Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-865-553/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
2S-865-553/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03240-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Atsakovas
E. B.
Ieškovas
O. B.
Trečiasis asmuo
„Swedbank“, AB bankas
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-865-553/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03240-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.18.2.11; 3.3.2.2.; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys „Swedbank“, AB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir teisinių pasekmių, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. 2012-09-20, periodinėmis išmokomis po 350 EUR kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir 37 800,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas bei reiškia kitus reikalavimus.

Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 350 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad atsakovas neteikia lėšų vaikų išlaikymui, nors jo turtinė padėtis gera, turi asmeninio turto, gauna pajamas iš darbinės veiklos, dividendus, nekilnojamojo turto nuomos. Ieškovė viena išlaiko tris vaikus ir skiria virš 700 EUR kiekvienam vaikui. Nepilnamečių vaikų poreikiai nuolat didėja, reikalinga aprūpinti ne tik būstu, maistu ir rūbais, bet ir lavinimosi, sveikatos priemonėmis, pasirūpinti jų auginimu, auklėjimu, švietimu, todėl atsakovas turėtų padengti pusę vaikų išlaikymui skiriamų lėšų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi nutarė ieškovės O. B. prašymą tenkinti iš dalies - taikė laikinąją apsaugos priemonę: priteisė iš atsakovo E. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: D. B., A. B. ir J. B. kiekvienam po 190,00 EUR kas mėnesį, pradedant nuo 2017-07-20 iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja ieškovę O. B..Teismas nurodė, kad pagal įstatymą abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl atsižvelgęs į tai, kad vaikai gyvena kartu su motina, atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo sūnų, į vaikų amžių, būtinus jų poreikius, šalių turtinę padėtį, į teismų praktiką dėl išlaikymo kriterijų ir dydžių, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą iš dalies.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutartį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą laikotarpyje nuo 2017-07-28 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečiams vaikams J. B. ir A. B. kiekvienam po 150 EUR. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Nepagrįstai laikinas išlaikymas priteistas visiems trims vaikams, nes sūnus D. B. gyvena kartu su atsakovu. Apeliantas nurodo, kad laikinas išlaikymas sūnums J. B. ir A. B. turi būti priteistas mažesnis, nes atsakovas yra neįgalus, nustatytas darbingumo lygis 55 proc., pajamos sudaro 945,55 EUR, turi prievolių pagal kredito sutartį, išlaidų kurui, komunaliniams patarnavimams. Apeliantas gali mokėti vaikams po 150 EUR kiekvienam.

Ieškovė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo mėnesinės pajamos sudaro tik 945,55 EUR ir kad vyriausiasis sūnus gyvena kartu su juo, nes visi nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, jos tėvams priklausančiame bute, o apeliantas nuslepia aplinkybes dėl gaunamų lėšų iš kito nekilnojamojo turto. Apelianto nedarbingumas netrukdė jam pirkti žemės sklypą ir pradėti bei užbaigti statybas, įrengimą neįregistruoto gyvenamojo namo, užsiimti kitų butų nuoma, dirbti, vairuoti transporto priemonės ir t. t.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-08-25 nutartimi nutarė priteisti iš atsakovo 190 EUR dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-08-25 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkindamas iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš apelianto šalių 3 (trims) nepilnamečiams vaikams priteisė po 190 EUR kas mėnesį. Teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, į nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, į suformuotą kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.Apeliantas nesutikimą su priteisto išlaikymo dydžiu grindžia savo fizine būkle (darbingumo lygis 55 proc.), turtine padėtimi ir turimomis prievolėmis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, tačiau pažymėtina, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt. Taigi, dėl apelianto gaunamų pajamų, turimų prievolių ir jų įtakos nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui, pirmosios instancijos teismas pasisakys, kai bylą išnagrinės iš esmės. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina ir apelianto argumentų, susijusių su ieškovės turtine padėtimi ir jos prievolėmis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė pagrįstų ir išsamių duomenų, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra žymiai mažesni nei viena minimali mėnesinė alga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinai iš apelianto nepilnamečiams vaikams priteisė po pusę minimalios mėnesinės algos.Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė pareiškė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena kartu su ieškove ir kad apeliantas neprisideda prie vaikų išlaikymo, pagrįstai sprendė, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė