Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-08 · Civilinė byla Nr. 2-147/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-08
Bylos Nr.
2-147/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-147/2007Procesinio sprendimo kategorija 126.5; 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-548-34/2007 pagal V. B. skundą dėl kreditorių komiteto sprendimų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Monilinas“ bankroto byloje Nr. B2-1458-34/05.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

BUAB „Monilinas“ kreditorė V. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: (1) panaikinti 2006 m. spalio 23 d. kreditorių komiteto posėdyje (protokolas Nr. 10) priimtus sprendimus 3, 5 ir 6 dienotvarkės klausimais; (2) atstatydinti iš pareigų BUAB „Monilinas“ administratorių UAB „Divingas“ ir jo įgaliotą asmenį Aušrą Gudaitienę kaip praradusius kreditorių pasitikėjimą; (3) atšaukti kreditorių komiteto narius A. G. , R. B. , VMI atstovą, VSDFV Švenčionių skyriaus atstovą, DnB NORD banko atstovą bei sušaukti kreditorių susirinkimą, siekiant išrinkti naujus kreditorių komiteto narius bei paskirti bankroto administratorių. Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. BUAB „Monilinas“ turtas buvo parduotas laisvosiose varžytynėse, tačiau kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta apmokėjimo terminą nustatyti iki 2007 m. sausio 15 d. Pareiškėjos manymu, atidėjus mokėjimą ilgiau kaip 3,5 mėn., turėtų būti mokamos palūkanos nuo nesumokėtų sumų. Be to, kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta kreditorių reikalavimų tenkinimą atidėti, iki pirkėjai visiškai atsiskaitys už nupirktą turtą. Taip pat liko neaiškus klausimas dėl 146 775,22 Lt pervedimo AB DnB NORD bankui pagal jo kreditorinį reikalavimą. Be to, kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta patvirtinti administratoriui 10 proc. vienkartinį atlyginimą nuo parduoto turto kainos, kas sudaro 72 000 Lt. Administratoriaus reikalavimas gauti papildomą atlygį turi būti suprantamas tik kaip siekimas be pagrindo praturtėti administruojamo turto sąskaita. Pareiškėja nurodė, kad administratorius UAB „Divingas“, jos įgaliotas asmuo A. Gudaitienė bei dabartiniai kreditorių komiteto nariai prarado kreditorių pasitikėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 17 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenumato draudimo atidėti mokėjimą už nupirktą turtą. Iš skundžiamo kreditorių komiteto sprendimo matyti, kad, kreditorių komitetas ėmėsi visų įmanomų būdų užtikrinti būsimų sandorių įvykdymą, nes buvo pareikalauta papilomai sumokėti 20 proc. įsigyto turto kainos. Teismas pažymėjo, kad kreditorių komitetui neatidėjus mokėjimo terminų, dalis pirkėjų būtų atsisakę pirkti įmonės turtą. O tai reiškia, kad bankrutuojanti įmonė turėtų skelbti laisvą pardavimą, vėl ieškoti naujų pirkėjų ir tai neabejotinai pažeistų bankroto proceso maksimalaus operatyvumo principą ir galėtų užvilkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Kreditorių komitetas 2006 m. spalio 23 d. posėdyje nutarė pradėti tenkinti kreditorių reikalavimus bei pavesti administratoriui pervesti 146 775,22 Lt AB DnB NORD banko kreditoriniam reikalavimui tenkinti, pirkėjams visiškai atsiskaičius už nupirktą turtą. Teismo nuomone, pareiškėjos prašymas panaikinti kreditorių komiteto nutarimą dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes šio nutarimo priėmimas nepažeidžia nei akcininkų, nei kreditorių, nei administratoriaus interesų. Atsižvelgdamas į tai, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir juo užtikrinta teisė kreditoriams į jų reikalavimų patenkinimą, teismas pareiškėjos prašymą jį panaikinti atmetė. Teismas, remdamasis tuo, kad kreditorių komiteto sprendimas dėl atlyginimo administratoriui bei administravimo išlaidų priimtas balsų dauguma bei atsižvelgdamas į administratoriaus atliktą darbą, dėl ko bus patenkinti visi įmonės įsipareigojimai kreditoriams, sprendė, kad tokio nutarimo priėmimą laikyti neteisėtu nėra jokio pagrindo. Pasisakydamas dėl administratoriaus atstatydinimo, teismas nurodė, kad administratorių iš pareigų atstatydina teismas, o teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo iš pareigų ar administratoriaus pakeitimo turi administratorius ir kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas, kai kreditorių susirinkimas suteikia jam šią teisę (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 1 d. 13 p.). Be to, atskiriems kreditoriams nesuteikta teisė inicijuoti teisme klausimo dėl kreditorių komiteto narių atšaukimo. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimus gali sušaukti ir teismas, tačiau reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 proc. nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 str. 3 d.), o pareiškėja turi tik 0,04 procentus visų teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl teismas padarė išvadą, kad V. B. įstatymas nesuteikia teisės inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimo. Teismas taip pat atsižvelgė į 2007 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 17, iš kurio matyti, kad bankrutuojanti UAB „Monilinas“ pervedė V. B. 419,35 Lt, kas patvirtina, jog bankrutavusi įmonė nebeturi pareiškėjai jokių įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. B. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir patenkinti jos skundą dėl 2006 m. spalio 23 d. BUAB ,,Monilinas“ kreditorių komiteto priimtų sprendimų. Apeliantė nurodo, kad teismas nepakankamai ištyrė šias aplinkybes:

