepasižymi ypatingu pavojingumu, kadangi jis iš anksto šių veikų neplanavo, joms nesiruošė, t. y. tyčia užvaldyti svetimą turtą nuteistajam kilo daugiau spontaniškai. S. S. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog kvepalų mėginį pagrobė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konkrečios kvepalų rūšies nesirinko, veikė neapibrėžta tyčia, tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, jog pavogtieji kvepalai yra brangūs, kainuoja 465 eurus. Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybę sunkinančią aplinkybę apylinkės teismas įvardijo netiksliai. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad S. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už panašius nusikaltimus. Nuteistajam šis teistumas iš tiesų yra ne pirmas, o jau dešimtas, naujas nusikalstamas veikas jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl laikytina, jog šias veikas S. S. padarė būdamas recidyvistu, kas ir sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Vertindamas pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą (bandymas iš prekybos centro pagrobti akumuliatorinį siaurapjūklį „Makita“), pirmosios instancijos teismas nurodė, jog veika nebuvo užbaigta, tačiau nuteistasis jos nebaigė atlikti ne dėl savanoriško atsisakymo neteisėtų veiksmų nebetęsti, o tik dėl to, jog buvo pastebėtas ir sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo. Nors ir dėl šios veikos padarymo S. S. savo kaltę pilnai pripažino, tačiau savo poelgio racionaliai paaiškinti nesugebėjo, pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad įrankį norėjo nusipirkti, tačiau nerado užrašytos jo kainos, todėl pasikišo šią prekę po pažastimi ir taip gavosi, jog išėjo pro kasas nesusimokėjęs. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog vagystes vykdė, nes po tam tikro laikotarpio vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas, todėl reikėjo pinigų šių medžiagų įsigijimui. Šiuo metu jis gydosi reabilitacijos centre ir yra pasiryžęs įveikti turimą priklausomybę. Prie nuteistojo apeliacinio skundo yra pridėta užsiėmimų lankomumo pažyma (3 t., b. l. 35), patvirtinanti, kad jis 2020 m. kovo-gegužės mėnesiais iš viso septynis kartus dalyvavo Anoniminių narkomanų grupės užsiėmimuose.

13. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog S. S. siekia įveikti turimą priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nesudaro pagrindo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas anksčiau teistas devynis kartus (2 t., b. l. 80-86), visi jo nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, t. y. nuolat veikiama pagal tą patį modelį. Nusikalstamos veikos yra daromos jau visą dešimtmetį, kas liudija, jog toks gyvenimo būdas nuteistajam yra priimtinas ir savo nusikalstamų įpročių jis nėra linkęs keisti. Pažymėtina ir tai, kad teismas S. S. ne kartą buvo parodęs pasitikėjimą ir skyręs su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, tačiau švelnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus ir neskatino rinktis įstatymų nuostatų nepažeidžiančių veikimo būdų. Net ir paskyrus nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, buvo nuspręsta neatskirti jo nuo šeimos ir leisti taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, t. y. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis institutas S. S. atžvilgiu buvo taikytas net penkis kartus iš eilės, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis nebuvo sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, t. y. ši bausmės atlikimo forma nepaveikė jo taip, kad būtų nepriekaištingai laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama. Naujas tyčinis nusikaltimas buvo padarytas nepraėjus nei pusmečiui nuo paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Be to, net ir pradėjus S. S. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jis po kelių mėnesių sugebėjo pasikėsinti padaryti naują nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 4 dalis), taigi, 2020 m. sausio 21 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti (2 t., b. l. 76-77), nevaržančios jo laisvės, taikymas nesulaikė nuteistojo nuo tolesnių nusikalstamų sumanymų. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. S. savo elgesio visiškai nekontroliuoja, todėl jam tikslinga bausmę atlikti struktūrizuotoje aplinkoje, kuri darytų jam teigiamą poveikį, nes nei šeimos nariai, nei kiti artimieji nuteistajam nėra apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo.

14. Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-169/2020 (2 t., b. l. 111) nurodyta, kad S. S. Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo žinioje yra nuo 2000 m. lapkričio 17 d. Diagnozė: F11.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Gydėsi pagal Metadono programą, stacionariai gydytas 2011 m. rugsėjo 9 d. – 2011 m. rugsėjo 12 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. gruodžio 22 d. Aptarti duomenys patvirtina, kad priklausomybę narkotinėms medžiagoms nuteistasis turi pastaruosius dvidešimt metų, jo gydymasis nėra pastovus bei nuoseklus, t. y. yra fiksuoti tik trumpalaikiai gydymosi epizodai, nors šiuo metu nuteistasis lanko Anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus, tačiau akivaizdu, jog keli apsilankymai nėra pakankami turimos problemos sprendimui. S. S. niekur nedirba (2 t., b. l. 102) ir aktyviai darbinio užimtumo nesiekia. Todėl galima pagrįstai teigti, jog turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas ir yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Sistemingai daromos analogiško pobūdžio veikos leidžia konstatuoti, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepaisant to, jog sumanymas jas įvykdyti kilo spontaniškai, vis tik nebuvo padarytos visiškai atsitiktinai, o buvo tik dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Akivaizdu, jog nepaisydamas jam taikomų sankcijų, apeliantas ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl sunkia liga sergančios motinos bei jai reikalingos priežiūros. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. S. yra motinos V. S. globėjas, taip pat nėra duomenų, liudijančių, jog pastarajai reikalinga nuolatinė priežiūra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, teikti vaikams išlaikymą, taip pat materialiai padėti sergančiai motinai. Svarbu ir tai, jog pataisos įstaigoje su specialistų pagalba galima ir toliau sėkmingai gydytis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, kadangi pataisos namuose yra nemažai programų, skirtų narkotikų vartojimo prevencijai, taip pat galima lankyti Anonimines savipagalbos grupes, konsultuotis su psichologais. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa ši kompleksinė pagalba S. S. būtų gerokai veiksmingesnė, nei savarankiškas gydymasis, kuris pastaruosius dvidešimt metų nebuvo sėkmingas. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nenustatyta.

16. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismas pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo S. S. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

17. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Kai bausmės skiriamos už kelias nusikalstamas veikas, pirmiausia bausmės paskiriamos už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiriama galutinė subendrinta bausmė (BK 63 straipsnio 1-5 dalys). Ir tik po to taikomas BK 64¹ straipsnis ir subendrinta bausmė mažinama 1/3. Tačiau apeliacinio skundo dėl netinkamo BK 64¹ straipsnio taikymo nėra paduota, nagrinėjamu atveju tinkamas šio straipsnio taikymas galutinės bausmės apeliantui nepakeistų, todėl šioje dalyje nuosprendis nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.