2006 m. rugsėjo 29 d. BUAB „Monilinas“ turtas buvo parduotas laisvosiose varžytynėse, tačiau jas organizuojant ir nustatant turto pardavimo tvarką nebuvo nustatytas būsimiems pirkėjams registracijos mokestis, apmokėjimo sąlygos už įsigytą turtą, administratorius šiuos klausimus pasiūlė spręsti tik ginčijamame kreditorių susirinkime, kas nesuderinama su bankroto proceso maksimalaus operatyvumo principu. Be to, kreditorių komiteto posėdyje, nesilaikant terminų ir nenurodant jokių argumentų, buvo nuspręsta apmokėjimo už parduotą turtą terminą nustatyti iki 2007 m. sausio 15 d. Remiantis paminėtomis aplinkybėmis, keltinas klausimas dėl administratoriaus kvalifikacijos stokos.Kreditorių komitetas nepagrįstai padidino įmonės administravimo išlaidas 20 000 Lt, tokiu būdu buvo pažeistas bankroto administravimo optimalumo principas, nes administratorius neveikė apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 str.). Kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta patvirtinti administratoriui 10 proc. vienkartinį atlyginimą nuo parduoto turto kainos, kuris išmokamas proporcingai, gavus apmokėjimą už parduotą turtą. Tokio priedo mokėjimas nėra numatytas paslaugų bendrovės turto administravimo sutartyje bei prieštarauja profesionalių administravimo paslaugų teikimo etikai ir administravimo atlyginimo pagrįstumui bei jo nustatymo principams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Monilinas“ administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotas asmuo A. Gudaitienė prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjos, kuri neturi savarankiško teisinio intereso šioje byloje, reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir laikytini piktnaudžiavimu teise.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėto kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą tik kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, ją keičia, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai gali rinkti kreditorių komitetą (ĮBĮ 25 str.), kuriam teises nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas suteikė kreditorių komitetui visas ĮBĮ numatytas kreditorių susirinkimo teises. ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 8 punktų normos kreditorių susirinkimui suteikia teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, nustatyti atlyginimą administratoriui. Tokiu būdu yra sudaryta galimybė keisti administravimo išlaidų sąmatą, tame tarpe ir nustatytą administratoriaus atlyginimą, ir ši teisė negali būti ribojama vien pirmajame kreditorių susirinkime nustatomos sumos, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą (ĮBĮ 36 str. 4 d.). Administratoriaus atlyginimo suma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, į parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei įmonei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Akivaizdu, kad kreditorių komitetas balsų dauguma priėmė sprendimą dėl atlyginimo administratoriui bei administravimo išlaidų atsižvelgdamas į administratoriaus atliktą darbą, dėl ko bus patenkinti BUAB „Monilinas“ įsipareigojimai kreditoriams, todėl nėra pagrindo šio nutarimo priėmimą laikyti neteisėtu. Be to, administravimo išlaidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, paties administratoriaus keitimas, nepriklauso atskirų kreditorių kompetencijai, nes, kaip jau minėta, šiuos klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d, 23 str. 5 p., 9 p., 13 p.). Atskirų kreditorių kompetencijai taip pat nepriklauso klausimų, susijusių su atsiskaitymo už parduotą turtą terminais bei kreditorių komiteto narių atstatydinimu, sprendimas. Kartu pažymėtina, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad jei kreditorių komitetas nebūtų atidėjęs mokėjimo terminų, dalis pirkėjų būtų atsisakę pirkti BUAB „Monilinas“ turtą, dėl ko įmonė turėtų vėl ieškoti naujų pirkėjų ir tai neabejotinai pažeistų bankroto proceso maksimalaus operatyvumo principą ir galėtų užvilkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Tai, kad skundžiamu kreditorių komiteto sprendimu nustatytas terminas buvo pagrįstas, patvirtina aplinkybė, jog, kaip nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, iki nustatytos 2007 m. sausio 15 d. pirkėjai pervedė BUAB ,,Monilinas“ pinigus, kurie jau buvo panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad kreditorių komiteto sudarymo ir keitimo klausimą sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 2 p.), o reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, teigdama, jog gina ne tik savo, bet ir kitų kreditorių interesus, nei prie skundo, nei prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų, jog yra įgaliota atstovauti kitų kreditorių interesams (CPK 57 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė gali atstovauti tik savo interesams, o jos turėtas kreditorinio reikalavimo dydis (apie 0,04 procentus nuo bendros reikalavimų sumos) nesuteikia jai teisės reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 22 str. 3 d.). Tuo tarpu kiti kreditoriai, kuriems tenka likusi kreditorinių reikalavimų dalis, šiais klausimais nepateikė skundų, taigi nemanė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės pažeidžia įstatymą ar jų teises bei teisėtus interesus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek su apeliante, tiek su dauguma kitų kreditorių bankrutuojanti įmonė jau atsiskaitė – apeliantei 419,35 Lt buvo pervesta dar 2007 m. sausio 10 d., t. y. prieš priimant skundžiamą nutartį. Dėl šios aplinkybės bei dėl to, kad skundžiami sprendimai iš esmės įvykdyti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliaciniame skunde minimi argumentai negali būti pagrindas ją panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

Pagal CPK 98 straipsnio pirmosios dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Remiantis tuo, apeliantas turi padengti kitos šalies turėtas 531 Lt išlaidas advokato pagalbai (CPK 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Monilinas“ iš apeliantės V. B. 531 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasVigintas Višinskis